Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1706-611/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-16
Bylos Nr.
2S-1706-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Suinteresuotas asmuo
R. Š.
Kreditorius
AB DnB NORD banko
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1706-611/2011
(S)
Procesinio sprendimo kategorija:129.4;122.2;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. Š. atskirajį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui R. Š..

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašė priimti nutartį išieškoti AB DnB NORD banko naudai iš skolininko 301496,18 EUR skolą, 133 Lt žyminį mokestį, 30 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu per antstolį bei 8,61 proc. sutartinių metinių palūkanų, numatytų kreditoriaus su skolininku sudarytoje sutartyje nuo 276809,71 EUR nesugrąžintos kredito sumos, nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytinių bankui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120070003542, įkeistą turtą. Nurodė, kad skolininkas įspėjime nustatytu terminu skolos nesumokėjo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 276809,71 EUR negrąžintos paskolos, 22595,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 2090,75 EUR nesumokėtų delspinigių iš viso: 301496,18 EUR, 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 30 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu per antstolius, bei 8,61 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (276809,71 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-05-09, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Teismas taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių R. Š. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą - 0,9386 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0167-0625, esantį Vilniaus m. sav., Plytinės k.

Teismas nustatė, kad R. Š., užtikrindamas iki 2014-01-26 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070003542, AB DnB NORD bankui įkeitė nekilnojamąjį daiktą: 0,9386 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantį R. Š.. 2011 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 142/2011 minėtas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkui (įkeisto daikto savininkui) R. Š. įteikta 2011-04-05 per antstolį. 2007-02-08 kredito linijos sutartis Nr. K-2400-2007-60 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 276809,71 EUR negrąžintos paskolos, 22595,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 2090,75 EUR nesumokėtų delspinigių iš viso: 301496,18 EUR, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 30 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu per antstolius.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 11 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi priėmė hipotekos teisėjo kompetencijai nepriskirtą sprendimą, t.y. nusprendė išieškoti skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai.

2. Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartis lemia tai, kad buvo išspręstas ginčas dėl skolos priteisimo, kas sudaro sąlygas kreditoriui be atskiro teismo sprendimo išieškoti skolą iš viso skolininkui priklausančio turto, o ne tik iš įkeisto turto.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius.

2. Hipotekos teisėja pagrįstai kreditoriaus naudai nutarė išieškoti (o ne priteisti, kaip nurodo skolininkas) iš skolininko 276809,71 EUR negrąžintos paskolos, 22595,72 EUR nesumokėtų palūkanų, 2090,75 EUR nesumokėtų delspinigių iš viso: 301496,18 EUR, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 30 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu per antstolius, bei 8,61 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (276809,71 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2011-05-09) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Tokia nutarties formuluotė neprieštarauja nei LR CPK nuostatoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

LR CK 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB DnB NORD bankas 2007-02-08 sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-60 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria iki 2014-01-26 R. Š. buvo suteiktas kreditas, o jo grąžinimui užtikrinti įkeistas kredito gavėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. R. Š. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus (įmokas) pagal kredito linijos sutartį, ir dėl šios priežasties kreditoriui sutartyje nustatyta tvarka nutraukus kredito linijos sutartį, kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto.

Apelianto teigimu, hipotekos teisėja priėmė hipotekos teisėjo kompetencijai nepriskirtą sprendimą - išieškoti skolą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos teisėja skundžiamoje nutartyje atliko tik tuos procesinius veiksmus, kurie išskirtinai susiję su hipotekos procedūra. Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Pažymėtina, kad šioje byloje ir nebuvo kilęs ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt. Hipotekos teisėja ne priteisė įsiskolinimą iš skolininko, o nutarė išieškoti skolą iš privestinai parduotino įkeisto nekilnojamojo turto, o ne iš viso skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateikiamu LR CK 4.193 str. aiškinimu, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, o LR CK 4.193 str. 1 d. turi būti aiškinama taip, kad minėta hipotekos teisėjo nutartis reiškia, jog neužtekus įkeisto turto vertės patenkinti visą kreditoriaus reikalavimą, likusi neišieškota iš įkeisto turto reikalavimo dalis tenkinama iš kito skolininko turto be atskiro teismo sprendimo, t.y. išieškojimas iš kito skolininko turto vykdomas hipotekos teisėjo nutarties parduoti turtą iš varžytinių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010). Taigi, hipotekos teisėjos nutartis išieškoti skolą iš įkeisto turto, parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką suteikia teisę kreditoriui nukreipti išieškojimą į kitą apelianto turtą minėtos skundžiamos nutarties pagrindu. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad tokia skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikos.

Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. kreditoriui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t.y. 363 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. Š. 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų kreditoriui AB DnB NORD bankui.

Teisėjas Andžej Maciejevski