Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-394-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2S-394-124/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
L. B.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-394-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01742-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 110.2;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, kuria tenkintas AB SEB banko prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti nuostolių, atsiradusių dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovę L. B. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 29 797,97 Lt sumą arba tokiai pat sumai pateikti banko garantiją (1–4 b. l.).

Prašyme AB SEB bankas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi nusprendė priverstinai parduoti iš varžytynių L. B. ir G. B. nuosavybės teise priklausantį kreditoriui AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai pat G. B., nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškant 1 344 643,95 Lt negrąžintą paskolą, 21 065,70 Lt palūkanas, 2373,11 Lt delspinigius, viso 1 368082,76 Lt skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų. Minėta nutartis perduota vykdyti antstoliui M. J., tačiau įkeistas turtas iki šiol nėra parduotas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2013-07-25 nutartimi, tenkindamas L. B. prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 158-3472/2012 pagal 2012-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį iš įkeisto turto.

Galiojant Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, negali būti tęsiamas įsiteisėjusios 2012-03-20 nutarties dėl išieškojimo iš įkeisto turto vykdymas, tokiu būdu didėja L. B. įsiskolinimas AB SEB bankui, nes bankui buvo priteista ne tik skola, bet ir 5 proc. metinės palūkanos nuo visos skolos. Penkių procentų metinės palūkanos nuo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nutarties, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki šio prašymo pateikimo momento, laikytini minimaliais AB SEB bankas nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Akivaizdu, kad jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išieškojimas iš įkeisto turto būtų tęsiamas ir turtas būtų parduotas.

Piniginių lėšų ar kito didelės vertės turto ieškovė L. B. neturi, todėl yra finansiškai nepajėgi atlyginti nuostolius, kuriuos AB SEB bankas patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi (14–15 b. l.) AB SEB banko prašymą tenkino, įpareigojo L. B. per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 29 797,97 Lt sumą ar pateikti tai pačiai sumai banko garantiją.

Teismas nurodė, kad metinės 5 procentų palūkanos Šiaulių apylinkės teismo 2012-03-20 nutartimi priteistos nuo 1368082,76 Lt sumos, atsiradę laikotarpiu nuo 2013-07-25, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki šio prašymo pateikimo momento, sudaro 29 797,97 Lt. AB SEB bankui patyrus nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktiškai gali nebūti galimybės atsiradusių nuostolių išieškoti iš ieškovės dėl ieškovės mokumo galimybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (17–20 b. l.) ieškovė L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – AB SEB banko prašymą dėl nuostolių užtikrinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas neanalizavo ar trečiojo asmens prašoma įmokėti suma yra trečiojo asmens galimi nuostoliai, ar šie nuostoliai yra realūs, neanalizavo galimo priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašomų užtikrinti trečiojo asmens nuostolių. Visus šiuos klausimus pirmosios instancijos teismas privalėjo analizuoti, nagrinėti ir dėl jų pasisakyti, tačiau nepasisakė, ko pasėkoje priėmė nutartį be tinkamų motyvų ir tokiu būdu pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

2. Penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tam, kad būtų kompensuoti galimi kreditoriaus nuostoliai dėl užtrukusio pinigų atgavimo. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės užvilkins areštuoto turto realizavimą, palūkanų skaičiavimas už visą terminą iki visiško sprendimo įvykdymo visiškai kompensuos galimus kreditoriaus praradimus dėl užtrukusio išieškojimo. Ši suma niekaip negali būti laikoma trečiojo asmens nuostoliais, kadangi šios sumos kreditorius nepraranda, todėl akivaizdu, kad papildomai nuostolių užtikrinimas ir įpareigojimas sumokėti nuostolių užtikrinimą nėra reikalingas ir galimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės neigiamos įtakos trečiojo asmens teisėms, neįtakos trečiojo asmens turto masės ir kitaip finansiškai nepakenks trečiajam asmeniui.

3. Penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra skaičiuojamos įstatymo pagrindu ir jų skaičiavimas prasidėjo daug anksčiau, nei 2013 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kitais žodžiais tariant, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip neįtakojo palūkanų skaičiavimo ir jų mokėjimo, nes palūkanos buvo skaičiuojamos nuo Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 dienos nutarties. Net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, 5 proc. metinės palūkanos trečiajam asmeniui vis tiek bus skaičiuojamos. Tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tariamų trečiojo asmens nuostolių nėra jokio priežastinio ryšio.

4. Trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kad areštuotas turtas jau būtų buvęs parduotas iš varžytynių, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turto varžytynės buvo organizuotos, ar kad būtų buvę atlikti kokie nors realūs veiksmai varžytynėms suorganizuoti, kad areštuotam turtui būtų atsiradęs pirkėjas, ar kad yra asmenų, kurie realiai domėtųsi areštuoto turto varžytynėmis.

5. Nėra pagrindo teigti, jog trečiajam asmeniui galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas, nes skolos grąžinimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, nekilnojamojo turto kainos kyla, prievolė bankui yra užtikrinta ir G. B. priklausančiu turtu – butu. G. B. turi net tik bankui įkeistą turtą bet ir akcijų, kurios yra niekam neįkeistos, o tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu bankui savo prievolėms patenkinti neužtektų įkeisto turto, trečiasis asmuo turėtų galimybę savo reikalavimus patenkinti iš atsakovui G. B. priklausančio turto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (25–27 b. l.) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog palūkanų skaičiavimas visiškai kompensuos galimus kreditoriaus praradimus dėl užtrukusio išieškojimo, kadangi ieškovė nepagrįstai tapatina palūkanų skaičiavimą su sumokėjimu, t. y. vien tik pačių palūkanų skaičiavimo nepakanka nuostoliams kompensuoti. Jokio realaus turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi, todėl, nesant realaus turto, vien tik palūkanų skaičiavimas nuostolių AB SEB bankui neatlygins. Būtent dėl ieškovės teikiamų skundų, kuriais buvo skundžiami visi antstolio veiksmai, iki šiol neįvyko nei vienos varžytynės. Ieškovė, vadovaujantis CPK 178 str., turėjo ne tik nurodyti, kad tokios palūkanos gali būti skaičiuojamos, bet ir pateikti įrodymus, kad tokias palūkanas iš tikrųjų galima išieškoti iš jos bei atsakovo. Pardavus įkeistą turtą, gautų sumų nepakaks net ir pagrindinei skolai padengti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados,

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. dėl SB SEB bankas teisės reikalauti, kad ieškovė pateiktų trečiojo asmens nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas ir atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas yra tarpusavyje susiję. LR CPK 146 str. 1 d. nustato, kad šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Pagrindas pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti; 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas.

Teismas pažymi, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškia prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, minėtų abiejų sąlygų visuma yra būtina.

Atsakovas pateiktame prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikė informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą, nurodydamas, jog minimalūs jo nuostoliai sudaro 29 797,67 Lt, suma paskaičiuota už laikotarpį nuo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-25 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki prašymo pateikimo dienos – už 159 dienas.

LR CK 6.249 str. 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties matyti, kad teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių L. B. ir G. B. AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priverstinai išieškant 1 344 643,95 Lt negražintos paskolos, 21 065,70 Lt palūkanų, 2 375,11 Lt delspinigių, 139 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-03-16) iki visiško skolos išieškojimo. Taigi, iš minėtos teismo nutarties matyti, kad yra priteista ne tik negrąžinta paskola, palūkanos, delspinigiai, bet ir 5 proc. palūkanos, kurios per dieną sudaro 50,42 Lt, per mėnesį – 1512,60 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, toliau didėja ieškovės L. B. įsiskolinimas, kadangi skaičiuojamos CK 6.210 str. numatytos palūkanos. AB SEB bankas pagrįstai paskaičiavo savo minimalius nuostolius, vadovaudamasi LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Akivaizdu, kad jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išieškojimas iš įkeisto turto būtų tęsiamas ir neatmetama galimybė, kad įkeistas turtas būtų parduotas. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas yra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su indėlių (depozitų) priėmimu, paskolų teikimu ir kt. ir kurio tikslas yra gauti pelną. Taigi, negalėdamas parduoti įkeisto turto, kurį pardavus pinigines lėšas galėtų paskolinti kitiems rinkos dalyviams ir už tai gauti nustatyto dydžio palūkanas, bankas neabejotinai patirs nuostolių. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nėra priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašomų užtikrinti trečiojo asmens nuostolių. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad AB SEB bankas įrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis patirs nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su AB SEB bankas argumentu, kad palūkanų skaičiavimas už visą terminą iki visiško sprendimo įvykdymo nekompensuos galimus kreditoriaus praradimus dėl užtrukusio išieškojimo, nes vien tik palūkanų paskaičiavimo nepakanka nuostoliams kompensuoti.

Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 645 000 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė –110 000 Lt, iš viso 755 000 Lt (7, 8 b. l.). Tuo tarpu trečiojo asmens AB SEB banko reikalavimo suma – 1 368 082,76 Lt skola, 139 Lt žyminis mokestis ir 5 procentų metinės palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad realizavus įkeistą turtą, gautų pajamų neužteks ne tik procesinėms palūkanoms, bet ir pagrindinei skolai apmokėti. Nors apeliantė nurodo, kad neužtekus bankui įkeisto turto paskolos sumai padengti, išieškojimą bus galima nukreipti į G. B. turtą, nes jis turi ne tik bankui įkeistą turtą, bet ir akcijų, kurios yra niekam neįkeistos, tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes įrodančių dokumentų. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad įkeisto turto vertė yra didesnė, nurodydama, kad įkeisto turto vertė nustatyta prieš pusantrų metų ir kad nekilnojamojo turto kainos kyla.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad AB SEB bankas nepateikė įrodymų, kad areštuotas turtas jau galėjo būti parduotas iš varžytynių, jei nebūtų pritaikytos laikinos apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas iš įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini) taikytas ieškovės L. B. prašymu. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-559-124/2013 matyti, kad L. B., nesutikdama su antstolio M. J. įkeisto turto įkainojimu, apskundė antstolio veiksmus Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas L. B. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi L. B. atskirasis skundas taip pat atmestas, Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-22 nutartis palikta nepakeista. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad antstolis neturėjo net galimybių organizuoti įkeisto turto varžytynes ir ne dėl išieškotojo AB SEB bankas, o dėl pačios ieškovės teikiamų skundų.

Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, tokiu būdu yra pažeistas LR CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

LR CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Įvertinus bylos medžiagą ir joje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismui teisingai išsprendus bylą, nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino AB SEB bankas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista, nustatytinas ieškovei L. B. naujas terminas piniginės sumos sumokėjimui, kadangi terminas, nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi, jau yra pasibaigęs.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovę L. B. per dvidešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 29797,97 Lt (dvidešimt devynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių litų 97 centų) sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė