Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei E. R., asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės A. S., UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro gydytojai psichiatrei A. Č.,

teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo A. S., žodinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-301-721/2017, nustatyta, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir A. S. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos teismas panaikino Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą A. S. tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sąlygomis taikymą atmesti ir A. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2019 m. vasario 11 d. teisme gauta UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro medicininė išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo A. S., kurioje nurodyta, jog A. S. psichinė būklė stabili, jis reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, naudoja paskirtą gydymą, grėsmių sau ir aplinkiniams nebekelia, todėl prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdyje UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro atstovė gydytoja psichiatrė A. Č. paaiškino, jog stebėjo A. S., kuris serga paranoidine šizofrenija nuo 2004 m. Šiuo metu pakeitus A. S. gyvenimo sąlygas bei taikius tinkamą gydymą, jo būklė stabilizuota, jis nekelia grėsmės sau ir aplinkiniams, reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą ir vartoja vaistus, todėl prašo panaikinti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminio sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdyje A. S. teigė, jog jo sveikatos būklė yra gera, jis lankosi pas medikus ir geria vaistus. Gerai sutaria su seserimi, pas kurią gyvena. Pripažįsta, jog be vaistų jo būklė būtų sunki. Nurodė, jog jam psichologiškai būtų lengviau, jei būtų panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismo posėdyje prokurorė E. R. prašė teikimą tenkinti ir nutraukti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą A. S., nes jis yra pagrįstas, taip pat atsižvelgia į specialistų medikų komisijos išvadas ir rekomendacijas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Kaip matyti iš 2019 m. vasario 6 d. UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro išvados, A. S. yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nurodyta, jog pacientas stebėtas nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d., psichinės sveikatos centre lankėsi reguliariai, vartoja medikamentus. Pasikeitė jo gyvenimo sąlygos, nebėra psichiką traumuojančių aplinkybių. Gydytojų konsultacinė komisija atsižvelgdama į paciento psichinės būklės stabilumą bei nesant socialiniam pavojingumui, rekomenduoja nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė patvirtino, jog A. S. liga yra nepagydoma, jam ir toliau bus taikomas nustatytas gydymas.

Atsižvelgiant į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, specialistės (gydytojos – psichiatrės) A. Č. ir A. S. paaiškinimus teismo posėdyje, teismas konstatuoja, jog gydomas A. S. nėra socialiai pavojingas, jo psichinė būklė yra ženkliai pagerėjusi ir yra stabili, ambulatorinis stebėjimas jam nebereikalingas, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimą tenkinti.

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą nutraukti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.