- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-811-123/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-811-123/2007
2007 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-424-225/2007 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. J. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2007-03-09 pateikė skundą (2007-04-21 patikslintas skundas) dėl notarės veiksmų ir prašė teismo panaikinti Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. Drackienės 2007-03-01 nutarimą ir įpareigoti notarę G. Drackienę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į 15,49 ha miško sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,1 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 15,20 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2007-07-31 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. Drackienės 2007-03-01 nutarimo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą 2 dalį ir įpareigojo notarę išduoti A. K. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį 15,49 ha miško sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o kitą skundo dalį atmetė. Nurodė, kad nesant galimybių atkurti nuosavybę natūra (duomenys neskelbtini) buvo pasirinktas kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – neatlygintinai perduotas nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesudaro pagrindo šį sklypą laikyti kitu turtu ir neužkerta kelio pareiškėjui paveldėti jam priklausančią ½ turto dalį. Paaiškino, kad nuo dalies palikimo atsisakyti neleidžiama, todėl A. J. pareiškimas nelaikytinas atsisakymu nuo likusios paveldimo turto dalies. Konstatavo, kad notaro atsisakymas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą A. J. atkurtą nuosavybę lygiaverte natūra 4,10 ha, 15,20 ha, 1,5 ha sklypuose (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, kadangi pareiškėjui A. K. priklauso paveldėti tik ½ dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2007-07-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. Drackienę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į visą 15,49 ha miško sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,5 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,1 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 15,20 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Paaiškino, kad A. J. 2002-05-20 testamentu jam paliko žemės sklypą ir pastatų dalį, esančius (duomenys neskelbtini). A. J. teisę į privalomąją palikimo dalį realizavo paveldėdamas 24,50 ha žemės, o nuo 0,5 ha žemės paveldėjimo atsisakė, be to, už 0,5 ha žemės kompensavo pinigais, tai patvirtina 2005-06-29 pakvitavimas. Nurodo, kad palikimas gali būti pasidalijamas bendru įpėdinių susitarimu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens A. J. atstovė D. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti, o Plungės rajono apylinkės teismo 2007-07-31 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors A. J. jau yra paveldėjęs 24,50 ha žemės, jam vis tiek priklauso nepaveldėto turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paveldint pagal įstatymą, nes priešingu atveju A. J. paveldėtų ne ½ dalį kas jam priklauso pagal įstatymą, jei nebūtų testamento, o daug mažesnę A. J. turto dalį. Teigia, kad paveldimą turtą įpėdiniai gali pasidalyti tik notarine sutartimi, tačiau tokia sutartis paveldint A. J. turtą, A. K. ir A. J. nebuvo pasirašyta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis 1992-03-25 A. J. buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. B. turėtą 50 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). A. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos jau po jos mirties. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-583/2000). Tokia išvada grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. A. J. 2003-03-25 oficialiu testamentu pareiškėjui A. K. paliko jai asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir ant jo stovinčią pastatų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini). (paveldėjimo b. l. 6-7).
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldimas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip (CK 5.68 str.). CK 5.20 str. numatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. 2003-09-22 teismo sprendimu buvo nustatyta, kad A. J. A. J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (paveldėjimo b. l. 27), taigi, nesant kitų įpėdinių, A. J. turi paveldėti nepaisant testamento turinio ½ dalį turto, kurį testamentu A. J. paliko A. K., tuomet pareiškėjas A. K. pagal testamentą paveldi likusią ½ palikimo dalį. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad pareiškėjui A. K. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą į 18,1 ha žemės (paveldėjimo b. l. 49-50, 67-68), o A. J. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į 24,5 ha žemės (paveldėjimo b. l. 94-95, 113-115). Šių notarės išduotų paveldėjimo teisės liudijimų įpėdiniai neginčijo. Tarp įpėdinių kilo ginčas dėl likusio nepaveldėto A. J. nuosavybės teise priklausančio turto. Telšių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiam turėtajam 15,49 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 55), taip pat Telšių apskrities viršininko (duomenys neskelbtini)įsakymu atkurtos nuosavybės teisės į 1,5 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 4,1 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 15,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miško ūkio paskirties, esančių (duomenys neskelbtini). (b.l. 18-25). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad įpėdiniai gali palikimą pasidalyti bendru įpėdinių susitarimu. LR CK 5.70 str. numatyti turto pasidalijimo būdai. Įpėdiniai paveldimą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje įpėdiniai tariasi dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, tai tokio turto padalijimas turi būti įforminamas notarine sutartimi, kuri turi būti įregistruota viešame registre. Iš bylos matyti, kad tarp testamentinio įpėdinio ir įstatyminio įpėdinio buvo vedamos derybos dėl paveldimo turto pasidalijimo bendru susitarimu. Suinteresuotas asmuo A. J. patvirtino, jog jam pagal įstatymą priklausančią paveldėti 24,50 ha žemę pasiėmė, o reikalavimų į kitą paveldimą turtą neturi. Tačiau toks A. J. pareiškimas, kuriuo jis atsisakė nuo likusios paveldėjimo turto dalies buvo adresuotas Plungės rajono žemėtvarkos skyriui ir jis negali būti laikoma nei sutartimi, nei notariškai patvirtintu pareiškimu. Pažymėtinai ir tai, kad A. J. atsisakymas nuo paveldėjimo turto dalies nėra notariškai patvirtintas faktas, nes, kaip matyti iš bylos, tai tik Plungės rajono Žlibinių seniūnijos seniūno patvirtinimas, kad A. J. įgaliotinės D. V. parašas yra tikras (b.l. 25-28). LR CK 1.71 str. įtvirtinta, kad sandoriai tarp šalių gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Įpėdinių susitarimas dėl turto pasidalijimo nebuvo įformintas įstatymo reikalaujama notariškai patvirtinta sutartimi, todėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Nesant tarp įpėdinių notariškai įformintos sutarties, po A. J. mirties likęs turtas dalytinas įstatymo nustatyta tvarka, t.y. A. J. turi paveldėti nepaisant testamento turtinio ½ dalį nekilnojamojo turto, o A. K. paveldi likusią ½ palikimo dalį.
Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.