- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-2815-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą E. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, t. y. už tai, kad jis 2009 m. spalio 17 d., apie 18.54 val., namo, esančio Vilniuje, Rinktinės g. 41, kieme, vairuodamas transporto priemonę Wartburg 1.3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliso, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 119, 234, 238 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu E. P. pripažino kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. paaiškinimus, liudytojo D. C. parodymus, jo pateiktas fotonuotraukas, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus automobilio Mazda 626 apgadinimus, nukentėjusiojo A. G. paaiškinimus, konstatavo, kad E. P. administracinių teisės pažeidimų protokole inkriminuoti pažeidimai įrodyti ir veika kvalifikuota tinkamai, automobilių susidūrimo metu buvo sužalotas automobilis Mazda 626, o autoįvykį sukėlęs E. P. iš jo pasišalino. Pažymėjo, kad liudytojo parodymai sutampa su įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis, E. P. patvirtino, kad nuotraukose užfiksuotas jo automobilis. Teismas nei lengvinančių, nei sunkinančių administracinę atsakomybę aplinkybių nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeisti ir nutraukti bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo arba panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Neginčija, kad 2009 m. spalio 17 d. jis vairavo automobilį Wartburg 1.3, valstybinis numeris DVG, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau mano, kad eismo įvykyje nedalyvavo ir iš jo nepasišalino. Teigia, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 16.00 val. parvažiavo namo ir pasistatė automobilį namo kieme, vėliau jam paskambino ir paprašė patraukti automobilį, nes kitas automobilis negali išvažiuoti, išėjo į kiemą, patraukė automobilį, leido išvažiuoti kitam automobiliui ir parėjo namo. Buvo įsitikinęs, kad kitos transporto priemonės nekliudė ir apgadinti negalėjo, o jeigu taip ir buvo, to nepajautė. Pažymi, kad niekur nebėgo ir nesislapstė, transporto priemonė stovėjo tame pačiame kieme, buvo namie, įsileido policijos pareigūnus ir buvo blaivus. Viskas vyko judriame gyvenamojo namo kieme šviesiu paros metu, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos nepastebėtam nebuvo jokios galimybės ir jokios prasmės. Teigia, kad automobilis Wartburg 1.3 pasižymi dideliu triukšmu ir vibracija. Aplinkybė, kad jo vairuota transporto priemonė neapgadinta, gali reikšti tik tai, kad kontaktas buvo labai nežymus, jei jis buvo apskritai. Pažymi, kad į teismo posėdį nebuvo pakviestas liudyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolą, todėl neturėjo galimybės užduoti jam klausimų ir nebuvo visapusiškai įvertintos aplinkybės dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teismas vadovavosi vienintelio liudytojo D. C. parodymais ir ignoravo tą aplinkybę, kad teismo posėdžio metu liudytojas, atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, jog nukentėjusiojo nepažįsta ir nežino, kieno automobilis buvo apgadintas, o pats nukentėjusysis A. G. nurodė, kad D. C. gerai pažįsta, kartu tarnavo armijoje. Nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog automobilių padėtis liudija kontaktą galėjus būti, tačiau šis teiginys gali būti vertinamas tik kaip tikėtina prielaida. Prisipažįsta, kad vairavo neapdraustą transporto priemonę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau kategoriškai neigia pajutęs kontaktą. Pažymi, kad iš transporto priemonės neišlipo ir nepuolė apžiūrinėti automobilių, iš kiemo neišvažiavo ir neslėpė automobilio, buvo namie, įsileido policijos pareigūnus, nieko nesistengė nuslėpti ar pameluoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu E. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, automobilį vairavo neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas ATPK 123 straipsnio 5 dalį.
Ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, kuris įrodytas administracinių teisės pažeidimų protokolu (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5-6), teisminio bylos nagrinėjimo metu E. P. duotu paaiškinimu (b. l. 26).
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pažymėtina, kad E. P. apeliaciniu skundu neprašo panaikinti skundžiamo nutarimo šioje dalyje, tačiau iš išdėstytos argumentacijos matyti, kad apeliantas savo kaltę dėl minėto pažeidimo neigia. Abejoja, kad padarė eismo įvykį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaida, neteisingai vertino liudytojo D. C. parodymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. pripažino kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 4), tarnybinių pranešimų (b. l. 5-6), fotonuotraukos (b. l. 18) matyti, kad automobiliui Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo padaryti tokie apgadinimai – įlenktas priekinis bamperis, atsilupę dažai. Tiesiogiai įvykį stebėjęs liudininkas D. C. tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu rašytiniame paaiškinime (b. l. 7), tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 24-25), teigė, kad automobilis Mazda 626 buvo apgadintas E. P. priklausančiu automobiliu Wartburg 1.3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruojant namo kieme, minėtas automobilis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į Mazda 626 ir ši pajudėjo, jis viską stebėjo iš balkono ir užfiksavo, nes kaip tik turėjo fotoaparatą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad liudytojas D. C. siektų melagingai apkalbėti apeliantą. Nors E. P. nurodė, kad D. C. ir nukentėjusysis yra pažįstami ir dėl šio fakto teikė prieštaringus parodymus (D. C. nurodė, kad nepažįsta A. G., o šis nurodė priešingai), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (b. l. 24-26) tai nefiksuota, apeliantas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo turinio nepareiškė, todėl jo argumentai atmestini kaip neįrodyti. Be to, liudytojo D. C. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti jais nėra pagrindo. Įvertinus liudytojo D. C. rašytinį paaiškinimą ir parodymus, duotus teismo posėdyje, pateiktose nuotraukose (b. l. 21) užfiksuotą automobilių išsidėstymą, E. P. neneigiant, kad nuotraukose atvaizduojamas jo automobilis ir jo atliekamas manevravimas, darytina neabejotina išvada, kad eismo įvykį sukėlė bei A. G. priklausantį automobilį Mazda 626 apgadino automobilis Wartburg 1.3, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl automobilių kontakto, vadovavosi tik tikėtina prielaida, pažymėtina, kad, sprendžiant kaltės klausimą, ištiriamas kiekvienas įrodymas atskirai, tačiau didžiausią įrodomąją galią jie įgauna, vertinant juos tarpusavyje bei kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje. Nuotraukose užfiksuotas automobilių išsidėstymas yra tik viena iš aplinkybių, galimai patvirtinančių ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, o galutinė neabejotina išvada daroma, minėtą aplinkybę įvertinus kitų paminėtų įrodymų visumoje.
Apeliantas taip pat kategoriškai neigia savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nurodo, kad jokio automobilių kontakto, jeigu jis ir buvo, nepajuto.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).
ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Apeliantas apskritai neigia sukėlęs eismo įvykį, nurodo, kad nejuto, jog būtų kliudęs kitą automobilį, tokios versijos jis nuosekliai laikėsi nuo pat administracinių teisės pažeidimų bylos tyrimo pradžios. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ši jo versija yra aiškiai nepagrįsta. Eismo įvykį betarpiškai matęs D. C. teismo posėdyje nurodė, kad automobilio Mazda 626 vairuotojas po susidūrimo iš automobilio neišlipo, nuvažiavo, signalizacija nesuveikė (b. l. 7, 24-25). Tiek jis, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad po eismo įvykio automobilis pastatytas tame pačiame kieme. Matyti, kad E. P. nuo pat pradžių bendradarbiavo su policijos pareigūnais – pateikė paaiškinimą (b. l. 9), dalyvavo, sudarant eismo įvykio vietos schemą ir ją pasirašė, pateikė automobilį apžiūrai, ant kurio jokių apgadinimų nerasta (b. l. 4). Esant šioms aplinkybėms bei įvertinęs tai, kad automobiliui Mazda 626 padaryta žala nedidelė, apgadinimai nežymūs ir neakivaizdūs, tai patvirtino pats nukentėjusysis (b. l. 25), o ant automobilio Wartburg 1.3 apgadinimų apskritai nerasta, atsižvelgusi į apelianto garbų amžių, jo vairuoto automobilio modelį ir metus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negalima kategoriškai tvirtinti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertina, kad apelianto E. P. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant duomenų apie tai, kad E. P. suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, t. y. nesilaikant KET 234 punkto reikalavimų, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutraukiama, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
nutaria:
E. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio18 d. nutarimą pakeisti.
Nutarimo dalį, kuria E. P. skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti.
Nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinti. Šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, E. P. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.