Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-648-883/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
2S-648-883/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04792-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-648-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04792-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) L. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo L. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti, kad mirusi R. J. yra mirusio A. V. motina ir pareiškėjo L. V. senelė. Nurodė, jog pareiškėjas neturi savo tėvo A. V., kuris yra gimęs Rusijoje, gimimo liudijimo, todėl notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Nurodo, jog tėvo gimimo liudijimas gali būti tik Rusijos Federacijos (V. miesto ar K. srities) archyvuose, tačiau dėl šiuo metu Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir jos atžvilgiu taikomų sankcijų, nėra galimybės kreiptis į atitinkamas Rusijos institucijas dėl tėvo gimimo liudijimo gavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Rusijos Federacijos archyvus dėl tėvo gimimo liudijimo gavimo.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, kad iš pateikto pareiškimo matyti, jog pareiškėjas net nesikreipė į Rusijos Federaciją dėl tėvo gimimo liudijimo gavimo, tik nurodė, jog tėvo gimimo liudijimas gali būti tik Rusijos Federacijos (V. miesto ar K. srities) archyvuose, tačiau dėl šiuo metu Rusijos pradėto karo Ukrainoje nėra galimybės kreiptis į atitinkamas Rusijos institucijas dėl tėvo gimimo liudijimo gavimo. Tai patvirtina, kad pareiškėjas neįrodo, jog kitokia tvarka, ne teismo tvarka, jis negali gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Todėl pareiškėjas turi kreiptis į Rusijos Federacijos archyvus, prašydamas pateikti jam tėvo A. V. gimimo liudijimą. Tik kitai valstybei atsisakius tą padaryti ar neradus archyvuose gimimo įrašo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) L. V. prašo ją panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas formaliai nurodė pareiškėjui pareigą kreiptis į Rusijos Federacijos institucijas, nenurodė, koks protingas terminas būtų gauti tokiam atsakymui. Dėl Rusijos agresijos ir vykdomos politikos bei karo Ukrainoje, Lietuvos Respublikos politikos ir požiūrio į susidariusią situaciją, pareiškėjo užklausimas dėl tėvo gimimo liudijimo dublikato pateikimo gali nepasiekti reikiamų institucijų arba institucijos, gavusios tokią užklausą, neturės pareigos atsakyti.

4.2. Skundžiama teismo nutartis priimta 2022 m. rugsėjo 21 d., t. y. kuomet Rusijos Federacijos prezidentas paskelbė mobilizaciją ir teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 – 445 straipsniai). Aplinkybė, kad pareiškimas neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo reikalavimų, nereiškia, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Kaip jau nurodyta, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

11. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

12. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių.

13. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apeliantas pats nurodo, kad tėvo asmens dokumentų (gimimo liudijimo) kopijos gali būti Rusijos Federacijos (V. miesto ar K. srities) archyvuose, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad būtų bandęs kreiptis į šias institucijas. Apelianto argumentai, kad dėl šiuo metu kilusio karinio konflikto tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos nėra galimybės kreiptis į Rusijos Federacijos institucijas, grindžiami spėjimu ir prielaidomis, kad toks jo kreipimasis nepasieks institucijų arba bus apskritai ignoruojamas. Nėra pateikta jokių įrodymų apie pareiškėjo bandymą inicijuoti tokį kreipimąsi, taip pat nėra duomenų, kad būtų atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl jo tėvo gimimo liudijimo kopijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pareigos, atsisakydamas priimti pareiškimą, nurodyti pareiškėjui terminą gauti atsakymui iš Rusijos Federacijos institucijų. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateiks įrodymus, kad kreipėsi į šias institucijas dėl duomenų gavimo, tačiau per įstatymo nustatytus terminus joks atsakymas nebus jam pateiktas, tai galėtų būti pagrindas vertinti, kad pareiškėjas negali gauti tėvo gimimo liudijimo kopijos kitokia tvarka. Atskirojo skundo argumentai apie Rusijos Federacijoje paskelbtos mobilizacijos įtaką duomenų gavimui atmestini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

14. Darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėjo pateikti teismui įrodymus, kad išnaudojo galimybę kreiptis į Rusijos Federacijos archyvus dėl savo tėvo A. V. gimimo liudijimo gavimo, t. y. kad pareiškėjas negali gauti šių duomenų kitokia tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė