Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovė (direktorė), juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje Šiais savo veiksmais E. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

E. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas el. paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami el. būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (ANK 573 straipsnio 1 dalis). Taigi ji buvo informuota apie jai inkriminuojamą pažeidimą ir teismo posėdį. E. K. teismui patvirtino, kad protokolą gavo, nurodė, kad sutinka, jog byla teisme būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant (b. l. 10-11). Todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

E. K. 2020 m. gruodžio 7 d. savo paaiškinime nurodė, kad Bendrovės 2018 ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo pateikti UAB “ (duomenys neskelbtini)” samdomos įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterė V. J., kuri veda visą UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad nebuvo pateiktos šios ataskaitos ji nebuvo informuota nei buhalterės, nei Juridinių asmenų registro tvarkytojo, apie tai sužinojo tik iš gauto administracinio nusižengimo protokolo, kurį tik gavusi iš karto susisiekė su Juridinių asmenų registro tvarkytoju ir samdomos įmonės buhaltere V. J., kad kuo greičiau pateiktų šias ataskaitas. Šiai dienai minėtos ataskaitos yra pateiktos ir apie tai informuotas Juridinių asmenų registro tvarkytojas. Prašo atleisti nuo atsakomybės ir užtikrina, kad toks atvejis nebepasikartos ateityje.

VĮ „Registrų centro“ išraše matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2015-11-24 yra E. K.. Išrašo formavimo dieną, t. y. 2020-11-27, bendrovės 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti (b. l. 5-7).

Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ – užsakovas, atstovaujamas E. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vykdytojas, 2017 m. sausio 6 d. sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį (b. l. 12-16).

Informacija apie finansinių ataskaitų pateikimą už 2018 m. ir 2019 m. (b. l. 17-20).

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu NR. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktai, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 ir 2019 m. nepateikti laiku. E. K. neginčija, kad dokumentai nebuvo pateikti laiku. E. K. nurodo, kad už dokumentų pateikimą buvo atsakinga pagal sutartį buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė.

Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakomybė už duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens vadovui (ar steigimo dokumentuose numatytam asmeniui). Taigi būtent bendrovės vadovui kyla administracinė atsakomybė. Tai, kad pagal apskaitos paslaugas teikianti įmonė savo pareigas atliko netinkamai, yra bendrovės ir paslaugų teikėjo sutartiniai santykiai ir sutartinė atsakomybė, ir jei paslaugos buvo teikiamos netinkamai, dėl to bendrovė patyrė žalos, ji turi šį klausimą spręsti su paslaugos teikėju civiline tvarka. Tai nėra pagrindas atleisti bendrovės vadovą nuo administracinės atsakomybės.

Taigi darytina išvada, kad E. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėdama pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Tokiais veiksmais E. K. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas taip pat neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, tačiau tai vertinama sprendžiant dėl skiriamos nuobaudos dydžio.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą – nusižengimas padarytas neatsargiai, realios žalos nesukėlė, pažeidimas ištaisytas. Įmonės direktore E. K. paskirta 2015-11-24, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ji anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta. 2018 m. buvo bausta už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, neteista. Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nedidelio pavojingumo. Asmens atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji pripažįsta kaltę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų. E. K. prašo atleisti ją nuo atsakomybės, kad toks atvejis nepasikartos. Tokį prašymą galima suprasti kaip prašymą skirti švelnesnę nei numatyta, administracinę nuobaudą ar jos išvis neskirti. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad įmonės vadovė pasitikėjo įmonės buhaltere, nėra išimtinė aplinkybė. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui nepateiktos ne tik 2019 m., bet ir 2018 m. finansinės ataskaitos, taigi pažeidimas trunka pakankamai ilgai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. bausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbus), taigi ji jau anksčiau yra pažeidusi įstatymų reikalavimus, susijusius su jos, kaip įmonės vadovės, veikla.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, E. K. padarytą nusižengimą ir jos asmenybę atitinka minimali - 200 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 200 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126087020 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.