Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. A., jo atstovams advokatui Sigitui Lukauskui, advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. A. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A.A. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014m. kovo 31 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžių metu jis ir jo atstovai paaiškino, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad pareiškėjas eidamas Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas ir vykdydamas savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A-23 patvirtintų rekomendacijų , pateiktų 2011m. lapkričio 25 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo planą, pavėluotai įgyvendino 9 rekomendaciją, tuo pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, ir neįgyvendino 19 rekomendacijos , tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 42 straipsnį, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos nuostatų 6 punktą ir LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė 2014-03-31 įsakymu vadovaudamasis Lietuvos respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą- pastabą, tačiau minėta teisės norma nustato, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriamas papeikimas. pareiškėjas nurodė, kad Centralizuoto vidaus audito skyriaus parengtos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos, vertinimo 2014-02-18 ataskaitos pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tarnybiniame pranešime apie tarnybinį nusižengimą, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2014-02-24, buvo nurodyta, kad jis pažeidė Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą ir 7.12 punktą, nebuvo pareiškėjas įtariamas pažeidęs pareigybės aprašymo 7.9 punktą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad jis pažeidė pareigybių aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus. Šis pranešimas nėra aiškus ir išsamus, jame nėra tiksliai nurodyta, kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas įtariamas, nenurodyti jokie konkretūs jo veiksmai, tarnybinio nusižengimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti įteiktas naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą , Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas šališkai. Administracijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos direktorių, J.G. 2014-02-21 įsakymu sudarė Komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti. Šios komisijos nariai J.G., Ž.K. ir D.S. taip pat buvo Darbo grupės, kuriai buvo pavesta parengti Tvarkos aprašą, nariais. Administracijos direktoriaus pavaduotoja J.G. buvo paskirta abiejų komisijų pirmininke. Taigi Darbo grupės nariai, patys būdami atsakingi už Tvarkos aprašo parengimą, pateisindami savo neveikimą, apkaltino pareiškėją, dėl to, kad buvo pavėluotai parengtas Tvarkos aprašas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgus į Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti tarnybinio nusižengimo tyrimo 2014-03-21 išvadą, kuri surašyta pažeidžiant tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūras, tinkamai neatlikus išsamaus tyrimo, prie tyrimo medžiagos nepridėjus ir nevertinus Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-04 įsakymo Nr. A-437„ Dėl darbo grupės Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti sudarymo“, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-17 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo 2014-01-30 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė Komisijai kartu su paaiškinimu. Išvadoje nėra atskleista jo neteisėto neveikimo esmė, jo neteisėtas elgesys ir kaltė t.y. tarnybinio nusižengimo objektyvioji ir subjektyvioji pusė, nepasisakyta dėl padarinių , nebuvo tinkamai įvertinti teisės aktai, kuriais grindžiamas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas. Nuo 2014-03-04 jis tapo Profesinės sąjungos nariu, tačiau Profesinės sąjungos atstovas nebuvo informuotas ir pakviestas dalyvauti Komisijos veikloje, svarstant dėl jo tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Pareiškėjas paaiškino, kad Statybos ir statinių priežiūros skyrius, konkrečiai skyriaus darbuotojas G.L., plane nurodytais terminais- iki 2012-07-13, sudarė darbo grupę, parengė įsakymo projektą dėl darbo grupės sudarymo, o Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė 2012-06-04 įsakymą Nr. A-437„ Dėl darbo grupės Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti sudarymo“. Administracijos direktorius šio įsakymo 2 punktu pavedė darbo grupei iki 2012 m. liepos 13 d. parengti Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašą ( toliau tekste- Aprašas ). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-17 d. įsakymu Nr. A-547 terminas buvo pratęstas iki 2012 m. liepos 13 d. Už tvarkos aprašo parengimą buvo atsakingas ne pareiškėjas, o darbo grupė, kurios pirmininke buvo paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja J. Gė. Rekomendacijų įgyvendinimo plane buvo nustatyta priemonė 19 rekomendacijai įgyvendinti. Numatyta esant finansinėms galimybėms svarstyti galimybes tinkamai atlikti Savivaldybei priskirtą atlikti statinių naudojimo priežiūrą aptariant tam būtinus darbo išteklius, statinių paskirstymą priežiūros vykdytojams, reikalingus mokymus, informacijos teikimo dažnumą ir kt. Nustatė atsakingus už priemonės įgyvendinimą asmenis- Savivaldybės administracijos direktorių ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją. Pareiškėjas nurodė, kad jam nesuteikta kompetencija skirstyti savivaldybės lėšas, tiktai savivaldybės administracijos direktorius savo kompetencijos ribose galėjo priimti sprendimus dėl finansinių galimybių įgyvendinant 19 rekomendaciją. Statybos techniniame reglamente numatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą organizuoja ir atlieka savivaldybės administracija. Jos teisė ir pareiga skirti reikalingą darbuotojų skaičių statinių naudojimo funkcijai organizuoti ir tinkamai vykdyti. Panevėžio miesto savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriuje yra tiktai du darbuotojai, kurie vykdo statinių naudojimo priežiūros funkcijas, G.L. vykdo švietimo įstaigų pastatų, o V.L. visų kitų miesto teritorijoje esančių pastatų naudojimo kontrolę. Esant tokiam darbuotojų skaičiui skyriuje kiekvienam darbuotojui priskirti konkrečią teritoriją, kurioje jis vykdytu priežiūrą ir būtu už ją atsakingas, nėra techninių galimybių. Apie statinių naudojimo priežiūrai būtinus darbo išteklius jis ne kartą kalbėjo su skyrių kuruojančiu Administracijos direktoriaus pavaduotoju Ž. K. Apie Statybos ir statinių priežiūros skyriuje reikalingą darbuotojų poreikį funkcijoms vykdyti 2014-01-30 tarnybiniu pranešimu informavo savivaldybės administraciją. Tačiau apie atsiradusias finansines galimybes jis nebuvo informuotas, kiek jam žinoma tokių galimybių nebuvo. Pareiškė, kad jis tarnybinio nusižengimo nepadarė , jam tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu ( I tomas , b.l. 18-23 ) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procedūrų. Atsakovo atstovė nurodė, kad Rekomendacijų įgyvendinimo planas buvo patvirtintas 2012m. sausio 13 d., o Darbo grupė sudaryta ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-437„ Dėl darbo grupės savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti sudarymo“ priimtas 2012m. birželio 4 d., taigi įsakymas dėl darbo grupės sudarymo buvo parengtas praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po rekomendacijų plano patvirtinimo. Šis laikotarpis turėjo didelės reikšmės pavėluotam Tvarkos aprašo parengimui ir vykdymui. Komisija nusprendė, kad šios rekomendacijos pavėluotas įgyvendinimas turi pareiškėjo A.A. tarnybinio nusižengimo požymių. Sudarydamas Rekomendacijų įgyvendinimo planą , pareiškėjas žinojo apie rekomendacijų įgyvendinimo terminus, todėl įvertinęs Tvarkos aprašo parengimo terminus, turėjo galimybę nedelsiant inicijuoti darbo grupės sudarymą. A.A. pagal sudarytą Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą buvo atsakingas ne tik už darbo grupės sudarymą, bet ir už Tvarkos aprašo paregimą. Šis pažeidimas padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo ir aplaidumo. A.A. pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą. Be to pareiškėjas nepakankamai kontroliavo kaip atliekama jo vadovaujamam skyriui priskirtos funkcijos- statinių naudojimo priežiūra, nes skyriaus vyriausiojo specialistė V.L., tiesiogiai atsakinga už šios funkcijos vykdymą, statinių priežiūrą atlieka savarankiškai , ataskaitų, pranešimų ar kitų susijusių dokumentų su skyriaus vedėju nederina, o skyriaus vedėjas mažai gilinosi į specialistės atliekamą darbą. Komisija pritarė, kad šiai funkcijai įgyvendinti pagal prižiūrėtinų pastatų skaičių mieste, skyriuje darbuotojų skaičius nepakankamas, tačiau pažymėjo, kad A.A. surašė tiktai vieną tarnybinį pranešimą 2014-01-30 dėl reikalingos papildomos pareigybės – inžinieriaus- sąmatininko įsteigimo skyriuje. A.A. pažeidė LR Statybos įstatymo 42 straipsnį, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos nuostatų 6 punktą ir LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus. Komisija objektyviai ištyrė aplinkybes, motyvavo savo išvadą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus ir surašė 2014-03-21 pagrįstą ir teisingą išvadą. Administracijos direktorė , atsižvelgdama į Komisijos 2014-03-21 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, 2014-03-31 įsakymu pripažino, kad pareiškėjas A.A. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė tarnybinę nuobaudą- pastabą.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas A.A. yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. kovo 31 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda- pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau - Taisyklės). Šie teisės aktai nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. VTĮ 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba, pagal 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą - papeikimas. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Taisyklėse. Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 4-5 punktai), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 punkte. Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalis inter alia nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Detaliau šios procedūros pradžią reglamentuoja Taisyklių 3-6 punktai, pagal kuriuos tarnybinį tyrimą atlieka vienasmeniškai už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kolegialus organas – komisija, tačiau nei vienam iš jų nesuteikta teisė pradėti tyrimą savarankiškai, tam jie turi turėti oficialų įstaigos vadovo pavedimą – įpareigojimą - pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir tas įpareigojimas (komisijos sudarymas) turi būti duodamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus informaciją apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų - valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria vadovaujantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010).

Nustatyta, kad ginčijamas 2014 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės , vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu (už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriamas papeikimas), Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.1 papunkčiu ir atsižvelgiant į 2014m. kovo 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą- pastabą už tai, kad pareiškėjas eidamas Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigas ir vykdydamas savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A-23 patvirtintų rekomendacijų , pateiktų 2011m. lapkričio 25 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. VAT-24.2-11 įgyvendinimo planą, pavėluotai įgyvendino 9 rekomendaciją, tuo pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, ir neįgyvendino 19 rekomendacijos , tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 42 straipsnį, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos nuostatų 6 punktą ir LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus ( I tomas, b.l. 66-67 ).

Teismas vertindamas nurodytus įsakymo priėmimo teisinius pagrindus, pažymi, kad įsakymu yra paskirta tarnybinė nuobauda –pastaba, todėl VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punktas laikytinas nurodytu netiksliai, nes pastaba kaip nuobauda reglamentuota minėto straipsnio dalies 1 punkte. Iš skundo turinio bei pareiškėjo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad toks netikslumas nesukliudė pareiškėjui A.A. kreiptis teisminės gynybos, nesuklaidino formuluojant skundo argumentus dėl šio įsakymo neteisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A-23 patvirtino rekomendacijų, pateiktų 2011m. lapkričio 25 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. VAT- 24.2-11, įgyvendinimo priemonių planą ( I tomas , b.l. 166, 167- 180 ). Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane rekomendacijai Nr.9 įgyvendinti numatyta iki 2012-07-13 sudaryti darbo grupę teisės aktui, reglamentuojančiam Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarką, parengti, Darbo grupei parengti minimą teisės aktą. Atsakingais už šios priemonės įgyvendinimą paskirti Savivaldybės administracijos direktorius ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas. Rekomendacijai Nr. 19 įgyvendinti buvo numatyta priemonė, esant finansinėms galimybėms, svarstyti galimybes tinkamai atlikti Savivaldybei priskirtą atlikti statinių naudojimo priežiūrą aptariant tam būtinus darbo išteklius, statinių paskirstymą priežiūros vykdytojams, reikalingus mokymus, informacijos teikimo dažnumą ir kt. Atsakingais už šios priemonės įgyvendinimą paskirti Savivaldybės administracijos direktorius ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius, atlikęs auditą, parengė 2014m. vasario 18 d. pažangos stebėjimo ataskaitą ( toliau tekste- Ataskaita), kurioje konstatavo, kad Statybos ir statinių priežiūros skyrius pavėluotai įgyvendino 9 rekomendaciją, o 19 rekomendacijos neįgyvendino. Šios Ataskaitos pagrindu Administracijos direktorė K.V. 2014-02-18 pavedė savivaldybės administracijos personalo skyriaus vedėjai I.K. pradėti A.A. tarnybinio nusižengimo tyrimą ( I tomas, b.l. 28 ).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja pavaduojanti administracijos direktorių J.G. 2014-02-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją A. A. įtariamam tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisija sudaryta iš J. G. ( komisijos pirmininkė), J. K. ( Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė ), I. K. ( Personalo skyriaus vedėja ),Ž. K. ( Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ), D. S. ( Teisės skyriaus vedėja ). Taisyklių 5 punkte numatyta, jog komisijoje gali būti skirtingų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų. Tačiau Įstatymu reglamentuojant subjektą, kuriam pavedama atlikti tyrimą, siekiama objektyvaus, nešališko ir kompetentingo tyrimo. Nagrinėjamu atveju, tyrimo metu buvo aiškinamasi kodėl rekomendacija Nr. 9- sudaryti darbo grupę teisės aktui, reglamentuojančiam Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarką, parengti, Darbo grupei parengti minimą teisės aktą įgyvendinta, pavėluotai. Šios komisijos nariai J.G., Ž.K. ir D.S. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-04 įsakymu Nr. A-43 ,“ Dėl darbo grupės savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti“, kartu su pareiškėju A.A. bei kitais savivaldybės tarnautojais buvo paskirti į Darbo grupę savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti( I tomas, b.l. 62 ). Administracijos direktoriaus pavaduotoja J.G. buvo paskirta abiejų minėtų komisijų pirmininke. Taigi Darbo grupės nariai, patys būdami atsakingi už Tvarkos aprašo parengimą, iš esmės tyrė savo veiklą rengiant Tvarkos aprašą, aiškinosi priežastis dėl kurių Tvarkos aprašas buvo parengtas pavėluotai. Teismo vertinimu šios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti šališkumu ir objektyvumų.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punktas numato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (šių Taisyklių 5 ir 6 punkte nurodytais atvejais - komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (šių Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui A.A. pranešimą apie pradėtą tyrimą surašė ne tyrimą inicijavęs asmuo ir ne komisija, o komisijos pirmininkė J.G.

Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą paskirtis – pranešti asmeniui, dėl kurio pradėtas tarnybinis tyrimas, apie tyrimo pradžią, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir taip sudaryti jam galimybę teikti savo paaiškinimus, atsikirtimus bei įrodymus. Todėl vien tas faktas, kad pranešimą surašė ne komisija, nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėjos teisėms šis formalus teisės aktų reikalavimų pažeidimas įtakos neturėjo.

Pranešime apie valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą. Tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Atsakovas šiomis nuostatomis nesivadovavo.

Pareiškėjas 2014-02-24 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą ( I tomas , b.l. 63 ) buvo informuotas, kad įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą- pažeidė Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą: „ vadovauja skyriaus darbui , sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus, užtikrina skyriui pavestų funkcijų ir užduočių vykdymą“, bei 7.12 punktą: vykdo kitus su Statybos ir statinių priežiūros skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Savivaldybės strateginiai tikslai“, pavėluotai įgyvendinant Centralizuoto vidaus audito 2011m. lapkričio 25 d. ataskaitoje Nr. VAT- 24.2-11 pateiktų, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A-23 patvirtintų,1,2,9 rekomendacijų įvykdymo, 11 rekomendacijos įvykdymo iš dalies ir 19 rekomendacijos neįvykdymo. Prašė pateikti paaiškinimą dėl nurodyto įtariamo tarnybinio nusižengimo iki 2014m. vasario 28 d. Tokia apimtimi ir turėjo būti atliekamas nusižengimo tyrimas, pateikta komisijos išvada bei už šiuos veiksmus pareiškėjui galėjo būti skiriama tarnybinė nuobauda.

Kai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje 2014-03-21 ir ginčijamame įsakyme atsakovė nurodė, kad pareiškėjas pavėluotai įgyvendino rekomendaciją Nr. 9 ir tuo pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, ir neįgyvendino rekomendacijos Nr. 19, tuo pažeidė LR Statybos įstatymo 42 straipsnį, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos nuostatų 6 punktą ir LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.9 punktus

Teismas pažymi, kad už rekomendacijų Nr. 9 ir 19 įgyvendinimą atsakingais buvo paskirti Savivaldybės administracijos direktorius ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-06-04 įsakymo Nr. A-43,“Dėl darbo grupės savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti“, 2 punktu pavedė darbo grupei iki 2012m. liepos 13 d. parengti Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašą.

Kadangi už minėtų Rekomendacijų įgyvendinimą buvo atsakingas ne tik pareiškėjas A.A., pranešime apie tarnybinį nusižengimą atsakovas turėjo nurodyti konkrečius pareiškėjo veiksmus ( neveikimą), įgyvendinant Rekomendacijas, dėl kurių pareiškėjas įtariamas padaręs nusižengimą ir pradedamas tyrimas, bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo pateikė 2014-02-28, t.y. per Taisyklių 8 punkte numatytą terminą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo ( I tomas, b.l.64-65 ).

VTĮ bei Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien tik formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje (LVAT 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -359/2007 ir t.t.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant konkretų Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą.

Iš pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo matyti, kad jis yra kaltinamas šį tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu.

Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paminėti neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009). Kita vertus, valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-438-186/2011).

Taigi sprendžiant dėl pareiškėjui ginčijamu atsakovo įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, būtina visapusiškai įvertinti 2014-03-21 Komisijos Išvadą dėl pareiškėjo A.A. tarnybinio nusižengimo bei administracinėje byloje surinktus įrodymus. Išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu komisija nagrinėjo Ataskaitą, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo A.A. paaiškinimą, papildomai išklausė A.A. žodinius paaiškinimus, Vyriausiosios specialistės V.L. ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo, koordinuojančio Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklą Ž.K. papildomą informaciją.

A.A. įtariamo padaryto tarnybinio nusižengimo 2014-03-21 tyrimo akto išvadoje (I t., b.l. 68-75), nurodyta kad A.A. padarė tarnybinį nusižengimą: Rekomendacija Nr. 9- sudaryti darbo grupę teisės aktui reglamentuojančiam savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarką, parengti bei darbo grupei parengti minimą teisės aktą įgyvendinta pavėluotai. Komisija nustatė, kad A.A. parengtas rekomendacijų įgyvendinimo planas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. A-23. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-437„ Dėl darbo grupės savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti sudarymo „ patvirtintas , t.y. darbo grupė sudaryta tiktai 2012-06-04. Darbo grupė turėjo per 1 mėnesį parengti įsakyme minimos tvarkos aprašą. Administracijos direktoriaus 2012-07-17 įsakymu Nr. A-547 terminas buvo pratęstas dar 1 mėnesiui. Komisija nenustatė priežasčių , kodėl administracijos direktoriaus įsakymas dėl darbo grupės sudarymo buvo parengtas praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po rekomendacijų plano patvirtinimo. Šis laikotarpis turėjo didelės įtakos pavėluotam Tvarkos aprašo parengimui ir vykdymui. Komisija balsų dauguma nusprendė, kad šios rekomendacijos pavėluotas įgyvendinimas turi A.A., tarnybinio nusižengimo požymių. Sudarydamas Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą , jis žinojo apie rekomendacijų įgyvendinimo terminus , todėl darbo grupės sudarymą turėjo galimybę inicijuoti nedelsiant , įvertinęs Tvarkos aprašo parengimo terminus. Komisija atkreipė dėmesį, kad A.A. pagal sudarytą Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą buvo atsakingas ne tik už darbo grupės sudarymą, bet ir už tvarkos aprašo parengimą.

Komisijos nario Ž.K. nuomone A.A. darbo grupę sudarė laiku, pagal rekomendacijų plane nustatytus terminus, o už tvarkos aprašo parengimą atsakinga darbo grupė. Todėl siūlė Komisijai šios rekomendacijos pavėluoto vykdymo, kaip A.A. tarnybinio nusižengimo nevertinti.

Komisija balsų dauguma patvirtino, kad A.A. pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą „ valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas“, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą- „ vadovauja skyriaus darbui, sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus, užtikrina skyriui pavestų funkcijų ir užduočių vykdymą. Komisijos nuomone, šis pažeidimas padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo ir aplaidumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane rekomendacijai Nr.9 įgyvendinti- sudaryti darbo grupę teisės aktui, reglamentuojančiam Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarką, parengti ir Darbo grupei parengti minimą teisės aktą buvo numatytas terminas 2012-07-13. Atsakingais už šios priemonės įgyvendinimą paskirti Savivaldybės administracijos direktorius ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas. Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vyriausiasis techninės priežiūros specialistas G.L., 2012-06-04, t.y. Rekomendacijų įgyvendinimo plane nurodytais terminais, sudarė darbo grupę ir parengė įsakymo projektą dėl darbo grupės sudarymo ( I tomas, b.l. 198 ), o Savivaldybės administracijos direktorius 2012-06-04 priėmė įsakymą Nr. A-437„ Dėl darbo grupės Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašui parengti sudarymo“. Administracijos direktorius šio įsakymo 2 punktu pavedė darbo grupei iki 2012 m. liepos 13 d. parengti Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo tvarkos aprašą. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-17 d. įsakymu Nr. A-547 terminas buvo pratęstas iki 2012 m. liepos 13 d. Taigi akivaizdu, kad už Tvarkos aprašo parengimą buvo atsakingas ne pareiškėjas A.A., o Darbo grupė. Iš pasitarimo protokolo 2012-12-07 Nr. 1 matyti, kad buvo svarstytas Savivaldybei priklausančiuose pastatuose įvykusių gedimų likvidavimo ir lėšų skyrimo aprašo galutinis variantas ir jo patvirtinimas. ( II tomas, b.l. 103 ). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-12-31 įsakymu Nr. A-1051 patvirtino Tvarkos aprašą ( I tomas , b.l. 201, 202-203). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Darbo grupės nariai D.V., R.L., V.T., D.S., Ž.K. paaiškino, kad Tvarkos aprašo pirminį variantą rengė G.L. Jis parengtą Tvarkos aprašo pirminį variantą teikė susipažinimui kitiems darbo grupės nariams, o darbo grupės nariai Tvarkos aprašą analizavo, teikė savo pastabas, pasiūlymus. Liudytojai nurodė, kad jų manymu Tvarkos aprašas nebuvo parengtas nustatytais terminais dėl darbo grupės narių atostogų , nes tvarkos aprašo rengimo laikas sutapo su jų atostogų laiku. Šie liudytojai nenurodė kokių tai pareiškėjo veiksmų ( neveikimo) ), dėl kurių Tvarkos aprašas buvo parengtas ne laiku.

Teismas vertindamas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, konstatuoja , jog Komisija nesiaiškino priežasčių, kurios sąlygojo pavėluotą Rekomendacijos Nr.9 įgyvendinimą, nepareikalavo, kad Darbo grupės nariai pateiktų paaiškinimus ir pan. Komisija, neatlikusi išsamaus tyrimo, nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą- pavėluotai įgyvendino 9 rekomendaciją.

A.A. įtariamo padaryto tarnybinio nusižengimo 2014-03-21 tyrimo akto išvadoje (I t., b.l. 68-75), nurodyta kad A.A. padarė tarnybinį nusižengimą: neįgyvendino Rekomendacijos Nr.19- Savivaldybės administracijos direktoriui ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjui svarstyti galimybes tinkamai atlikti Savivaldybei priskirtą atlikti statinių naudojimo priežiūrą, aptariant tam būtinus darbo išteklius , statinių paskirstymą priežiūros vykdytojams, reikalingus mokymus, informacijos teikimo dažnumą ir kt. Komisija nustatė, kad Statybos ir statinių priežiūros skyrius neužtikrina LR Statybos įstatymo 42 straipsnio „ Statinių naudojimo priežiūra „ nuostatų , pagal STR 1.12.08: 2010 Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo 8.1 punktą- subjektas atsižvelgdamas į prižiūrėtinų statinių teritorinį išdėstymą ir naudojimo paskirtį , sudaro statinių , kurių priežiūrą jis atliks , naudotojų sąrašą. Komisija nurodo, kad pagrindinę šios funkcijos nepakankamo įgyvendinimo priežastį A.A. paaiškinime nurodo per mažą darbuotojų skaičių . Komisija pritarė, kad šiai funkcijai įgyvendinti pagal prižiūrėtinų pastatų skaičių mieste, Skyriuje darbuotojų skaičius nepakankamas. Tačiau komisija atkreipė dėmesį, kad yra tik vienas A.A. 2014m. sausio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl reikalingos papildomos pareigybės- inžinieriaus – sąmatininko įsteigimo skyriuje. A.A. nepakankamai kontroliavo šios Skyriui pavestos funkcijos vykdymą, nes skyriaus vyriausioji specialistė V.L., tiesiogiai atsakinga už šios funkcijos vykdymą , statinių priežiūrą atlieka savarankiškai, ataskaitų pranešimų ar kitų susijusių dokumentų su skyriaus vedėju nederina, o skyriaus vedėjas mažai gilinasi į specialistės atliekamą darbą. Komisija atkreipė dėmesį, kad 2013 metais buvo atlikta apžiūra tik 70 prižiūrėtinų miesto statinių. A.A. privalo analizuoti tikrinamų statinių aktus bei kitus susijusius dokumentus, turi susipažinti su teikiamomis ataskaitomis.

Komisijos narys Ž.K. patvirtino, kad A.A. ne vieną kartą kreipėsi į jį dėl papildomų pareigybių įsteigimo. Ž. K. siūlė Rekomendacijos Nr. 19 neįvykdymo nelaikyti A.A. tarnybiniu nusižengimu.

Komisija pripažino, A.A. savo neveikimu atliekant statinių priežiūrą, neužtikrino pagrindinio Skyriaus uždavinio , apibrėžto Statybos ir statinių priežiūros skyriaus veiklos nuostatų 6 punktu- „ vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų Savivaldybei priskirtas ir Tarybos sprendimais įgaliotas funkcijas statybos rekonstravimo, remonto ir priežiūros srityje, pažeidė statybos ir statinių pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą „ valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas“, Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą-„ vadovauja skyriaus darbui, sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus, užtikrina skyriui pavestų funkcijų ir užduočių vykdymą“ bei 7.9 punktą- „ Atlieka skyriaus vykdomų darbų analizę“ Komisijos nuomone, šis pažeidimas padarytas dėl aplaidumo. Komisija pasiūlė Savivaldybės administracijos direktorei skirti A.A. tarnybinę nuobaudą- pastabą.

Teismas pažymi, kad Rekomendacijų įgyvendinimo plane nenurodytas konkretus Rekomendacijos Nr.19 įgyvendinimo terminas, nurodyta esant finansinėms galimybėms. Statybos techniniame reglamente numatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą organizuoja ir atlieka savivaldybės administracija. Jos teisė ir pareiga skirti reikalingą darbuotojų skaičių statinių naudojimo funkcijai organizuoti ir tinkamai vykdyti. Panevėžio miesto savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriuje yra tiktai du darbuotojai, kurie vykdo statinių naudojimo priežiūros funkcijas, G.L.s vykdo švietimo įstaigų pastatų, o V.L. visų kitų miesto teritorijoje esančių pastatų naudojimo kontrolę. Apie statinių naudojimo priežiūrai būtinus darbo išteklius jis ne kartą kalbėjo su skyrių kuruojančiu Administracijos direktoriaus pavaduotoju Ž. K. Liudytoju apklaustas Ž.K. patvirtino, kad A.A. ne vieną kartą kreipėsi į jį dėl papildomų pareigybių įsteigimo. Apie Statybos ir statinių priežiūros skyriuje reikalingą darbuotojų poreikį funkcijoms vykdyti pareiškėjas 2012-11-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ( I tomas b.l. 212-213 ) ir 2014-01-30 tarnybiniu pranešimu informavo savivaldybės administraciją .

Tarnybinio nusižengimo tyrimo akte neatspindi, kokia medžiaga vadovaujantis atliktas tyrimas dėl A.A. neveikimo įgyvendinant rekomendaciją Nr. 19. Ar Komisija aiškinosi dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendinta šį rekomendacija ar buvo finansinės galimybės ją įgyvendinti ir pan.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tyrimo metu nesurinkti tarnybinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai, tyrimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir šališkai, todėl komisijos išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, nes nuobaudos skiriamos už tarnybinius nusižengimus, kurie nustatomi išsamiai ištyrus įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėjui A.A. paskirta tarnybinė nuobauda neteisėtai ir nepagrįstai, pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, skundžiamas įsakymas naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro skundo surašymo išlaidos ( 500 Lt), atstovavimo išlaidos ( 1400 Lt ) iš viso – 1900 Lt, bei pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus 2014-04-22 sąskaitą Nr. 15 , 2014-04-22 pinigų priėmimo kvitas, Serija LAT Nr. 767714, 2014-08-01 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 50, 2014-08-01 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 767749, 2014-08-01 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 739062 ( I tomas, b.l.106-110 ).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, kad tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Minėto straipsnio 6 dalis nustato, kad

Proceso šalis , kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kaip matyti iš teismo sprendimo, pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai. Prašymas priteisti turėtas teismo išlaidas paduotas laiku ir tinkama forma, turėtos išlaidos pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais. Todėl jos priteistinos iš atsakovės pareiškėjo naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1,2, 6 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014m. kovo 31 d. įsakymą (duomenys neskelbtini) „ Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“.

Priteisti A. A. naudai iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 550,72 Eur ( penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 72 euro ct) (1900 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.