- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-538-149-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
Pranešėja Leonarda Gurevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-538/2012
Teisėjas Anatolij Januševskij Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.;2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 227 str. 4 d. ir nuteistas 10 MGL ( 1300 Lt ) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. papirko valstybės tarnautojus, o būtent: 2012-02-16 apie 18 val. 00 min., šalia namo Nr. 59, Vilniaus g., Švenčionių m., po to, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už KET 99, 87 ir 97.3 p. pažeidimus ir už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, būdamas tarnybiniame automobilyje Škoda Oktavia, v.n. (duomenys neskelbtini) esantiems tarnybos metu ir vykdantiems įgaliojimus, t.y. eismo priežiūros ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui A. Ž. ir Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui V. M. davė kyšį – pinigus, t.y. 20 Lt nominalo kupiūrą.
Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo jį išteisinti nepadarius veikos arba švelninti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojo I. I. nurodyta aplinkybė, kad S. G., išlipdamas iš automobilio pareigūnui pareikalavus, pasakė, kad eis susimokėti baudą, nepaneigta. Taip pat pažymi, kad pareigūnai Ž. ir M., pirminiuose savo rašytiniuose 2012-02-16 d. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 2,3) neidentifikuoja, ką reiškia frazė „pasiūlė susitarti“ ir net neužsimena, kad tuo metu, kai S. G. baudai susimokėti padėjo 20 Lt, jie jį įspėjo, kad baudų grynais pinigais nepriima ir neišaiškino baudų mokėjimo tvarkos ir aišku, o tuo atveju, jeigu tai yra ketinimas juos papirkti, kad tai užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę. Nurodo, kad gretinant policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytus faktus su S. G. 2012-02-20 apklausos metu duotais parodymais, matyti, kad jo parodymai yra identiški policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytiems faktams, t.y. A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „S. G. pasiūlė susitarti ir pasakė, kad protokolo rašyti nereikia ir tuo pačiu metu padėjo tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties pinigus, t.y. 20 Lt. AŠ NEDELSIANT RADIJO RYŠIU PRANEŠIAU DĖL KYŠIO DAVIMO FAKTO (...)“ Tuomet buvo baigtas rašyti protokolas ir V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „S. G. pasiūlė susitarti ir pasakė, kad protokolo rašyti nereikia ir tuo pačiu metu padėjo tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties pinigus, t.y. 20 Lt. PATRULIS ŽURANKOVAS NEDELSIANT RADIJO RYŠIU PRANEŠIAU DĖL KYŠIO DAVIMO FAKTO (...)“ Tuomet buvo baigtas rašyti protokolas. S. G. apklausos protokole nurodyta, kad jis policijos pareigūnų paklausė, ar galima jo stripriai nebausti, į tai policijos pareigūnai atsakė „o kaip tada“. Jis pagalvojo, kad gali susimokėti baudą vietoje, iš karto policijos automobilyje ir kad išduos jam kvitą dėl baudos sumokėjimo. Jis tada iš savo piniginės paėmė 20 Lt kupiūrą ir ją padėjo tarp automobilio priekinių sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties. Pažymi, kad policijos pareigūnas, kuris rašė dokumentą, paėmė pinigus, nieko nepaaiškino ir kažkur po kelių minučių paskambimo. Iš jo kalbos S. G. suprato, kad buvo pranešta apie tai, jog jis davė kyšį. Po to jie surašė jam protokolą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad policijos pareigūnų veiksmai neatitinka bendrųjų elgesio normų, kadangi jį kvietėsi į automobilį dėl vieno pažeidimo, o pareikalavo neblaivumo nustatymo procedūros, po to ėmė rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl minėto pažeidimo savo kaltės S. G. neginčijo. Todėl nesupranta, kodėl jo baudai susimokėti duoti pinigai traktuojami kaip kyšio davimas, juo labiau, kad S. G. matė, kad yra pradėti pildyti dokumentai, ir kaip jis galvojo, kad tai išrašomas baudos kvitas. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas Ž. paaiškino, kad S. G. pradžioje nieko nesakė, tik po ATP protokolo surašymo paaiškino baudos sumokėjimo tvarką.
Atkreipia dėmesį į tai, kad papirkimas - tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama papirkti pareigūną. Veika padaroma tiesiogine tyčia. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (1) str. 7 dalyje nustatyta, kad bauda už kitus kodekse nenumatytus KET pažeidimus -įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 Lt. Alternatyvių nuobaudų vidurkis ir būtų 20 lt, tokia bauda yra sankcijoje. Mano, kad tuo atveju, kai žmogus žino kad bauda turėtų būti apie 20 lt, pažeidimą pripažįsta, nori ją sumokėti tuojau pat ir paduoda pinigus, tai ar jam reikia, kad dar būtų iškelta baudžiamoji byla, kuri kainuos ir sveikatos ir laiko ir lėšų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad S. G. paaiškinimai, kad jis ketino susimokėti baudą, niekuo nepaneigti, o pareigūnai šiuo atveju viršijo jiems suteiktas galias ir pasielgė neteisėtai. Be to nurodo, kad pareigūnai Ž. ir M. keitė savo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas faktines aplinkybes, kad tariamai S. G. net du kartus siūlė tartis (ką tai reiškia nenurodo) ir kad buvo įspėtas apie galimą baudžiamąją atsakomybę, o tyrėja ir teismas nesiaiškino, kodėl pareigūnai keitė savo parodymus. Taip pat pažymi, kad liudytojų apklausos protokoluose (b.1.22 – Ž.; b.l. 23 – M.) nėra nurodyta, kad jie S. G. išaiškino baudos sumokėjimo tvarką. Mano, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi, nes Ž. nurodė, kad M. stovėjo kitoje gatvės pusėje prie tarnybinio automobilio ir tuo metu buvo didelis automobilių srautas (atitinkamai ir pravažiuojančių automobilių sukeliamas triukšmas), o liudytojas M. nurodo, kad jis viską girdėjo ką Ž. su S. G. kalbėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad esant prieštaringiems pareigūnų liudytojų Ž. ir M. parodymams, teismas subjektyviai jų parodymus įvertino kaip teisingus, ir visiškai nevertino skunde išdėstytų jų liudijimų prieštaravimų, kurie buvo nustatyti nagrinėjant bylą teismo posėdyje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai S. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą (neteisėtą veikimą ar neveikimą) vykdant įgaliojimus. Papirkimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis: pasiūlymu ar pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu. Pasiūlymas duoti kyšį – tai lenkimas, prašymas, įtikinėjimas, drąsinimas ir pan. konkretaus valstybės tarnautojo už atlygį kaltininko interesais atlikti (neatlikti) konkrečius veiksmus vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš nurodytų trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 str. kaip baigtas papirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui pasiūlė, pažadėjo ar davė kyšį.
S. G. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d., ir aiškina, jog jis dvidešimt litų automobilyje padėjo norėdamas susimokėti baudą, o ne papirkti pareigūnus. Tačiau šis jo aiškinimas paneigtas byloje surinktais vienodais ir nuosekliais liudytojų A. Ž. ir V. M. parodymais bei kita bylos medžiaga (PK patrulių budėjimo grafiko (b.l. 10-13), daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l.18-20), ATP protokolo (b.l. 5)). Kaip matyti iš A. Ž. ir V. M. parodymų S. G. pasiūlė susitarti ir pasakė, kad protokolo rašyti nereikia ir tuo pačiu metu padėjo tarp priekinių tarnybinio automobilio sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties pinigus, t.y. 20 Lt, iki pinigų davimo su S. G. apie baudos dydį ir jos mokėjimą kalbama nebuvo (b.l. 2,3, 61, 62, 68). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. keitė parodymus. Jis teismo posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnų klausė apie baudos dydį, žinojo, jog už jo padarytus teisės pažeidimus yra numatyta bauda nuo 20 Lt iki 40 Lt, tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29) nurodė, kad policijos pareigūnai jam nesakė, kokia jam gresia bauda, kas atitinka policijos pareigūnų paaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, pareigūnai vykdė savo pareigas, todėl jie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baigtu papirkimu laikomi ir tie atvejai, kai paperkamas asmuo atsisako priimti kyšį, o kyšio davėjas kyšį atsiima. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis pareigūnų nebuvo įspėtas apie jam gresiančią atsakomybę dėl kyšio davimo, šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes nors po įspėjimo apeliantas ir būtų atsiėmęs kyšį, jo veika jau būtų laikoma baigta. Be to byloje nėra duomenų, kad pareigūnai būtų prašę apelianto pinigų susimokėti baudai, tą patvirtina ir pats apeliantas skunde nurodydamas, kad pareigūnai jam neišaiškino baudos sumokėjimo tvarkos, todėl savanoriškas pinigų padėjimas to pareigūnams nereikalaujant vertintinas kaip kyšio siūlymas, kuris gali pasireikšti ir konkliudentiniais veiksmais.
Įvertinus šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad S. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 4 d., yra įrodyta.
Nors nuteistasis S. G. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Skirdamas apeliantui bausmę už jo padarytą veiką atsižvelgė į veikos padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kad S. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas nebuvo, nedirba, charakterizuojamas patenkinamai, turi galiojančią administracinę nuobaudą ir pagrįstai skyrė už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d., padarymą švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį artimą minimaliam jos dyžiui. Todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.