Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. S. atstovo advokato T. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties, kuria atmestas M. S. skundas ir paliktas nepakeistu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2015-03-27 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-15-9160312,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje, S. P., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas Nr. 20N-27692991-15, už tai, kad ji 2015-03-20, 17.10 val., Kauno m., Europos pr. - Vinčų g. sankryžoje, vairuodama transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir šviesoforas. Šiais savo veiksmais S. P., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 157 punktų reikalavimus, už kuriuos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. jai paskirta administracinė nuobauda - 28 Eur bauda.

S. P. apskundus minėtą 2015-03-20 nutarimą, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas E. I. 2015-03-27 nutarimu, sutiko su jos skundu ir skundžiamą 2015-03-20 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-15-9160312 panaikino, bylą jos atžvilgiu nutraukė. Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9160312 nutarė nagrinėti iš naujo Kauno AVPK bei spręsti klausimą dėl kito eismo įvykio dalyvio M. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

M. S. atstovas advokatas T. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą: patenkinti M. S. 2015-04-16 skundą, panaikinti 2015-03-27 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-15-9160312 ir palikti galioti 2015-03-20 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarimą. Skunde nurodė, jog dėl 2015-03-20 priimto nutarimo administracinėn atsakomybėn patraukta S. P. 2015-03-26 pateikė skundą, kuris Kauno AVPK Kelių policijos valdybos specialisto buvo patenkintas jau sekančią dieną, t. y. 2015-03-27, visiškai papildomai nesiaiškinant skunde nurodytų aplinkybių ir besąlygiškai su skundu sutinkant, remiantis vien pateiktu vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu, kuriame nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti sprendimą. Tai akivaizdžiai matyti iš S. P. skundo, kuriame Kauno AVPK kelių policijos viršininkas D. Č. rezoliucija „sutikti su skundu“ nurodo jam pavaldiems darbuotojams kokį sprendimą priimti, dar visiškai skundo netyrus. Taip akivaizdžiai pažeistos procesinės teisės normos ir užkirstas kelias Kauno AVPK Kelių policijos valdybos specialistui objektyviai tirti bylos aplinkybes ir proceso sprendimą priimti savarankiškai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas privalėjo atmesti bet kokius teiginius, kurie neparemti įrodymais arba besąlygine reiškinių eiga, tačiau to nepadarė. Teismas vertindamas įrodymus akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo esmines taisykles, nevertindamas įrodymų visumos laikantis įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo svarbia aplinkybe tai, kad S. P. vairuojamas automobilis Toyota Yaris, įvažiavo į Europos p. -Vilties g. sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, priešpastatydamas šią aplinkybę kaip leistinai priešingą M. S. vairuojamo automobilio VW Passat, konstatuotai padėčiai šviesoforo signalo atžvilgiu, nors aptariamai situacijai ši aplinkybė neturi jokios reikšmės. Esminę reikšmę turi tai, kokiomis aplinkybėmis ji tęsė judėjimą išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą. Teismas nepagrįstai kaip jos besąlyginį pirmumą judėti kitų eismo dalyvių atžvilgiu turinčią aplinkybę aiškino KET 162 punkto nuostatas, iš esmės pasisakydamas, kad S. P., tęsdama judėjimą pagal šias nuostatas ir nematydama priešpriešiais judančio automobilio ir dėl to jo nepraleidusi, atliko KET požiūriu priimtinus veiksmus.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytojas T. R., kuris važiavo kartu su S. P., buvo ir yra nusiteikęs priešiškai eismo dalyvio, dėl susidūrimo su kurio automobiliu gali tekti atsakyti jo pažįstamai, atžvilgiu, o liudytojas L. M. savo paaiškinimus davė esmine dalimi ne pagal matytas aplinkybes, o tik pagal savo suvokimą išanalizavęs vaizdo įrašą, jo suvokimą lydint savo įspūdžiams dėl eismo situacijos sudėtingumo, kuomet tokius jo įspūdžius galėjo nulemti S. P. judėjimo sankryžoje ribotomis matymo sąlygomis supratimas, atjauta dėl tokiomis sąlygomis susiklosčiusios situacijos. Taip pat teismas ignoravo ir pačios S. P. rašytinį paaiškinimą, kuriame aplinkybės buvo aprašytos iš karto po eismo įvykio, bei kuriame jos nurodytos netgi priešingai nei ji paaiškino teismo posėdyje - kad manevrą į kairę į priešpriešinio eismo juostą ji pradėjo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, būdama įsitikinusi, jog gali užbaigti manevrą aplinkybėmis, kuriomis priešpriešinio eismo trečioje juostoje stovintis automobilis jai buvo užstojęs vaizdą.

M. S. atstovo įsitikinimu, teismas besąlygiškai privalėjo nustatyti ir konstatuoti aplinkybę, ar vaizdo įraše matomomis aplinkybėmis M. S. galėjo pagrįstai, nepažeisdamas KET nuostatų įvažiuoti į sankryžą ir joje tęsti judėjimą netgi neginčijant aplinkybės, kad jis į sankryžą įvažiavo užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, ar to negalėjo. KET 166 p. nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 p. nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. M. S. neteisėto elgesio konstatavimui privalomai turi būti nustatyta, kokiu atstumu nuo "STOP” linijos buvo VW, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas? Sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su KET 166 p. nuostatų taikymu, net ir darant prielaidą, kad kažkur ties „STOP“ linijos riba važiuojančiam, ar net neprivažiavus jos, M. S. galėjo užsidegti ir raudonas šviesoforo signalas, tokia aplinkybė niekuo nekeičia KET 166 p. nuostatų taikymo sąlygų, jeigu jis, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pagrįstai įvertino, kad nesuspės stabdydamas staigiai sustoti prieš „STOP“ liniją, nekeldamas galbūt iš paskos važiuojantiems automobiliams pavojaus atsitrenkti dėl staigaus stabdymo. Apelianto teigimu teismas visiškai nepagrįstai 2015-10-21 nutartimi atmetė prašymą ir neskyrė kompleksinės vaizdo įrašo- autotechninės ekspertizės.

Skunde pažymima, kad aptardamas objektyviai skirtingų subjektų fiksuotas aplinkybes iš vaizdo įrašo teismas išsamiai perrašė policijos pareigūnų traktuojamas aplinkybes ir tik dalinai paminėjo antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, apibūdindamas tik tas aplinkybes, kurios neprieštarauja policijos pareigūnų subjektyviam aplinkybių traktavimui, bei tuo pačiu savaip konstatuodamas atskiruose vaizdo įrašų kadruose atvaizduotas aplinkybes. Teismas nežinia kokiais kriterijais ir metodika remdamasis išdėstė visą eilę net tarpusavyje logiškai nesuderinamų išvadų apie M. S. manevravimo eismo juostose aplinkybes. Tiek iš M. S. parodymų, tiek iš vaizdo įrašo seka, kad priešpriešiais antrojoje juostoje sustojęs automobilis visiško sustojimo veiksmus atliko dar degant žaliam šviesoforo signalui, t.y. žymiai anksčiau, nei tai buvo reikalinga pagal KET nuostatas, todėl šio asmens veiksmų sieti su galimybe vertinti nepagrįstais M. S. veiksmus persirikiuojant į kitą eismo juostą matant stabdantį ar net sustojusį automobilį, nėra jokio pagrindo.

M. S. atstovo nuomone akivaizdžiai konstatuotina, jog S. P. sankryžoje suko į kairę, todėl besąlygiškai turėjo praleisti iš priekio važiuojančias transporto priemones, tame tarpe ir M. S. vairuojamą transporto priemonę. Vadovaujantis KET 157 p. nuostatomis, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Todėl akivaizdu, kad S. P., įvažiavusi į sankryžą ir turėdama teisę pagal KET 162 p. nuostatas pabaigti manevrą, visų pirma privalėjo vadovautis KET 157 p. reikalavimais bei praleisti M. S. vairuojamą transporto priemonę ir tokiu būdu leisti pabaigti manevrą ir M. S. vairuojamam automobiliui. S. P. turima teisė pabaigti manevrą į kairę, jokiomis aplinkybėmis negali būti privilegijuotai priešpastatyta M. S. turimai teisei tęsti judėjimą sankryžoje tiesiai.

Teismas privalėdamas kruopščiai vertinti liudytojų parodymus ir galimybę jais įrodinėti faktines aplinkybes, nepagrįstai, be jokių aiškių motyvų ir pagrindo atmetė S. P. nepalankius parodymus ir konstatavo patikimais ir pakankamais tik jai palankius liudytojų parodymus, taip pažeisdamas nešališkumo vertinant įrodymus principą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad liudytojų L. M. ir T. R. paaiškinimų patikimumą mažina aplinkybė, kad šių liudytojų parodymai atsirado vėliau , t.y. 2015-04-14 ir 2015-04-17, kuomet šių liudytojų paaiškinimai turėjo būti vertinami jų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste.

M. S. atstovo T. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-15-9160312 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, netenkindamas M. S. skundo ir palikdamas nepakeistą 2015-03-27 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra M. S. atstovo advokato T. T. savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog dėl 2015-03-20 priimto nutarimo S. P. 2015-03-26 pateikus skundą, jis Kauno AVPK Kelių policijos valdybos specialisto buvo patenkintas jau sekančią dieną, t. y. 2015-03-27, visiškai papildomai nesiaiškinant skunde nurodytų aplinkybių ir besąlygiškai su skundu sutinkant, remiantis vien pateiktu vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu. Taip akivaizdžiai pažeistos procesinės teisės normos ir užkirstas kelias Kauno AVPK Kelių policijos valdybos specialistui objektyviai tirti bylos aplinkybes ir proceso sprendimą priimti savarankiškai.

Pažymėtina, jog LR ATPK 295 str. numatyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas (pareigūnas), nepažeisdamas šio kodekso 292 str. 2 d. nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Organui (pareigūnui), priėmus naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šio kodekso 293 str. numatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą, jį priėmęs organas (pareigūnas) negali priimti kito naujo nutarimo, ir privalo šio kodekso 292 str. 2 d. nustatyta tvarka pasiųsti skundą kartu su byla apylinkės teismui. Kaip matyti iš S. P. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-15-9160312, S. P. dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos specialisto 2015-03-20 priimto nutarimo pateikė skundą, kartu prie skundo buvo pateikta ir vaizdo medžiaga (ATP Nr. 07-15-9160312 b. l. 23, 24). Kauno AVPK kelių policijos viršininkas D. Č. susipažinęs su pateikta vaizdo medžiaga, bei padaręs išvadą, kad S. P. veiksmuose, vairuojant transporto priemonę Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, S. P. skunde užrašė rezoliuciją „sutikti su skundu“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnas išnagrinėjęs S. P. skundą bei priėmęs naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ATPK 295 str. nuostatų nepažeidė.

Apeliacinėse instancijos teismas pažymi, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tai, kad S. P. vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, prieš sukdama į kairę – Vilties g., yra užfiksuota iš karto po eismo įvykio, jos rašytiniame paaiškinime, kuriame ji nurodė kad manevro metu jai degė žalias mirksintis šviesoforo signalas (ATP Nr. 07-15-9160312 b. l. 12). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. P. taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad ji į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, mašina priešpriešinėje juostoje buvo sustojusi, ji pasižiūrėjusi, kad kelias laisvas baiginėjo manevrą, tuomet ties pirma juosta atvažiavo kita mašina ir trenkėsi į jos automobilio keleivio pusę (t. 1, b. l. 87). Liudytojas T. R. apklaustas teismo posėdžio parodė, kad jis sėdėjo S. P. vairuojamame automobilyje, kuomet įvyko eismo įvykis. S. P. reguliuojamoje sankryžoje turėjo sukti į kairę pusę (link botanikos sodo). Liudytojo parodymu, S. P. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, vairuojamas jos automobilis jau buvo pasukęs link botanikos sodo, t.y. pradėjus manevrą, pamatė, kai iš priekio atvažiuojantis automobilis trenkėsi į šoną (t. 1 b. l. 89-90). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas bei detaliai aptartas ir išanalizuotas antstolio R. S. 2015-11-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2 b. l. 5-7). Prie administracinės bylos Nr. 07-15-9160312 pridėtas vaizdo registratoriaus įrašas patvirtina, kad S. P. vairuojamas automobilis Toyota Yaris į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Atliekant manevrą į kairę ir išvažinėjant iš sankryžos degė įspėjamas geltonas šviesoforo signalas. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, S. P. vairuojamas automobilis kirto priešpriešinę eismo juostą, kurioje nesimatė kitų automobilių ir bebaigiant išvažiuoti iš sankryžos pakankamai dideliu greičiu į sankryžą įvažiavęs VW Passat automobilis trenkėsi į S. P. vairuojamą automobilį Toyota Yaris.

Nors automobilį VW Passat vairavę M. S. tiek iš karto po įvykio duotame paaiškinime (ATP Nr. 07-15-9160312 b. l. 9), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1 b. l. 85) kategoriškai teigė, jog jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir jam kelią užkirto priešais stovinti mašina sukanti į kairę, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma. Tiek peržiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas, tiek išanalizuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog jau degant raudonam šviesoforo signalui S. P. vairuojamas automobilis baiginėjo manevrą kirsdamas sankryžą, priešpriešinėje pirmoje eismo juostoje M. S. vairuojamo automobilio nesimatė, tik matėsi priešpriešinėje antroje eismo juostoje priešais šviesoforą sustojęs automobilis. S. P. praktiškai jau išvažiavus iš sankryžos, į jos automobilį atsitrenkė M. S. vairuojamas automobilis. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. S. paaiškino kaip vyksta eismo eiga sankryžoje, simuliacija bei patvirtino tas aplinkybes, jog Europos pr.-Vinčų g. –Vilties g. sankryžoje šviesoforas veikia sinchroniškai iš abiejų pusių, tiek važiuojant į miestą, tiek važiuojant iš miesto (t. 1 b. l. 154). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. M. nurodė, jog tada kai šviesofore užsidegė geltonas signalas, moters vairuojamas automobilis jau buvo už šviesoforo (sankryžoje), o jai pradėjus išsukinėti, užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Liudytojo parodymu, vaikinui tuo metu degė draudžiamas – raudonos spalvos šviesoforo signalas (tai jis matė po to vaizdo registratoriaus įraše). Moteriai automobiliu išsukinėjant iš sankryžos, sankryžoje užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas (t 1, b. l. 88-89). Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. I., kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, sutikdamas su S. P. pateiktu skundu, nurodė, jog jo nuomone, M. S., automobiliu persirikiavęs į kitą eismo juostą, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui. Kadangi M. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nes vaizdo įraše matyti, kad priešpriešai važiuojantys automobiliai sustojo prieš sankryžą, šie automobiliai neįvažinėjo į reguliuojamą sankryžą, t.y. šiuo atveju visi automobiliai sustojo, išskyrus M. S. vairuojamą automobilį. Liudytojo parodymu, šiuo atveju, draudžiamas šviesoforo signalas abiejų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu turėjo ne vienodą reikšmę, nes pirmumo teisę šioje situacijoje turėjo vairuotojas, kuris į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam į sankryžą įvažiuoti šviesoforo signalui. O vaizdo įraše matyti, kad moters vairuojamas automobilis įvažiuoja pirmas, degant leistinam į sankryžą įvažiuoti šviesoforo signalui, ji toliau atlikinėja manevrą į kairę, kurį bebaigiant atlikti, įvysta transporto priemonių susidūrimas (t 1, b. l. 86 - 87). Tai, kad važiuojant Europos pr. antra eismo juosta prieš jį važiuojantis automobilis, prie sankryžos priešais šviesoforą stabdė, ko pasekoje jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, neneigė ir pats M. S.. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl priekyje važiavęs automobilis stabdė. M. S. teigimu, jis žalią šviesoforo signalą matė prieš įvažiuojant į sankryžą, tada jis jau buvo pirmoje eismo juostoje ir persirikiavęs (t. 1 b. l. 85). Aukštesniojo teismo vertinimu, M. S. parodymai, jog jis žalią šviesoforo signalą matė prieš įvažiuodamas į sankryžą ir tuo metu jis jau buvo persirikiavęs į pirmą eismo juostą yra paneigti jau minėtu vaizdo registratoriaus įrašu, kuriame akivaizdžiai matyti, jog degant geltonam, po to raudonam šviesoforo signalui ir S. P. bebaigiant atlikti posūkio į kairę manevrą, M. S. automobilio pirmoje eismo juostoje ar važiuojančio per sankryžą nematyti. Pažymėtina tai, kad liudytojo Ž. S. nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Europos pr. - Vinčų g. - Vilties g. sankryžoje šviesoforas veikia sinchroniškai iš abiejų pusių, todėl akivaizdu, jog S. P. baigiant manevrą degant geltonam, raudonam šviesoforo signalui, toks pat šviesoforo signalai degė ir prieš priešais atvažiuojančiam M. S.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešais M. S. važiuojantis automobilis prie reguliuojamos sankryžos sustojo ir stovėjo, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog užsidegė draudžiamasis šviesoforo signalas, o M. S. persirikiuodamas iš antrosios juostos į pirmąją eismo juostą prieš pat šviesoforą, į sankryžą įvažiavo taip pat degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymėtina, jog KET 162 p. numato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. KET 167 punktas numato, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai patvirtina, kad priešais M. S. važiavęs vairuotojas pradėjo stabdyti, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui (KET 73.3), kuris reiškia, kad tuoj užsidegs draudžiamas eismą šviesoforo signalas – geltonas (KET 73.7). Tuo tarpu, M. S. manevruodamas ( aplenkdamas stabdantį automobilį ir persirikiuodamas juostose) siekia sankryžą pravažiuoti. Faktinės aplinkybės, kurias patvirtina apylinkės teismo ištirti įrodymai: vaizdo registratoriaus įrašas ( ATP ROIK Nr.07-15-9160312, b. l. 24) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2t. b .l. 5-12), rodo, kad M. S. į sankryžą įvažiuoja degant draudžiamam eismą geltonam šviesoforo signalui (KET 73.7). M. S. vairuojamas automobilis trenkiasi į S. P. vairuojamą automobilį jau degant draudžiamam eismą raudonam šviesoforo signalui (KET 73.11).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju Europos pr. - Vinčų g. - Vilties g. reguliuojamoje sankryžoje šviesoforas nebuvo išjungtas, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad S. P., įvažiavusi į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, atlikdama manevrą į kairę ir jį užbaigdama, KET reikalavimų nepažeidė. O M. S. pažeidė KET reikalavimus, įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiamiems eismą šviesoforo signalams ( KET 73.7; 73.11).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog teismas visiškai nepagrįstai 2015-10-21 nutartimi atmetė prašymą ir neskyrė kompleksinės vaizdo įrašo - autotechninės ekspertizės. Apelianto teigimu, M. S. neteisėto elgesio konstatavimui privalomai turėjo būti nustatyta, kokiu atstumu nuo "STOP” linijos buvo VW, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas.

Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris susiformuoja įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo visiškai pagrįstas, kadangi byloje surinktų įrodymų vertinimo rezultatas kitokios išvados, nei padarė teismas, suponuoti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų ir įrodymų, M. S. skundo pagrįstumo klausimui spręsti, pagrįstai atsisakė tenkinti M. S. atstovo prašymą, skirti byloje kompleksinę vaizdo ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais skundo argumentais pažymi, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir nustatytas bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų T. R. ir L. M. parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti M. S.. Tai, kad minėti liudytojai buvo apklausti vėliau, atliekant tyrimą M. S. atžvilgiu, nesudaro pagrindo juos vertinti mažiau patikimais. Atkreiptinas dėmesys, jog S. P. iš karto po eismo įvykio rašydama paaiškinimą nurodė, jog eismo įvykio liudininkai yra T. R. ir L. M. (turi vaizdo registratoriaus įrašą), nurodė jų telefonus bei adresus. Abu liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl įvykusio eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje, jog teismas neturi jokio pagrindo netikėti L. M. parodymais, kadangi jis yra atsitiktinis asmuo, kuris matė įvykusį eismo įvykį. Minėtas liudytojas jokio suinteresuotumo padėti kažkuriam iš eismo įvykio dalyvių neturėjo, kadangi po eismo įvykio, matydamas, kad gali kilti ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo, abiem eismo įvykio dalyviams pasakė, jog pas jį yra vaizdo registratoriaus įrašas, abiem davė savo telefono numerį ir esant reikalui, prašė paskambinti (t. 1 b.l. 88-89).

Atsakant į kitus M. S. atstovo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. priimtas 2015-03-27 nutarimas, S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad M. S. atstovas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. S. atstovo advokato T. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.