- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8893-793/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05334-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, A. Š., Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. Š. (A. Š.), Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus motinai T. S., gim. (duomenys neskelbtini); 2) arba atnaujinti pareiškėjui V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus motinai T. S., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. (V. S.) motina T. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo – (duomenys neskelbtini) miestas. 2020 m. spalio 16 d. M. L., laikinai einanti (duomenys neskelbtini) miesto notarės I. B. pareigas, išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paliudyti pareiškėjo teisė į palikimą, esantį už (duomenys neskelbtini). T. S. Lietuvos Respublikoje nuosavybes teise turėjo nekilnojamojo turto, t. y. ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo kartu su pareiškėju po R. Š. (R. Š.) (pareiškėjo senelis, pareiškėjos motinos tėvas) mirties. Kita ½ dalis buto priklauso mirusiosios T. S. broliui A. Š. (A. Š.). Tokiu būdu turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso – ½ dalis A. Š. (A. Š.), po ¼ dalies T. S. ir V. S. (V. S.). Pareiškėjas V. S. (V. S.) yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjas nuo palikimo priėmimo po R. Š. (R. Š.) mirties pradėjo mokėti komunalinius mokesčius už save ir motiną T. S.. Jis mokėjo komunalinius mokesčius tiesiogiai kai buvo Lietuvoje (5-6 kartus per metus) arba darydavo banko pavedimus į A. Š. (A. Š.) banko sąskaitą. Po motinos T. S. mirties ši tvarka nepasikeitė. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įstatymų numatyta tvarka kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą (duomenys neskelbtini) mieste. Nuvykti į Lietuvą dėl savo teisės įgyvendinimo negalėjo, kadangi nuo 2020 m. vasario 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 126 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija, buvo apribotas atvykimas į Lietuvą trečiųjų šalių piliečiams. Analogiškas teisės aktas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo uždrausta (duomenys neskelbtini) piliečiams išvykti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos. LR Vyriausybės nutarimu visi apribojimai buvo nuimti nuo 2022 m. gegužės 1 d.
3. 2022 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. Š. (A. Š.) atsiliepimas į V. S. (V. S.) pareiškimą. Nurodė, jog su V. S. (V. S.) pareiškimu – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė ir valdo palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus motinai T. S., arba atnaujinti pareiškėjui V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus motinai T. S., gim. (duomenys neskelbtini), sutinka ir prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
4. 2022 m. rugsėjo 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimas į pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
5. 2022 m. rugsėjo 27 d. suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarė D. R. pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) mirus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biure neužvesta, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo niekas nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas V. S. (V. S.) yra T. S. sūnus. (duomenys neskelbtini) T. S. mirė. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad T. S. vardu 2009 m. gruodžio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4557 pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į ¼ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biuro notarės D. R. pateikto pranešimo matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirus T. S., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Klaipėdos miesto 14-ojo notaro biure neužvesta, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo niekas nesikreipė. Pareiškėjas siekia įteisinti po mamos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.
7. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
9. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po mamos T. S. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi už butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį, nepertraukiamai, dengdavo komunalines išlaidas, atlikdamas bankinius pavedimus į A. Š. (A. Š.) banko sąskaitą. A. Š. (A. Š.) yra mirusiosios T. S. brolis, kuriam priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) miestas, atsižvelgiant į tai, pinigus už komunalines išlaidas pervesdavo į suinteresuoto asmens A. Š. (A. Š.), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, banko sąskaitą. Suinteresuotas asmuo A. Š. (A. Š.) teismui teikdamas atsiliepimą patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas visada mokėdavo komunalinius mokesčius už save ir savo motiną. Patvirtino, jog pareiškėjui būnant Lietuvoje, pareiškėjas tiesiogiai apmokėdavo išlaidas už komunalines paslaugas jas teikiančioms įmonėms, o nesant Lietuvoje – atlikdavo bankinius pavedimus. Atsižvelgiant į pareiškėjo, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po mamos T. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
10. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo mamos T. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini), po savo mamos T. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.