Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-23 · Administracinė byla Nr. A-180-417-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-23
Bylos Nr.
A-180-417-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Jūratė Kelpšaitė
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-417/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. A. ,jo atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei,

atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Stakvilevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, 2 921 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir išlaidas už advokato pagalbą. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6K-337/2002 pripažino, kad Kauno apskrities viršininko administracija, nuo 2001 m. gegužės 15 d. vilkindama sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui priėmimą, pažeidė jo teises. Kauno apskrities viršininkas teismo sprendimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pagal detalųjį planą, suteikiant pareiškėjui neatlygintinai 1 130 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nevykdė, todėl teko kreiptis į antstolio kontorą, kad sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Kauno apskrities viršininko administracijai vilkinant sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimą, 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuris pakeitė iki tol galiojusį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas, pardavęs grąžintą žemę, turėjo sumokėti valstybei 2 721 Lt mokesčių. Jeigu Kauno apskrities viršininko administracija nebūtų vilkinusi priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemė pareiškėjui būtų buvusi grąžinta iki 2003 metų ir pareiškėjas nebūtų patyręs 2 721 Lt nuostolio, taip pat 200 Lt išlaidų advokato pagalbai administracinėje byloje Nr. I6K-337/2002 apmokėti. Prašydamas atlyginti 5 000 Lt įvertintą neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė patirtais nepatogumais, emocine įtampa: jis turėjo daug kartų kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją ir kitas institucijas, gaišti savo laiką. Kai reikėjo sumokėti mokesčius valstybei, jis niekur nedirbo, todėl 2 700 Lt buvo neplanuotos išlaidos, pinigai buvo reikalingi pragyvenimui. Finansiškai sunkiu metu turėjo sumokėti antstoliui 260 Lt vykdymo išlaidų. Be to, vėlavo įvykdyti savo pasižadėjimą parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir taip pakenkė savo reputacijai. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti, teigdamas, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl netinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo. Paaiškino, kad ieškiniu dėl žalos atlyginimo pirmiausia kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Kauno apskrities viršininko administracija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6K-337/2002, iš dalies tenkindamas pareiškėjo D. A. skundą, įpareigojo Kauno apskrities viršininką priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. A. . Kauno apskrities viršininkas 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.02-01-680 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, atkūrė nuosavybės teisę D. A. į S. F. nuosavybės teise Ringuvos g. 59,61 turėto 7 ha žemės sklypo dalį, neatlygintai perduodant D. A. naują 0,1076 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas šia teise nurodomoje administracinėje byloje nepasinaudojo, todėl nepagrįstas reikalavimas dėl 200 Lt advokato išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. I6K-337/2002, priteisimo. Nepagrįstas ir skundo reikalavimas priteisti iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2 721 Lt, kuriuos pareiškėjas kaip mokestį sumokėjo valstybei už parduotą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai niekaip negalėjo turėti įtakos pareiškėjo priimtam sprendimui parduoti žemės sklypą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tam, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsirastų turtinė prievolė, būtina nustatyti atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė neturtinę žalą, t.y., fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar kita. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A7-188-05 2005 m. vasario 9 d. nutartyje pažymėjo, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena, o pagrindas moralinei žalai atsirasti yra, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, jog dėl Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų turėjo imtis kokių nors įprastai teisių gynybos procedūroms nebūdingų pastangų, dėl ko būtų atsiradusi neturtinė žala. Be to, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimas, nepriimant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, buvo pripažintas neteisėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I6K-337/2002. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pareiškėjas privalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2002 m. gruodžio 9 d. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai (Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2006 m. vasario 23 d., t.y., praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą (b.l. 26). Dėl svarbios priežasties praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, taip pat paisant kitų Civilinio proceso kodekso nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma (CK 1.130 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 14.2 p.). Pareiškėjo kreipimasis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į Kauno miesto apylinkės teismą ieškinio senaties nenutraukė. Teismo teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 29 d. nutartimi, atsisakant priimti pareiškėjo skundą, jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (b.l. 23), iš šios nutarties turinio pareiškėjas turėjo suvokti, kad jis savo pažeistą teisę gina netinkamai ir tik nuo jo valios priklausė tolesnis pažeistų teisių gynimo būdas, nutartis buvo priimta nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Tačiau pareiškėjas iš karto į Kauno apygardos administracinį teismą nesikreipė, o Kauno miesto apylinkės teismo nutartį atskiruoju skundu apskundė Kauno apygardos teismui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido ne dėl priežasčių, kurios, nepriklausomai nuo jo valios, būtų trukdžiusios per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, ir ieškinio senaties termino neatnaujino. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas skundą administraciniam teismui dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo padavė pasibaigus ieškinio senaties terminui, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei atsirasti taip pat yra būtinas priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ir asmeniui padarytos žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.). 2 721 Lt sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio už parduotą žemę, į kurią Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, teismo teigimu, yra ne Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimo išdava, o pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo rezultatas. t.y. laisvos pareiškėjo valios, disponuojant jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, išdava. Šiuo atveju tarp neteisėto Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimo (vilkinimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo), galinčio nulemti civilinę atsakomybę ir pareiškėjo nurodytų nuostolių (fizinių asmenų pajamų mokesčio sumokėjimo), nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Pareiškėjo nurodyta suma, kaip žalos atlyginimas, jam negali būti priteista.

Reikalavimą priteisti pareiškėjui 200 Lt advokato, kuris jį atstovavo Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr.I6K337/2002, išlaidoms apmokėti teismas atmetė, nurodęs, kad tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniai ir šios išlaidos žala pagal Civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsnius nepripažintinos. Pareiškėjas dėl šių atstovavimo išlaidų atlyginimo turėjo teisę paduoti prašymą administracinę bylą Nr.I6K337/2002 nagrinėjusiam teismui.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti, priteisiant iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2 721 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Kauno apygardos administracinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos. 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas gali būti pripažįstamas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, jeigu ieškovas šią teisę realizuoja tinkamai ir neaplaidžiai. Pareiškėjo teigimu, jis elgėsi sąžiningai –jis turėjo teisę skųsti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl ginčo teismingumo, kadangi aukštesnės instancijos teismo procesinis sprendimas galėjo būti ir kitoks. Kauno apygardos teismui palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo nutartį, pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi tą pačią dieną, kai atsiėmė dokumentus iš bendrosios kompetencijos teismo.

2) Teismas nevertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

3) Teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, kadangi žalos atsiradimą siejo su pareiškėjo veiksmais disponuojant turtu, t.y. jį parduodant, o ne su Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumu, pasireiškusiu neveikimu, vilkinimu grąžinant nekilnojamąjį turtą. Kauno apskrities viršininko administracijai vilkinant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, pažeista pareiškėjo teisė nuosavybe disponuoti savo nuožiūra (Civilinio kodekso 4.37 str.). Nuosavybės teises atkūrus tinkamai ir laiku, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę parduoti grąžintą nekilnojamąjį turtą, galiojant Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajam įstatymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovė palaikė apeliacinį skundą; atsakovo atstovo atstovė prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 57, 81, 86 str.).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos viešo asmens (Kauno apskrities viršininko administracijos) neveikimu, atlyginimo. Tokios žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinis kodeksas (6. 250 ir 6.271 str.), kuris taip pat nustato ir laikotarpius, per kuriuos asmuo gali apginti savo pažeistas teises (ieškinio senatis, CK 1.124 str.). Reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 p.), kuriam pasibaigus, išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti ieškinio senatį, būtinas suinteresuotos ginčo šalies reikalavimas, o taip pat būtinybė nustatyti tikslią termino pradžią, išsiaiškinti, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, ar nėra priežasčių, dėl kurių jis (terminas) galėtų būti atnaujintas (CK 1.126, 1.127, 1.129-1.132).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad terminas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo – pasibaigęs, ir pareiškėjas prarado teisę į šio reikalavimo patenkinimą. Taikyti ieškinio senatį reikalavo atsakovo atstovas. Teismas taip pat teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjas grindė neturtinę žalą atsakovo atstovo neveikimu, t.y. vilkinant atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – atkurti nuosavybės teises, įgytas perleidus jas pretendentui, į žemę Kauno mieste. Atsakovo atstovo daromas pažeidimas (vilkinimas priimti sprendimą) paaiškėjo Kauno apygardos administraciniam teismui nutraukus pažeidimą ir įpareigojus atsakovo atstovą veikti 2002 m. lapkričio 25 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2002 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas nuo šio momento įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo atstovo minėto neteisėto neveikimo per trejus metus, t.y. iki 2005 m. gruodžio 10 d., tačiau kreipėsi su reikalavimu dėl minėtos žalos atlyginimo tik 2006 m. vasario 23 d. (b. l. 26), t.y. pasibaigus terminui, per kurį galima ginti pažeistą teisę. Kitą dalį neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas sieja su teismo sprendimo nevykdymu. Šis laikotarpis yra nuo 2002 m. gruodžio 9 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo) iki 2003 m. sausio 31 d. (sprendimo įvykdymo, priimant sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę). Sprendimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemę įteiktas 2003 m. vasario 3 d. Nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties termino atskaita dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį (2002 m. gruodžio 9 d. – 2003 m. sausio 31 d). Taip pareiškėjas įgijo teisę reikalauti ginti jo pažeistą teisę iki 2006 m. vasario 3 d. Kaip jau minėta, kreiptasi į teismą 2006 m. vasario 23 d., pasibaigus terminui dėl pažeistos teisės gynimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai rėmėsi bendrosios kompetencijos teismų praktika dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Ieškinio senaties terminą gali nutraukti tik kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, t.y. bylų priskyrimo teismingumo (žinybingumo) taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, taip pat kitų procesinių taisyklių, dėl kurių atsisakoma priimti skundą (ieškinį), reikalavimų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo kreipimasis su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, ieškinio senaties termino nenutraukė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagristai neatnaujino ieškinio senaties termino, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių, ir tuo pagrindu (dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino) atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.131 str.). CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato pažeistos teisės gynimo galimybę tik tuo atveju, jei ieškinio senatis praleista dėl svarbios priežasties. Svarbių priežasčių ir jų vertinimo kriterijų įstatymas nenustato. Tik teismo kompetencija, ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pasisakyti dėl praleisto ieškinio senaties termino priežasčių ir konstatuoti jų svarbą. Kaip jau minėta, įstatymas nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas delsė kreiptis į teismą ilgiau nei dvejus metus ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą 2005 m. lapkričio 25 d., pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija pripažįsta, kad atskirais atvejais netinkamas teisių realizavimas, pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, gali būti pripažintas svarbia praleisto termino priežastimi. Toks atvejis gali būti tada, kai kreiptasi ne į tos kompetencijos teismą dėl įstatymo ar jo normos neaiškumo. Pareiškėjas reikalauja atlyginti žalą, padarytą valdžios institucijos (Kauno apskrities viršininko administracijos) neteisėtu neveikimu (CK 6.271 str., 6.250 str., Viešo administravimo įstatymo 42 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio, išvardijančio bylas, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, 1 dalies 3 punktas nustato, kad turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo priskirtos administraciniams teismams. Iš šios nuostatos akivaizdu, kad bylas dėl žalos, padarytos valstybės institucijos veiksmais (neveikimu), nagrinėja administraciniai teismai. Teisės normos turinys pakankamai aiškus, jame nėra dviprasmybių ir prieštaravimų, todėl ji (teisės norma) nekliudė tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Jei vis tik pareiškėjui teisinių žinių stoka sukėlė abejonių dėl bylos priskyrimo konkrečiam teismui, tuo klausimu jis galėjo gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Jokių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi tokios pagalbos, o ji buvo netinkama, nepateikta.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.245-6.250 straipsniai įtvirtina bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės (savivaldybės) pareiga atlyginti valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Šio straipsnio 4 dalis sieja valstybės atsakomybę su tiesioginiais valstybinės valdžios pareigūnų veiksmais (neveikimu), t.y. valstybė atsakys tik tuomet, kai jos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir tos veikos tiesioginė pasekmė – žala (nuostoliai) – t.y. turi būti nustatytas tiesioginis ryšys tarp atsakovo atstovo neteisėtos veikos ir nuostolių.

Pareiškėjas valstybei sumokėtą gyventojų pajamų mokestį už parduotą turtą (žemės sklypą, grąžintą, atkūrus į jį nuosavybės teises) sieja su atsakovo atstovo (Kauno apskrities viršininko administracijos) neveikimu, t.y. vilkinimu priimti sprendimą atkurti nuosavybės teisę į žemę, teigdamas, kad priėmus sprendimą iki 2003 m. sausio 1 d., t.y. iki 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įsigaliojimo, pardavus grąžintą žemės sklypą, tokio pajamų mokesčio valstybei nereikėjo mokėti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp nurodomos žalos ir minėtos valstybės institucijos neteisėtos veikos. Byloje nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) patyrė išlaidas (sumokėjo valstybei parduoto turto pajamų mokestį) dėl tam tikru metu sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios išlaidos – pareiškėjo laisvos valios, disponuojant nuosavybės teise priklausančiu turtu, išdava. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, reglamentuojantis gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, neapmokestina pajamų, gautų perleidus (pardavus) nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (17 str. 21 p.). Apeliantas pardavė žemės sklypą (taip pats teigia, nes pirkimo – pardavimo sutartis teismui nepateikta) anksčiau nurodyto laiko, ir taip savo paties valia prisiėmė minėto įstatymo nustatytos prievolės (mokesčio sumokėjimo) vykdymą. Jis (apeliantas) nepateikė įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, kad taip veikti (skubiai parduoti grąžintą žemės sklypą) jį vertė atsakovo atstovo pareigūnai ar kitos objektyvios aplinkybės. Teiginys, kad jį (apeliantą) įpareigojo sudaryti tokį sandorį įsipareigojimai būsimam pirkėjui, atsiradę dar iki ginčo žemės sklypo sugrąžinimo momento, neįrodytas. Be to, tokie sandoriai, jei jie ir buvo, laikytini niekiniais, nes apeliantas, nebūdamas žemės sklypo savininku, negalėdamas juo disponuoti, negalėjo būti tokių sandorių šalimi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino žala apelianto reikalautų priteisti iš atsakovo 200 Lt teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant kitą administracinę bylą dėl atsakovo atstovo neveikimo (I6K-337/2002) (CK 6.249 str.). Tokių išlaidų atlyginimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniai, todėl apeliantas turėjo teisę reikalauti šių išlaidų minėtoje administracinėje byloje nustatytais terminais.

Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasNijolė PiškinaitėArūnas Sutkevičius