- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- AN2-252-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00535-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. J.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Saulius Pikturna
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nutarta atstovo advokato Sauliaus Pikturnos skundo netenkinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Renatos Dulko (toliau – Institucija) 2021 m. sausio 28 d. nutarimu V. J. nubaustas pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 70 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 28 d. 10.14 val. pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąja mobiliojo ryšio žinute. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Taip pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (toliau – Nuostatos), 17.1 papunkčio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato S. Pikturnos skundas. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. savo automobilį buvo pasistatęs žalioje rinkliavos zonoje, kurioje už paslaugas reikia mokėti tik už nurodytą laiką, t. y. lentelėje nurodytomis dienomis nuo 8 iki 18 valandos. Iš šio ženklo su papildomomis lentelėmis turinio akivaizdu, kad mokama stovėjimo paslauga pasibaigia atitinkamos dienos 18 valandą. Paslaugos pasibaigimą patvirtino ir V. J. siųsta žinutė bei nustoję būti siunčiami priminimai. Teismas nurodė, kad 18.00 val. rinkliavai pasibaigus, ji negali persikelti į kitą dieną. Paslaugos tęstinumo kitai dienai klausimas galėtų būti keliamas, jei rinkliavos zonos nebūtų apribotos konkrečiomis mokesčių už automobilių stovėjimą valandomis, tačiau kiekvieną dieną esant ribotam atitinkamų rinkliavų už automobilių stovėjimą mokėjimo laikui, akivaizdu, kad rinkliava į kitą dieną nepersikelia, o tam tikro fakto pabaiga, jam nutrūkus, negali tiesiog savaime vėliau prasitęsti. Teismas V. J. veiksmus vertino kaip sąmoningus neapmokant minėtos paslaugos, atsižvelgęs į V. J. administracinių nusižengimų patirtį be galimybė ją pasiaiškinti, ko šis nepadarė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovas advokatas S. Pikturna prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir V. J. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį.
4. Skunde pažymima, jog Nuostatų 17.3 papunktyje nurodyta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas) pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką siunčia įlipęs į automobilį prieš išvažiuodamas. Atstovo nuomone, toks reglamentavimas reiškia, kad stovėjimo pabaigos laiką gali nustatyti tik pats automobilio valdytojas (vairuotojas) išreikšdamas savo valią. Šiuo atveju, V. J. priėjo prie automobilio ir ketino siųsti pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką, tačiau pamatė, kad jo atžvilgiu jau užfiksuotas nusižengimas. V. J. buvo įsitikinęs, kad vietinę rinkliavą gali sumokėti taip kaip nurodyta Nuostatuose, t. y. išsiųsdamas 1 sms, o mokėjimas persikels į kitą dieną. Pranešimo apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką nesiuntė ir užsakymo neatšaukinėjo, nes iki 2020 m. spalio 28 d. vakaro nebuvo priėjęs prie automobilio ir niekur neketino važiuoti. V. J., gavęs sms, jog paslauga sustabdyta, nesuprato, kad paslauga nutraukta.
5. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patvirtintomis Mokėjimų už automobilio stovėjimą, siunčiant trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, naudotojo gido (toliau – Gidas) nuostatomis, kadangi V. J. buvo nubaustas ne už Gide nustatytos tvarkos nesilaikymą. Be to, Gide nurodyta, kad „užsakymą nutraukite įlipę į automobilį. Sėkmingai nutraukus automobilio stovėjimo užsakymą, turite sulaukti paslaugos užsakymo nutraukimą patvirtinančio pranešimo“. Šiuo atveju, V. J. buvo sulaukęs pranešimo apie paslaugos sustabdymą, o ne nutraukimą.
6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad V. J. nepasinaudojo galimybe Nuostatų 12.5 papunktyje nustatyto dydžio vietinę rinkliavą sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos Nuostatų 16.4 arba 16.5 papunkčiuose nustatytais būdais. Advokatas pažymi, jog, norint rinkliavą sumokėti Nuostatų 12.5 papunktyje nurodytu būdu yra privalu prieš tai metams laiko sudaryti sutartį su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir gauti pranešimą apie mokėjimą. Šią aplinkybę patvirtina „Sutarčių dėl vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą (nepriklausomai nuo automobilio stovėjimo laiko tą dieną toje vietoje), jei už automobilio stovėjimą sumokama per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos, surinkimo sudarymo tvarka“ patvirtinta SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Šiuo atveju, V. J. sutarties su SĮ „Susiekimo paslaugos“ sudaręs nebuvo, todėl pasirinko rinkliavą sumokėti kitu būdu, t. y. sms žinute.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir V. J. atstovo advokato S. Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepateisinami ir nepakankami, šalinant V. J. atsakomybę už padarytą nusižengimą, nes iš byloje esančios fotonuotraukos aiškiai matyti, kad automobilis buvo pastatytas kelio ženklo 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“, „Ž zona“, kuris nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Šiuo atveju papildomoje lentelėje nurodomas galiojimo laikas „I-V 8-18 h“, todėl už paslaugas reikia mokėti tik už nurodytą laiką, o ne kitokiu būdu. Pažymima, kad vietinės rinkliavos mokėjimo būdą per mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas sms žinute V. J. pasirinko savo noru. Todėl turėjo laikytis nustatytos tvarkos, kuri nurodyta mokėjimams už automobilio stovėjimą, siunčiant trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, atlikti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato S. Pikturnos apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog V. J. neginčija faktinių aplinkybių, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis paliko stovėti automobilį mokamoje automobilių stovėjimo vietoje Pušų g. 11, Vilniuje, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad vietinę rinkliavą gali sumokėti taip kaip nurodyta Nuostatuose, t.y. siųsdamas 1 sms žinutę, ką ir padarė apmokėjęs už automobilio stovėjimą 2020 m. spalio 27 d., 10. 52 val., bet šios mokamos automobilio stovėjimo paslaugos jis nebuvo nutraukęs, siunčiant STOP trumpuoju numeriu 1332, kaip tai nurodyta jam atsiųstoje žinutėje.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 28 d., 10.14 val. Vilniuje, Pušų g. 11, automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas mokamoje stovėjimo vietoje, už stovėjimą nesumokėjus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vietinę rinkliavą už transporto priemonės stovėjimą V. J. sumokėjo išsiųsdamas mobiliojo ryšio trumpąją žinutę 2020 m. spalio 27 d., 10.52 val., kai jo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti mokamoje automobilių minėtoje stovėjimo vietoje. Apmokėjimas atliktas Nuostatų 17.3 papunktyje nurodytu būdu – naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, siunčiama trumpoji užsakymo žinutė į tel. Nr. 1332 išsiųsta SMS su tekstu „Start z (duomenys neskelbtini)“ ir gautas SMS patvirtinimas – „(duomenys neskelbtini) stovėjimas Žalioji 8-18 h Vilnius užsakytas nuo 2020-10-27 10:52:28 val. Paslaugai sustabdyti siųskite STOP trumpuoju numeriu 1332“. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas mokėjimas dėl automobilio stovėjimo minėtoje vietoje (b. l. 6). Pasibaigus tos dienos pasirinktos zonos apmokestintam automobilių stovėjimo laikui automobilio stovėjimo paslauga buvo sustabdyta automatiškai 2020 m. spalio 27 d., 18.00 val. ir apie tai V. J. buvo informuotas SMS žinute, jog jo mokama stovėjimo paslauga yra sustabdyta. 2020 m. spalio 28 d. V. J. atėjus prie automobilio, ketinant siųsti pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką, pastarasis pamatė, jog jo atžvilgiu užfiksuotas administracinis nusižengimas dėl pastatyto automobilio mokamoje vietoje iš karto nesumokėjus už stovėjimą (arba pasibaigė apmokėtas stovėjimo laikas).
11. Teismas pažymi, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
12. Nagrinėjamu atveju kaltės nustatymas už transporto priemonės pastatymą stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava (ANK 418 straipsnio 1 dalis), yra susijęs su aplinkybe, ar pateikta informacija vairuotojams apie teikiamą paslaugą yra pakankamai aiški ir nekelianti dviprasmybių.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje situacijoje mokėjimo už automobilių stovėjimą rinkliavos zonose tvarka yra pakankamai aiški. Priešingai, įvertinus bylos duomenų visumą, matyti, kad V. J. siųstose sms žinutėse apie paslaugos užsakymą, priminimuose dėl užsakytos paslaugos ir jos automatinį sustabdymą nebuvo nurodyta jokios informacijos apie automatiniu būdu sustabdomą parkavimo mokesčio paslaugą, pasibaigus mokamam laikui ir būtinumą pačiam V. J. paslaugą atnaujinti. Be to aktualiuose Nuostatuose nėra nurodyta, jog sustabdžius paslaugą automatiškai dėl pasibaigusio mokamo stovėjimo laiko, ji automatiškai nėra pratęsiama prasidėjus mokamam stovėjimo laikui ir apie tai nepranešama paslaugos gavėjui. Byloje nepaneigta, kad V. J. nuorodą (paslauga sustabdoma išsiuntus žinutę su tekstu STOP) suvokė taip, jog, kol jis pats nesustabdys stovėjimo paslaugos apmokėjimo nurodytu būdu, tol paslauga bus užsakyta, nepaisant to, jog atitinkamais laikotarpiais automobilių stovėjimas nėra apmokestinamas (nuo 18.00 iki 8.00 val., kai ir buvo ne jo iniciatyva (automatiškai) paslauga sustabdyta). Sutiktina su skundo pareiškėju, jog V. J., gavęs sms, jog paslauga sustabdyta, galėjo nesuprasti, kad paslauga yra nutraukta.
14. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog iš ženklo su papildomomis lentelėmis turinio akivaizdu, kad mokama stovėjimo paslauga pasibaigia atitinkamos dienos 18 valandą, o rinkliavai pasibaigus, ji negali persikelti į kitą dieną. Visgi, apygardos teismas su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti. Minėta nuoroda „8-18 h“ gali būti suvokiama ir kaip abstrakti nuoroda, jog atitinkama stovėjimo vieta yra mokama laikotarpiu nuo 8 iki 18 val., tačiau ne kaip nuoroda konkrečiu atveju, kad asmuo paslaugą užsakė tik laikotarpiu iki 18 val. Kaip ir aukščiau minėta, V. J. siųstos trumposios žinutės tekste yra vienintelė ir konkreti informacija – kad ji sustabdoma išsiuntus žinutę su tekstu STOP, todėl negali būti atmesti kaip nepagrįsti V. J. paaiškinimai, jog tokią nuorodą jis ir suvokė taip, kad, kol jis pats nesustabdys stovėjimo paslaugos apmokėjimo nurodytu būdu, tol paslauga bus užsakyta, nepaisant to, jog atitinkamais laikotarpiai automobilių stovėjimas nėra apmokestinamas.
15. Aukščiau aptartų duomenų visuma teismui leidžia spręsti, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. už automobilio stovėjimą nesumokėjo sąmoningai suvokdamas savo pareigą tai padaryti. Iš pirmiau išanalizuotų įrodymų matyti, kad nei įvykio vietoje, nei pareiškėjui siųstose sms žinutėse apie paslaugos užsakymą ir jos automatinį sustabdymą nebuvo nurodyta informacija apie automatiniu būdu sustabdytos parkavimo mokesčio paslaugos, pasibaigus mokamam laikui, būtinumą pačiam asmeniui ją atsinaujinti, o buvo siųsta informacija, kad ji sustabdoma išsiuntus žinutę su tekstu STOP. Akivaizdu, kad tokia informacija V. J. galėjo suklaidinti. Šiuo atveju aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau atitinkamą jo veikimą, kuris vėliau buvo traktuojamas kaip neteisėtas, lėmė neaiškus teisinis reguliavimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016) 2AT-35-788/2017).
16. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis šiomis teisės normomis bei remiantis tuo, kas išdėstyta, V. J. atstovo advokato S. Pikturnos apeliacinis skundas yra tenkinamas, ginčijamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu yra nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnio 2 dalyje, požymių (kaltės).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. J. atstovo adokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 418 straipsnio 2 dalį V. J. atžvilgiu nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.