Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus mamai, B. B., pareiškėjai pateikus pareiškimą Kauno m. 4-ajame notarų biure, kad palikimą po mamos mirties priėmė, paaiškėjo, kad VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre yra atžymėta, jog butas B. B. vardu įregistruotas pagal kooperatyvo pažymą tuomet, kai ji buvo santuokoje su B. S.. B. B. ir B. S. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) B. S. mirė. Kadangi butas buvo registruotas B. B. vardu, ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. B. S. vaikų neturėjo.

B. B. bute gyveno nuo 1986 m. birželio 30 d. iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta Kauno 216-osios GNEB 2019-10-28 pažyma Nr. 27. Mirus B. S. ji naudojosi ne tik butu, bet ir visu likusiu mirusiojo įgytu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne ir kt., mokėjo už visus komunalinius patarnavimus, remontavo butą. Pareiškėja nurodo, kad šie veiksmai patvirtina, kad B. B. po B. S. mirties priėmė palikimą, pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

(duomenys neskelbtini) mirus B. S., jo sutuoktinė B. B. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos motina B. B. po savo sutuoktinio B. S. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos motinos B. B. sutuoktinis B. S., mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Santuokos liudijimu patvirtinama, kad B. S. ir B. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS (b. l. 10). Gyventojų registro išrašu atvirtinama, kad B. S., gimęs(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje (sudaryta (duomenys neskelbtini)), sutuoktinė B. B. (b. l. 12). Medicininiu mirties liudijimu patvirtinama, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Kauno 4-ojo notarų biuro notarės V. J. 2019-10-21 liudijime nurodoma, kad mirus B. S. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo ir paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta (b. l. 13). B. B. 1994-05-04 surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko V. Z. (b. l. 15).

Pareiškėjos gimimo įrašo kopija patvirtinama, kad pareiškėjos V. B. tėvas – A. B., motina – B. B. (b. l. 16). V. B. (duomenys neskelbtini) ištekėjo už A. Z., tai patvirtinama santuokos liudijimo kopija (b. l. 17).

Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad pareiškėjos motina B. B. yra buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1995 metų. Nuosavybės teisė įregistruota 1992-10-28 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 177 pagrindu, kurioje pažymima, kad B. B. yra sumokėjusi visą buto kainą 8407,32 rublių (b. l. 19). Kauno 216-osios GNEB 2019-10-28 pažyma Nr. 27 patvirtinama, kad B. B. gyvenanti nuo 1986-06-30, (duomenys neskelbtini) yra Kauno 2016-osios GNEB narė. Už komunalinius patarnavimus iki 2019-10-01 atsiskaičiusi (b. l. 20).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėja V. Z. yra mirusios motinos B. B., likusio turto įpėdinė pagal testamentą. B. B. buvo mirusio sutuoktinio B. S., likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).

Kadangi pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties, pateikdama pareiškimą Kauno m. 4-ajame notarų biure, tai šio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes.

Pareiškėjos motinos B. B. sutuoktinis B. S. testamento nepaliko, per įstatymo nustatytą terminą jo įpėdiniai nesikreipė į notarų biurą, todėl teisė į jo turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Kauno 4-ojo notaro biuro notarė V. J. patvirtino, kad po B. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad B. B. po savo sutuoktinio B. S. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjos pareiškime nurodoma ir tai patvirtinama byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad sutuoktinė liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties ir ten gyveno iki savo mirties. B. B. likusi gyventi bute ir toliau naudojosi visu likusiu savo sutuoktinio turtu kaip savo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Pareiškėja pareiškimu patvirtino, kad visą po B. S. mirties likusį palikimą priėmė jos motina B. B..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo B. S. mirties, pareiškėjos motina B. B. perėmė visus jam priklausiusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu.

CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pareiškėjos motinos sutuoktinis B. S. mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui. Kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti labai panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. red.) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėja pateiktais dokumentais įrodė, jog jos motina B. B. palikėjo B. S. turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjos motina palikėjo turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.