Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. Š. 2022 m. spalio 5 d. apie 23.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu, mušė savo šeimos narius – nukentėjusiajai žmonai D. Š. tyčia rankos kumščiu ne mažiau tris kartus sudavė į nugaros sritį, vieną kartą į pilvo sritį ir du kartus į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. Š. fizinį skausmą, bei ne mažiau penkis kartus pastūmė ir vieną kartą pakaušiu trenkė į smakro sritį nukentėjusiajai dukrai G. Š., tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis E. Š. 2023 m. balandžio 18 d. apie 19.30 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. Š., t. y. rankos kumščiu po du kartus sudavė į dešinę ir kairę rankas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. Š. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

I.I. Kaltinamojo parodymai bendrai pagal abi nusikalstamas veikas

2. Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių ir parodė, kad jam nemalonu apie tai kalbėti, visiškai sutinka su visomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad nesugebėjo adekvačiai elgtis dėl suvartoto alkoholio įtakos bei susidariusios nekasdieninės situacijos ir patirto streso. Savo veiksmus supranta, savo šeimos narių dukros G. Š. ir sutuoktinės D. Š. atsiprašė, jos jam atleido, jie susitaikė ir toliau kartu veda bendrą ūkį. Dėl 2023 m. balandžio 18 d. nusikaltimo įvykio parodė, kad gal kelias savaites, gal mėnesį vienas vartojo alkoholį, negali sustoti negėręs. Dėl šios priežasties jis dažnai ir pykstasi su žmona. Sutuoktinė jam priekaištauja dėl alkoholio vartojimo. Įvykio dieną eilinį kartą namuose konfliktavo su sutuoktine, neneigia, kad konflikto metu sudavė smūgius žmonai, tačiau pats to nepamena dėl girtumo. Labai dėl to gailisi ir atsiprašė savo žmonos. Pamena, kad nuo policijos slėpėsi krūmuose, kad jo neišvežtų. 2022 m. rudenį dėl smurto prieš sutuoktinę jis buvo išvežtas į areštinę, todėl šį kartą bijojo ir slėpėsi. Supranta, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Sutinka, kad bylos tyrimas būtų baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir jam paskirta viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmė. Pats žada eiti gydytis nuo alkoholizmo (1 t., b. l. 160, 35-36).

I. II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas

3. Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad kartu su kaltinamuoju E. Š. santuokoje gyvena 16 metų, turi du vaikus, dukrą G. Š., ir sūnų A. Š. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 5 d. apie 23 val. namų svetainėje tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas, E. Š. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, priėjęs prie jos gulinčios lovoje, kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į nugaros sritį. Į kambarį atėjus dukrai G. Š., E. Š. dar kartą kumščiu jai sudavė į kairės pusės šoną ir vieną kartą į pilvo sritį, dukra ją gynė, stūmė tėvą nuo jos. Namuose buvęs dukters draugas E. S. iškvietė policijos pareigūnus. Ji su dukra ir šios draugu išėjo į lauką. Prie jų atėjo kaltinamasis ir vėl pradėjo konfliktuoti, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, bandė prieiti, tačiau dukra vis atsistodavo tarp jų. Po įvykusio konflikto sutuoktinis atsiprašė, ji jam atleido. Smurto artimoje aplinkoje atvejų anksčiau yra buvę, tačiau policijos pareigūnų nekviesdavo, nes jai buvo gaila sutuoktinio. Su vyru sutaria gerai, kol šis nevartoja alkoholio. Civilinio ieškinio nereiškia, pas teismo medicinos ekspertą nevyko, medikų pagalbos atsisakė. Dėl visų kaltinamojo atliktų veiksmų ji jautė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 18-21, 154).

4. Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad ji gyvena kartu su savo tėvais jų namuose. 2022 m. spalio 5 apie 23.10 val. namų svetainėje išgirdo triukšmą, suprato, kad konfliktuoja tėvai. Nuėjusi į svetainę pamatė, kaip tėtis E. Š. lovoje gulinčiai mamai D. Š. trenkė du kartus į dešinį šoną. Ji, gindama mamą nustūmė E. Š. nuo lovos. Kaltinamasis atsistodamas nuo lovos galvos pakaušiu trenkė jai į smakro sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir ją pastūmė. Kai mama jau sėdėjo ant lovos krašto, tėvas vėl trenkė mamai į pilvo sritį, matė, kad jai skauda. Jos draugas E. S. išėjo į lauką iškviesti policijos pareigūnus, tuo metu ji su mama liko kambaryje. Konfliktas tęsėsi, E. Š. toliau stumdėsi, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl ir jos išėjo į lauką. Po keleto minučių prie jų atėjo ir kaltinamasis, kuris toliau garsiai šūkavo ir buvo labai agresyvus, ji bijojo, jai atrodė, kad tėvas nekontroliuoja savo veiksmų. Smurto artimoje aplinkoje atvejų anksčiau yra buvę, ji yra mačiusi, kaip tėtis naudoja fizinį smurtą mamos atžvilgiu, tačiau policijos pareigūnai ankščiau kviesti nebuvo, nes mama visada su tėčiu susitaikydavo ir visada sakydavo, kad policijos pareigūnų kviesti nereikia. Su tėčiu sutaria gerai, kol jis nevartoja alkoholio. Po šio įvykio su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, žala padaryta nebuvo, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (1 t. ,b. l. 47-50).

5. Liudytojas E. S. parodė, kad įvykio dienos popietę jis buvo pas artimą draugę G. Š. namuose, kur ji gyvena kartu su savo tėvais. Jam atvykus, draugės tėvas E. Š. (kaltinamasis) buvo neblaivus. Maždaug apie 23.30 val. jie išgirdo svetainėje vykstantį konfliktą, todėl abu nuėjo į svetainę. Jie matė, kad D. Š. guli ant sofos, o šalia sėdėjęs kaltinamasis kumščiu sudavė jai į šonkaulių sritį. Iš karto po to D. Š. atsisėdo ir susiėmė už šonų, o jo draugė stojo tarp savo tėvų ir gynė motiną, jam liepė nesikišti. Kol E. Š. stumdėsi su dukra, jis, matė, kad kaltinamasis dar bandė smūgiuoti, tačiau jam nepavyko, matė, kaip stumdymosi metu kaltinamasis galva trenkė G. Š. į smakrą, po ko ši užsiėmė sau už veido. Konflikto metu D. Š. liepė jam paskambinti policijai. Jis išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu (1 t., b. l. 5-6).

6. 2022 m. spalio 6 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų baltų plytų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teritorija neaptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Į namą patenkama iš kiemo pusės, pro medines duris. Įėjus patenkama į koridorių iš kurio pro dešinėje esančias baltos spalvos medines duris patenkama į dar vieną koridorių, iš kurio veda trejos durys. Pro dešinėje pusėje esančias duris patenkama į virtuvę, o iš jos pro kairėje esančias duris su stiklu patenkama į svetainę, kurioje buvo smurtaujama. Svetainėje stovi pilkos spalvos L formos sofa su ant jos esančia patalyne, dešinėje stovi juodos spalvos stalas, kairėje medinė vitrina su indais, ant vitrinos stovi gėlės (1 t., b. l. 73-75).

7. 2022 m. spalio 6 d. policijos pareigūnės D. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad vietoje tikrinant iš pranešėjo E. S. gautą informaciją apie smurtą D. Š. ir G. Š. atžvilgiu, – ši pasitvirtino, nukentėjusioji D. Š. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai išsigandusi ir patvirtino, kad konflikto metu neblaivus sutuoktinis E. Š. sudavė jai ne mažiau tris kartus į nugaros sritį, vieną kartą į pilvo sritį bei du kartus į dešinės pusės šoną. Taip pat ne mažiau penkis kartus pastūmė ir pakaušiu trenkė į smakro sritį ją ginti bandžiusiai jų dukrai G. Š.. Ant D. Š. kūno matomų sužalojimų nefiksuota, ant G. Š. kūno dešinės pėdos srityje ir smakro srityje fiksuotas patinimas. Smurtu įtariamas asmuo buvo neblaivus (nustatytas 2,70 prom. girtumas) (1 t., b. l. 68-72, 109-112).

8. 2022 m. spalio 6 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant G. Š. matomos neseniai patirto smurto žymės – ant dešinės pėdos matomas patinimas (1 t., b. l. 104-106).

9. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0109, kaltinamajam E. Š. 2022 m. spalio 6 d., 00,20 val. nustatytas 2,70 prom. girtumas (1 t., b. l. 94-97)

10. Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad su sutuoktiniu E. Š. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 21 metus, turi du bendrus vaikus. 2023 m. balandžio 18 d. apie 19.30 val. ji po darbo sugrįžusi į namus pastebėjo, kad sutuoktinis neblaivus, supykusi jam dėl to papriekaištavo. Sutuoktinis alkoholį vartojo jau ne pirma diena. Namuose buvo tik jie dviese. Žodinio konflikto metu virtuvėje sutuoktinis dešinės rankos kumščiu sudavė jai du kartus į dešinę ranką ir po to du kartus į kairę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Suduoti smūgiai buvo ganėtinai stiprūs, skausmas buvo stiprus. Po suduotų smūgių ji iš virtuvės nubėgo į kitą kambarį, paskambino dukrai ir pasakė, kad tėvas smurtauja, dukra liepė kviesti policiją, ji taip ir padariusi. Kaltinamasis, supratęs, kad tuoj atvyks policija, pasišalino iš namų. Dėl suduotų smūgių į rankas fizinį skausmą ji jautė ir sekančią dieną, ant dešinės rankos išryškėjo kraujosruva. Ankščiau kaltinamasis yra smurtavęs prieš ją, praėjusių metų spalio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau užfiksuotas tik vienas toks atvejis, dar daug kartų dėl patirto smurto ji policijos nekvietė. Sutuoktinis smurtauja tik tada, kai būna neblaivus, kaip būna blaivas, jie sutaria gerai. Dėl nusikaltimo įvykio kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleidusi. Pas teismo medikus sužalojimo masto nustatymui nevyko, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 186-188).

11. 2023 m. balandžio 18 d. policijos pareigūnės G. Z. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos D. Š. gautą informaciją apie sutuoktinio smurtą jos atžvilgiu – ši pasitvirtino, nukentėjusioji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, išsigandusi, patvirtino, jog konflikto metu sutuoktinis rankos kumščiu sudavė jai po du kartus į abi rankas, ji jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (1 t., b. l. 201).

12. 2023 m. balandžio 18 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų mūriniame gyvenamajame name. Teritorija aptverta tvora, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į namą patenkama iš kiemo pusės. Įėjus pro lauko duris patenkama į koridorių, iš kurio pasukus į dešinę patenkama į tyrimui reikšmingą virtuvės patalpą. Virtuvėje stovi buitinė technika, stalas su kėdėmis, aplinka tvarkinga (2 t., b. l. 17-19).

13. 2023 m. balandžio 18 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant nukentėjusios D. Š. dešinės ir kairės rankų matomi paraudimai. Daugiau išorinių smurto žymių nefiksuota (2 t., b. l. 20-23).

14. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių, pirmuoju kaltinamasis E. Š. kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia sudavė rankos kumščiu tris smūgius į nugaros sritį, vieną kartą į pilvo sritį ir du kartus į dešinį šoną sutuoktinei D. Š., o taip pat ne mažiau penkis kartus pastūmė ir vieną kartą pakaušiu trenkė į smakro sritį dukrai G. Š., o antruoju kaltinamasis taip pat, kilus buitinio pobūdžio konfliktui dėl alkoholio vartojimo, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankos kumščiu sudavė po du smūgius į kairę ir dešinę rankas savo šeimos nariui – sutuoktinei D. Š.

II. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykių pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog tiek nukentėjusiąją D. Š., tiek ir nukentėjusiąją G. Š., smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas D. Š. smūgius į nugaros, pilvo sritis ir į dešinį šoną, o taip pat penkis kartus pastumdamas ir vieną kartą pakaušiu trenkdamas į smakro sritį dukrai G. Š., o antruoju atveju suduodamas po du smūgius į abi rankas sutuoktinei D. Š.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smūgiai rankos kumščiu į įvairias kūno vietas, o taip pat stumdymas ir smūgis pakaušiu į smakro sritį, sukėlę nukentėjusiosioms kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiųjų mušimu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nuosekliai nurodytos jų mušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykių užfiksuotais duomenimis (tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jų vietose, iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje bei virtuvėje, todėl yra pagrindas spręsti, kad viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios D. Š., o taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiosios G. Š. bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji D. Š. šeimoje gyvena apie dvidešimt metų ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai. Bylos duomenimis, kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja pilnamete savo dukra šeimos namuose gyvena nuo dukters gimimo, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie abu yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

16. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą, abiejų byloje nagrinėjamų veikų atvejais teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi smurtaudamas prieš nukentėjusiąsias kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtas nebuvo labai intensyvus, smurtinių veiksmų skaičius santykinai nedidelis (pirmojo nusikaltimo įvykio metu suduoti trys smūgiai nukentėjusiajai D. Š. į nugaros sritį, vienas į pilvo sritį ir du į dešinį šoną o taip pat vienas smūgis pakaušiu į smakro sritį nukentėjusiajai G. Š. bei ji apstumdyta, antrojo nusikaltimo įvykio metu – nukentėjusiajai D. Š. suduota po du smūgius į abi rankas), smurtu sukeltos pasekmės minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konfliktų vados buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiesiems momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

17. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas, nors pažymėtina, kad kaltinamasis smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. spalio 20 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 161-165), tyrimas atnaujintas kaltinamajam per vienerius metus įvykdžius naują tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 149-150), jis yra visiškai darbingas, nedirba, ieško darbo užimtumo tarnyboje, gyvena šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamų abiejų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 17), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; 2) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Paskiriamos bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę iš dalies jas sudedant, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatytini įpareigojimai laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu ar mokymusi; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nesusiję su darbu ar mokymusi; gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (BK 48 straipsnio 2 ir 4 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam E. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2022 m. spalio 6 d. 00.35 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 14.15 val. (1 t., b. l. 36-37, 151-152) – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam E. Š. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50-53) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

20. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. Š. ir G. Š.) ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. Š.) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę E. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros E. Š. nustatyti tokius įpareigojimus per visą paskiriamos jam bausmės vykdymo laiką : 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktai, 6 dalis).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo E. Š. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.