- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- T-XX-70-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Sigitos Rudėnaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities viršininko administracijos Negyvenamųjų patalpų viešųjų nuomos konkursų komisija 2010 m. gegužės 28 d. posėdžio protokole Nr. VN-40 (3.8.) išdėstytais nutarimais nutarė: 1) nepripažinti UAB „Eremita“ 76,9 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, nuomos konkurso vaistinės veiklai nugalėtoju, nes ši bendrovė nepateikė galiojančios licencijos, suteikiančios teisę verstis vaistinių veikla, ir neatitinka konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų; 2) pripažinti pagrįsta UAB „Tamro vaistinė“ pretenziją dėl konkurso rezultatų vertinimo dar nepasibaigus konkurso paraiškų priėmimo terminui ir konkurso skelbime nurodytų netikslių duomenų apie sąskaitos kredito įstaigoje rekvizitus; anuliuoti 76,9 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, nuomos konkurso vaistinės veiklai rezultatus ir skelbti patalpų nuomos konkursą pakartotinai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2010 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolą bei įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją pakartotinį viešąjį nuomos konkursą dėl negyvenamųjų 76,9 kv. m ploto patalpų, esančių V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, skelbti pradinėmis konkurso sąlygomis, kurios buvo paskelbtos 2010 m. gegužės 7 d. laikraštyje „Express kontaktas“.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto laikraštyje „Express kontaktas“ 2010 m. gegužės 7 d. buvo paskelbtas atsakovo skelbimas dėl 76,9 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, nuomos vaistinės veiklai 9 metų laikotarpiui. Pareiškėjas vienintelis laiku pateikė reikiamus dokumentus ir sumokėjo pradinį įnašą. Kadangi pareiškėjas pasiūlė didesnę nuomos kainą negu buvo pradinė ir buvo vienintelis konkurso dalyvis, todėl jis turi būti laikomas konkurso nugalėtoju. Tačiau atsakovas 2010 m. gegužės 28 d. posėdyje neteisėtai nusprendė nepripažinti pareiškėjo konkurso nugalėtoju ir skelbti konkursą pakartotinai. Pareiškėjas nurodė, kad skelbimas dėl pakartotinio konkurso buvo paskelbtas laikraštyje „Express kontaktas“ 2010 m. birželio 8 d.. Skelbdamas pakartotinį konkursą, atsakovas pakeitė konkurso sąlygas, nors jos turėtų būti tokios pačios kaip ir pradinio konkurso. Naujomis sąlygomis yra susiaurinamas galimų konkurso dalyvių ratas, nes reikalaujama turėti bent vieną įsteigtą vaistinę ir bent vieną galiojančią licenciją vaistinės veiklai. Toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes licencija galės būti gaunama ir po nuomos sutarties sudarymo. Pagal Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr.1191 patvirtintų Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių 6.1.3 ir 6.3 punktus, gaunant licenciją, reikia turėti patalpas, kuriose bus vykdoma vaistinės veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, konstatavo, kad kilęs ginčas, kai savivaldybės administracija anuliavo negyvenamųjų patalpų viešo konkurso rezultatus, teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes tokio ginčo santykiuose administravimo institucija veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsižvelgiant į tokią poziciją, būtų pagrindas manyti, kad ir nagrinėjamu atveju keliamas ginčas taip pat yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 28 punkte numatyta, kad nuomos konkurso dalyviai konkurso rezultatus gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ši norma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis, priimta byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija apskrities viršininko administracijos sprendimą, priimtą ne viešojo administravimo srityje, o veikiant civilinių teisinių santykių srityje. Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su vykdomu negyvenamųjų patalpų nuomos konkursu, kurio tikslas - sudaryti civilinę patalpų nuomos sutartį. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo nagrinėjamu atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Pažymėtina, jog, nustatant bylų rūšinį teismingumą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į įstatymuose įtvirtintas teismingumo taisykles. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, bylos administracinių teismų kompetencijai yra priskiriamos įstatymu. Įstatymai tokio pobūdžio civilinio ginčo, koks keliamas aptariamu atveju, administracinių teismų kompetencijai nepriskiria, o pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teismingumo taisykles, toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą byloje UAB ,,VGC“ v. Juozo Miltinio dramos teatras).
Specialioji teisėjų kolegija, konstatavusi, jog aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylą grąžina apeliacinės instancijos administraciniam teismui, kuris, atsižvelgdamas į šioje nutartyje padarytas Specialiosios teisėjų kolegijos išvadas dėl bylos rūšinio teismingumo, turi baigti nagrinėti pareiškėjo šioje byloje paduotą atskirąjį skundą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl protokolo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka baigti nagrinėti atskirąjį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys