- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- A-575-1606-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, Lietuvos notarų rūmams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. ir atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos notarų rūmų apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos notarų rūmams dėl nutarimų, sprendimo ir įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-02-12 raštu Nr. (1.16.)-7R-1800 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“ kreipėsi į Notarų rūmų notarų atestacijos komisiją prašydamas įvykdyti neeilinę notarės D. K. atestaciją ir spręsti dėl jos tinkamumo eiti notarės pareigas, įvertinus notarės padarytus pažeidimus deklaruojant pajamas ir mokant mokesčius, tvarkant dokumentus, atliekant notaro veiksmus ne notaro biure, nedarbingumo metu pažeidus nustatytas elgesio taisykles ir neinformavus apie negalėjimą eiti pareigas dėl ligos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos notarų rūmų notarų atestacijos komisija 2007-03-19 nutarimu Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“ nutarė, kad Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. K. netinka eiti notaro pareigas. Komisija konstatavo, kad notarė D. K. neturi notarui reikalingų profesinių žinių, nežino Notariato įstatyme, kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų notarų darbui, notarinius veiksmus atlieka nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, nesąžiningai deklaravo savo pajamas (Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-02-27 sprendimas Nr. 02/07) ir nemokėjo mokesčių. Nutarime pažymėta, kad 1) D. K. savo darbuotojams D. S. ir A. K. išmokėjo akivaizdžiai su darbo santykiais susijusias išmokas, jas įformindama kaip pinigines dovanas ir nesumokėdama mokesčių; 2) D. K. pažeidė Notariato įstatymo 33 str. nuostatas, t.y. atliko notarinį veiksmą sau (paliudijo „Aviaekspreso“ 2007-01-31 rašto Nr. 07/01 tikrumą); 3) notarė D. K. pažeidė Notarų garbės (etikos) kodekso 7 straipsnį, įpareigojantį notarus laikytis sąžiningos konkurencijos (notarinius veiksmus atliko ne notaro biuro patalpose ir už tai neėmė nustatyto dvigubo atlyginimo); 4) notarė D. K. nedarbingumo metu vykdė notarės pareigas, taip pat neinformavo Teisingumo ministerijos, kad dėl ligos negali atlikti savo pareigų daugiau kaip tris dienas (Notariato įstatymo 22 str. 2 d.); 4) Notarų rūmų prezidiumo 2006-05-26 nutarimu Nr. 20 notarei D. K. buvo iškelta drausmės byla, kuri buvo nutraukta pasibaigus senaties terminui. Komisija padarė išvadą, kad notarė D. K. eidama notarės pareigas buvo nepareiginga ir nesąžininga, o jos kvalifikacija yra netinkama eiti notarės pareigas.
Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, išnagrinėjęs D. K. skundą, 2007-04-04 nutarimu Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“ nutarė palikti galioti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2.
Teisingumo ministras, išnagrinėjęs D. K. skundą, 2007-04-18 sprendimu Nr. (1.16.)-7R-3976 konstatavo, kad nustatyti pažeidimai yra pakankamai pagrįsti ir paliko galioti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimą Nr. 1, kuriame buvo paliktas galioti Notarų atestacijos komisijos 2007-03-19 nutarimas Nr. 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-04-18 įsakymu Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ nusprendė atleisti notarę D. K. iš notarės pareigų nuo 2007-05-02 kaip netinkančią eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus, laikyti Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. K. 1-ojo notaro biuro veiklą pasibaigusia 2007-05-02, įpareigoti pareiškėją iki 2007-05-04 pateikti Teisingumo ministerijai pažymą apie herbinio antspaudo sunaikinimą ir grąžinti notaro pažymėjimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-04-18 įsakymo Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“ 1 punktu įpareigojo D. K. parengti saugoti savo veiklos metu iki 2007-05-02 įskaitytinai sudarytų notarinių registrų ir kitų notarinių dokumentų archyvą, iki 2007-05-02 perduoti Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro notarei L. M. nebaigtas paveldėjimo bylas, iki 2007-05-02 perduoti Notarų rūmų archyvui savo veiklos metu sudarytų dokumentų archyvą.
II.
Pareiškėja D. K. kreipėsi į administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“; 2) panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (116)-7R-3976, kurio atmestas jos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, kuriuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarė D. K. atleista iš pareigų nuo 2007 m. gegužės 2 d., kaip netinkanti eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus. 5) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad neeilinės atestacijos metu nebuvo tikrinama jos kvalifikacija, bendrieji gebėjimai, kaip tai numatyta Notariato įstatymo 3 ir 4 str., teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų (toliau – Atestavimo nuostatai) 1 p., teisingumo ministro 2006-12-28 įsakyme Nr. 1R-482 „Dėl notaro kvalifikacinio egzamino nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi atestacijos metu). Atestacijos metu nepagrįstai buvo vertinami drausmės pažeidimai ir tokiu būdu Notarų atestacijos komisija viršijo savo kompetencijos ribas. Paaiškino, kad nesutinka su Notarų atestacijos komisijos nustatytais pažeidimais ir mano, jog jie nesudaro pagrindo teigti, kad ji netinkama eiti notaro pareigas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėja paaiškino, kad mokesčius ji sąžiningai deklaravo, neturi jokių įsiskolinimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl tyčinio įstatymų nevykdymo, o dėl techninių klaidų. Dėl darbuotojams dovanotų sumų apmokestinimo dar vyksta mokestiniai ginčai. Klausimus dėl notarinių veiksmų atlikimo ne notaro biuro patalpose nagrinėjo Notarų garbės teismas, o atestacijos metu nebuvo vertinama su tuo susijusi jos kvalifikacija, t.y. ar ji žino reikiamų teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad nedarbingumo laikotarpiu atliko notarės pareigas ir todėl neprivalėjo apie ligą pranešti teisingumo ministrui. „Aviaekspreso“ rašto kopiją patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymu, o ne sau ir ne savo vardu. Pareiškėja taip pat nurodė, jog atestacijos metu buvo padaryta procesinių pažeidimų. Apie vykdomą neeilinę atestaciją jai nebuvo tinkamai pranešta. Atestacinės komisijos posėdyje dalyvavo ir klausimus uždavinėjo Teisingumo ministerijos atstovai, kurie nėra Komisijos nariai. Notarų rūmų prezidiumas sprendimą priėmė nesant kvorumo, t.y. balsavo tik 4 nariai iš 9 narių. Pareiškėjos teigimu, skundžiami teisingumo ministro įsakymai turėtų būti panaikinti, nes jie remiasi neteisėtai atliktos jos neeilinės atestacijos rezultatais.
Atsiliepimas
Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškino, kad sprendimą dėl to, ar po atestacijos notaras tinka eiti pareigas, priima Notarų atestavimo komisija, kurios nutarimas per dešimt darbo dienų nuo Notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo skundžiamas Notarų rūmų prezidiumui, o Notarų rūmų prezidiumo nutarimas per 5 darbo dienas skundžiamas teisingumo ministrui (Atestavimo nuostatų 18 ir 19 p.). Ginčijami teisingumo ministro 2007-04-18 sprendimas Nr. (1.16)-7R-3976 ir teisingumo ministro 2007-04-18 įsakymai Nr. 9P-8 ir Nr. 1R-158 buvo priimti laikantis Notariato įstatyme ir Atestavimo nuostatuose nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo nuostatų. Gavus notarės D. K. 2007-04-12 skundą, jis buvo išnagrinėtas įvertinus Notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimo Nr. 1 teisėtumą. Ministerijos teigimu, notarės atestacijos tvarka nebuvo pažeista. Per ginčijamą atestaciją pareiškėjai buvo užduodami klausimai, susiję su notaro profesine praktine veikla ir teorinėmis žiniomis, todėl darytina išvada, kad atestacijos metu buvo tikrinama būtent notarės kvalifikacija ir jos asmeninės savybės, pareigingumas ir sąžiningumas. Atestacija buvo vykdoma, atsižvelgiant į pareiškėjos padarytus pažeidimus, užsiimant notaro praktika, o duomenys apie pažeidimus buvo vienas iš atestacijos pagrindų. Ministerija pabrėžė, jog Atestavimo nuostatai nedraudžia Notarų atestavimo komisijos posėdyje dalyvauti šią procedūrą inicijavusiems asmenims ir jų atstovams. Kadangi teisingumo ministras paprašė įvykdyti neeilinę pareiškėjos atestaciją, Teisingumo ministerijos atstovai M. V. ir J. B. dalyvavo Notarų atestavimo komisijos posėdyje. Atsakovo nuomone, pranešimas apie atestaciją elektroniniu paštu laikytinas tinkamu pranešimu. Aplinkybė, jog kai kurie Notarų atestacijos komisijos nariai yra ir Notarų rūmų prezidiumo nariai, negali būti pripažinta per atestaciją padarytu pažeidimu. Be to, asmenys, esantys šių abiejų notarų savivaldos institucijų nariai, nusišalino nuo balsavimo Notarų rūmų prezidiume. Paaiškino, kad Notarų atestacijos komisijos nutarime nurodytos aplinkybės buvo vertinamos notarės kvalifikacijos aspektu, o klausimas dėl notarės kaltės nebuvo sprendžiamas, nes šis faktas nėra būtinas vertinant notarės kvalifikaciją. Per pareiškėjos atestaciją notarė nebuvo baudžiama. Teisingumo ministro 2007-04-18 įsakymas Nr. 9P-8 ir 2007-04-18 įsakymas Nr. 1R-158 yra Notarų atestacijos komisijos nustatyto pareiškėjos netinkamumo eiti notarės pareigas teisinė pasekmė.
Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atestacijos metu pareiškėjai buvo užduoti tiek klausimai, susiję su padarytais pažeidimais, tiek bendri notarės kvalifikaciją tikrinantys klausimai. Įvertinusi notarės atsakymus į pateiktus klausimus, jos paaiškinimus, Notarų atestacijos komisija pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neturi notarui reikalingų profesinių žinių, nežino teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų notaro darbui. Notarų rūmai nurodė, kad pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie atestaciją – 2007-02-14 notarei D. K. pranešė Notarų komisijos sekretorė elektroniniu paštu, 2007-02-23 pranešta Notarų rūmų raštu, kuris išsiųstas paštu. Pareiškėjos argumentai, kad ji sąžiningai deklaravo ir mokėjo mokesčius, neturėjo jokių įsiskolinimų, prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Byloje taip pat yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktus, kad D. K. notarinius veiksmus atlikdavo ne notarų biure, o Druskininkuose, kur sistemingai vyko, kad nesilaikė nustatytų paslaugų dydžių, nepagrįstai atleisdavo ūkio subjektus nuo notarinio atlyginimo ir nepažymėdavo apie tai notariniame registre bei notaro patvirtintame dokumente. Pareiškėja D. K. , kaip notarė, patvirtino 2007-01-31 „Aviaekspreso“ raštą, kuriame nurodoma, kad „2004 m. nuo spalio mėn. 12 d. iki spalio 22 d. D. K. su šeima ilsėjosi Gran Kanarijoje su mūsų firmos kelialapiais“, nors tokia informacija neatitinka tikrovės.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies: panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 2, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 1, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (116)-7R-3976, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“. Taip pat teismas nusprendė įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos notarų rūmus inicijuoti ir įvykdyti pakartotinę neeilinę notarės D. K. atestaciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismas nurodė, kad pagal Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 7 p. vienas iš notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindų yra tai, kad jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų 4.2 p. neeilinė notarų atestacija vykdoma inter alia pareikalavus teisingumo ministrui. Spręsdamas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007-03-19 nutarimo Nr. 2. teisėtumo, teismas konstatavo, kad pagal Notarų atestavimo nuostatų 14 p. Notarų atestacijos komisijos posėdis turi būti uždaras Komisijai priimant vieną iš nutarimų: 1) tinka eiti notaro pareigas; 2) tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus; 3) netinka eiti notaro pareigas. Teismas nurodė, kad Notarų atestacijos komisijos posėdžio 2007-03-19 protokole Nr. 3 nėra duomenų, jog Notarų atestacijos komisija nutarimą, kad Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. K. netinka eiti notaro pareigas, priėmė uždarame posėdyje. Todėl teismas konstatavo, kad Notarų atestacijos komisijos 2007-03-19 nutarimas Nr. 2 yra priimtas pažeidžiant Notarų atestavimo nuostatų 14 p. reikalavimus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad situacija, kai Teisingumo ministerijos atstovai dalyvauja Notarų atestacijos komisijos posėdyje ir uždavinėja klausimus atestuojamiems notarams, dalyvauja Notarų atestacijos komisijai priimant sprendimus, nedera su Teisingumo ministerijos, kuri šiuo atveju yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, įgaliojimais notarų atestacijos procedūroje. Spręsdamas dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimo Nr. 1 teisėtumo, teismas nurodė, kad pagal Notarų rūmų statutą Notarų rūmų prezidiumą sudaro prezidentas, viceprezidentas ir 6 nariai (iš viso 8 asmenys). Notarų rūmų statuto (1999-01-14 redakcija) 21 str. nustato, kad Notarų rūmų prezidiumas turi teisę priimti nutarimą, jei jame dalyvauja daugiau negu pusė prezidiumo narių. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Notarų rūmų prezidiumas turi teisę priimti nutarimą dalyvaujant ne mažiau kaip 5 prezidiumo nariams iš 8 narių. Šiuo atveju, nusišalinus trims prezidiumo narėms, susidarė tokia situacija, kai skundą svarstant ir nutarimą priimant dalyvavo 4 prezidiumo nariai, o toks prezidiumo narių skaičius yra nepakankamas priimti nutarimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad Notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimas Nr. 1 buvo priimtas nesilaikant Notarų rūmų statuto (1999-01-14 redakcija) 18 str., 21 str. ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamento IX d. nustatytų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Spręsdamas dėl teisingumo ministro sprendimo ir įsakymų teisėtumo teismas nurodė, kad teisingumo ministro 2007-04-18 priimtas sprendimas Nr. (116)-7R-3976, įsakymas Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo“ ir įsakymas Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos rajono notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“ iš esmės yra Notarų atestacijos komisijos 2007-03-19 nutarimo Nr. 2 ir Notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 nutarimo Nr. 1 teisinė pasekmė. Todėl konstatavus, jog paminėti nutarimai yra neteisėti, teisingumo ministro sprendimas ir įsakymai turi būti panaikinti. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą abejoti notarės D. K. kvalifikacija ir tinkamumu eiti notaro pareigas, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundžiami teisės aktai naikinami dėl padarytų procesinių pažeidimų, yra pagrindas inicijuoti ir įvykdyti pakartotinę neeilinę D. K. atestaciją. Teismas pažymėjo, kad teisingumo ministras turi teisęs įsakymu sustabdyti notarės įgaliojimus, nes jai yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-05039-5.
IV.
Pareiškėja D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos notarų rūmai įpareigoti inicijuoti ir įvykdyti pakartotinę neeilinę notarės D. K. atestaciją. Taip pat apeliantė prašo pašalinti iš teismo motyvų argumentus, kad teisingumo ministras turi teisęs sustabdyti jos kaip notarės įgaliojimus. Apeliantės teigimu, teismas nurodydamas inicijuoti ir atlikti jos pakartotinę neeilinę atestaciją ėmėsi notariato savivaldos institucijų veiklos ir tokiu būdu viršijo suteiktą kompetenciją. Taip pat nepagrįstai teismas konstatavo, kad skundžiamų atsakovų teisės aktų panaikinimas nereiškia, kad pareiškėja yra tinkama eiti notarės pareigas. Pareiškėja pažymi, kad teisingumo ministras dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką gali sustabdyti tik tokio notaro įgaliojimus, kuris turi atitinkamus įgaliojimus notariato savivaldos institucijose (Notariato įstatymo 22¹ str.). Be to, įtarimai jai buvo pareikšti 2007-03-22 ir nuo to laiko suėjo BPK 215 str. numatytas šešių mėnesių terminas ikiteisminiam tyrimui baigti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Apeliantas paaiškina, kad Teisingumo ministerijos atstovai nedalyvavo Notarų atestacijos komisijai priimant nutarimą, o dalyvauti Komisijos posėdyje šiems atstovams nedraudžiama. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir neteisingai vertino Notarų atestacijos komisijos 2007-03-19 posėdžio protokolą, kuris nėra išsamus. Atsakovas taip pat pažymi, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007-04-04 posėdyje dalyvavo 7 nariai iš 8 – trims nusišalinus, keturi balsavo vienbalsiai. Tai reiškia, kad posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Prezidiumo narių, todėl teismo išvados dėl to, kad nebuvo kvorumo, yra nepagrįstos. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su teismo argumentais, jog teisingumo ministras ikiteismine tvarka nagrinėdamas D. K. skundą, neatliko jokio tyrimo. Pažymi, kad nagrinėjant skundą buvo tikrinamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimo teisėtumas ir buvo konstatuota, jog surinktų įrodymų pakanka įvertinti pareiškėjos kvalifikaciją. Teisingumo ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė teisingumo ministro 2007-02-12 rašto Nr. (1.16.)-7R-1800, kuriuo buvo inicijuota jos neeilinė atestacija. Todėl teismas nepagrįstai įpareigojo Teisingumo ministeriją pakartotinai inicijuoti notarės atestaciją.
Atsakovas Lietuvos notarų rūmai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad Notarų atestacijos komisijos nutarimas buvo priimtas ne uždarame posėdyje. Nesant galimybės šios aplinkybės nustatyti iš Komisijos posėdžio protokolo, teismas turėjo apklausti liudytojus. Todėl apeliantas prašo apklausti liudytoja Komisijos pirmininkę O. J. . Taip pat pažymi, kad Notarų atestavimo nuostatų 14 punktas neįpareigoja Notarų atestacijos komisijos posėdžius daryti uždarus, todėl Teisingumo ministerijos atstovų dalyvavimas šiame posėdyje nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Taip pat apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog už sprendimo priėmimą balsavo nepakankamas Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narių skaičius. Pagal Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamentą, prezidiumas turi teisę priimti nutarimą, jei dalyvauja daugiai kaip pusė narių ir sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Šiuo atveju posėdyje faktiškai dalyvavo 7 nariai, iš 8 narių, o už sprendimo priėmimą balsavo 4 nariai.
Atsiliepimas
Pareiškėjos D. K. atstovas advokatas R. Č. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovai įpareigoti inicijuoti ir atlikti jos pakartotinę atestaciją. Pareiškėjos atstovo teigimu, Notarų atestavimo nuostatų 14 punktas konkrečiai nurodo, kokie asmenys gali dalyvauti komisijos posėdyje. Šiuo atveju posėdis buvo neteisėtas, nes jame dalyvavo Teisingumo ministerijos atstovai, kurie be to naudojosi komisijos narių teisėmis ir uždavinėjo pareiškėjai klausimus. Pareiškėjos atstovo nuomone, apeliacinės instancijos teisme negali būti apklausiami liudytojai, nes atsakovai neprašė jokių liudytojų apklausti pirmosios instancijos teisme, be to reikšmingos aplinkybės yra fiksuotos dokumentuose (posėdžio protokole). Atstovo teigimu, pagal Notarų rūmų statuto 21 str. ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamentą prezidiumas turi teisę priimti sprendimą, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė jo narių, t.y. 5 nariai iš 8 narių. Atsakovai neteisingai aiškina šias teisės normas. Pareiškėjos atstovas teismo sprendimo dalį dėl atsakovų įpareigojimo atlikti pakartotinę pareiškėjos atestaciją prašo panaikinti, remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p. nuostatomis teismas turi teisę įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Šiuo atveju Notarų atestavimo komisija ir Notarų rūmų prezidiumas vykdė viešojo administravimo veiklą, todėl teismas turėjo teisę duoti jiems nurodymus. Atsakovo nuomone, pagrindas pareiškėjos neeilinei atestacijai neišnyko, teismui panaikinus skundžiamus teisės aktus. Taip pat mano, jog teismo sprendimo motyvai dėl teisingumo ministro teisės sustabdyti pareiškėjos įgaliojimus, pareiškėjos teisių nepažeidžia.
Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos notarų rūmai neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir kad teismas negali įpareigoti šio subjekto atlikti pakartotinę notaro atestaciją, remiantis ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir klaidingai taikė teisės normas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. yra nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administraciniai teismai vadovaujasi praktika, kad dėl procedūrinių pažeidimų neturėjusių įtakos sprendimo pagrįstumui, objektyviam aplinkybių įvertinimui, iš esmės teisingi aktai nėra naikinami. Buvo ar ne padaryti procedūriniai pažeidimai sprendžiama pagal administracines procedūras reglamentuojančius įstatymus. Todėl teismas turi nuspręsti ar atsakovai pažeidė administracines procedūras ir ar padaryti pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti skundžiamus administracinius aktus.
Notarų kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami atestacija, kurios procedūra atliekama vadovaujantis Teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 patvirtintais Notarų atestavimo nuostatais. Iš šių nuostatų matyti, kad juose įtvirtinti tik patys svarbiausi reikalavimai, nesiekiant detaliai reglamentuoti visų procedūrų. Notarų atestacijos komisijai yra palikta plati diskrecija spręsti dėl procedūrų detalių. Teismas nemano, kad tokio pobūdžio reglamentavimas galėtų prieštarauti įstatymams. Kaip matyti iš Notariato įstatymo 7 str. - 12 str. įstatymų leidėjas notarų savivaldos institucijoms suteikė dideles teises ir plačią veiksmų diskreciją.
Notarų atestavimo nuostatų 14 p. nustatyta, kad notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: tinka eiti notaro pareigas; tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus; netinka eiti notaro pareigų. Neabejotina, kad ši nuostata draudžia Teisingumo ministerijos atstovams ar kitiems asmenims dalyvauti Notarų atestacijos komisijai priimant nutarimą. Bet apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų Teisingumo ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų argumentais, kad ši nuostatų norma negali būti aiškinama kaip aplamai draudžianti asmenims dalyvauti Notarų atestacijos komisijos posėdyje. Akivaizdu, kad Notarų atestacijos komisija privalo objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Nepriklausomam ir nešališkam organui išklausius įvairius asmenis, sudarius jiems galimybę užduoti klausimus, yra didesnės galimybės objektyviai ir visapusiškai įvertinti visas aplinkybes. Asmenų dalyvavimams įvairiuose atsakomybės procesuose yra įprastas dalykas Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Notarų atestacijos komisija, turinti plačią diskreciją vykdyti atestaciją, pakvietusi posėdyje dalyvauti Teisingumo ministerijos atstovus, jokių įstatymų nepažeidė. Notarų atestacijos komisijos išvadas patvirtino Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, dėl kurio šališkumo priimant ginčijamą sprendimą jokių objektyvių įrodymų nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. V. , J. B. , O. J. patvirtino, kad Teisingumo ministerijos atstovai ir pati pareiškėja D. K. išėjo iš patalpos kur vyko atestacija prieš Notarų atestacinei komisijai pradėjus svarstyti dėl priimtino sprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad Notarų atestacijos komisijos nutarimas buvo priimtas ne uždarame posėdyje. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad Notarų atestacijos komisijos metu buvo padaryti pažeidimai aplamai, kad padaryti pažeidimai esminiai, kad Teisingumo ministerijos atstovai darė neteisėtą įtaką Notarų atestacijos komisijai.
Lietuvos notarų rūmų statuto (1999 m. sausio 14 d. redakcija) 21 straipsnyje numatyta, kad Notarų rūmų prezidiumas turi teisę priimti nutarimą, jei jame dalyvauja daugiau negu pusė prezidiumo narių; notarų rūmų prezidiumo nutarimai priimami paprastąja balsų dauguma atviru balsavimu. Sistemiškai analizuodamas šias teisės normas teismas vertina, kad tam, jog Notarų rūmų prezidiumo sprendimas būtų teisėtas, Prezidiumo posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė Prezidiumo narių; už Prezidiumo sprendimą turi balsuoti daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Prezidiumo narių. Notarų rūmų prezidiumą sudaro iš viso 8 nariai. Posėdyje dalyvavo 7 nariai. Taigi posėdis buvo teisėtas. Trims Prezidiumo nariams nusišalinus, priimti sprendimo liko 4 nariai, kurie balsavo vienbalsiai, t.y. nutarimas buvo priimtas paprastąja balsų dauguma. Taigi, Prezidiumo nutarimas dėl Notarų atestacijos komisijos sprendimo pareiškėjos atžvilgiu yra teisėtas.
Dėl paminėtų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, kad Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. K. neeilinės atestacijos“; Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2“; skundžiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sprendimai yra priimti padarant esminius pažeidimus. Todėl reikia vertinti, ar juose padarytos išvados pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs procesinius pažeidimus skundžiamų aktų pagrįstumo nenagrinėjo, todėl to negali daryti apeliacinės instancijos teismas siekdamas išsaugoti proceso dalyviams teisę į apeliaciją. Todėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos notarų rūmų apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.