- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-325-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-0084-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Apeliacinio teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-325-357/2013
N UTARTIS
2013 m. balandžio 18 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-15-645/2013, kuria priteista laikina parama, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Joniškio rajono apylinkės teisme gautas ieškovės G. P. ieškinys (1 b. l.), kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo paramą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275 Lt iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus.
2013-02-26 teismo posėdžio metu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. P. laikiną paramą po 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi (133–134 b. l.) taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo A. P. laikiną paramą G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 150,00 Lt nuo 2013 m. kovo 1 d. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, nurodė, kad nutartis vykdoma skubiai.
Teismas nurodė, kad laikinos paramos priteisimas ieškovei iš atsakovo po 150,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį užtikrintų jai bent minimalias išlaidas pragyvenimui. Ieškovė pagrįstai prašo priteisti jai iš atsakovo laikiną paramą – periodinėmis išmokomis po 150 litų kas mėnesį, reikalaujama suma nėra aiškiai per didelė, atsakovas, būdamas darbingas, gali užtikrinti minimaliausius ieškovės poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (136–137 b. l.) atsakovas A. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovės prašymo motyvas, kad Šiaulių apskrities VMI neatliko teismo pavedimo atlikti papildomą tyrimą dėl atsakovo darbinės veiklos ir gaunamų pajamų, todėl reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną paramą, yra nepagrįstas ir nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
2. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes pati pasirūpinti lėšų, reikalingų jos mokymuisi aukštojoje mokykloje, gavimu. Ieškovė galėjo kreiptis dėl valstybės remiamos studijų paskolos, tačiau ta galimybe nepasinaudojo.
3. Teismas neatsižvelgė į atsakovo galimybes teikti paramą pilnamečiam vaikui. Atsakovas registruotas darbo biržoje, darbo paieškas apsunkina patirta peties trauma. Per 2012 metus atsakovas gavo 3410 Lt pajamų, turi išlaikyti nepilnametę dukterį M., kuriai atsakovo išlaikymas labiau reikalingas, nes esant nepilnametei, ji pati negali tuo pasirūpinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas - apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą, turi preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė G. P. yra pilnametė atsakovo dukra, gimusi 1992-09-07. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji yra (duomenys neskelbtini) studentė (4, 49 b. l.). Ieškovė gyvena su motina, kuri ir teikia paramą savo pilnametei dukrai. Asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovė neturi. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, siekti įgyti išsilavinimą, o tėvai privalo jam padėti.
Atsakovo A. P. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, turi išlaikyti savo nepilnametę dukterį M. (32, 91b. l.). Byloje yra pateikti verslo liudijimai iš kurių matyti, kad atsakovas gauna pajamų, nors kaip jis pats nurodo, tai yra sezoninis darbas.
Pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, būtinus pilnamečio, kaip suaugusio asmens, kasdieninius poreikius bei tam reikalingas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mėnesinė 150 Lt dydžio laikina finansinė parama ieškovei yra būtina ir protinga, atsižvelgiant į ieškovės būtinus poreikius bei atsakovo finansines galimybes nagrinėjamu laikotarpiu.
Pažymėtina, kad priteista parama yra laikino pobūdžio, galiosianti iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Laikinos paramos priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą, priimti kitokį teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresnė negu 24 m., todėl vadovaujantis LR CK 3.194 str. 3 d. teismas turi teisę priteisti laikiną paramą, o ne išlaikymą pilnamečiui vaikui. Šis netikslumas nekeičia nutarties esmės ir neturi įtakos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, tačiau turi būti tikslinamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos nutartį, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-01 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.