Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės (toliau VĮ) „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D. M. ir G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

5. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ Turto bankas gavo V. D. M., kuriai priklauso ¼ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), ir P. R. (mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų perėmėjas sūnus G. R.) pranešimus apie tai, kad dalies 1976 m. statybos garažo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurią sudaro garažo boksai, VĮ Registrų centras pateiktame plane pažymėti indeksais Nr. 1-1 (17,53 kv. m.) ir 1-2 (17,18 kv. m.), bendras plotas 34,71 kv. m. (toliau Turtas), nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjos atstovas pareiškime pažymi, kad suinteresuotas asmuo P. R. savo prašyme nurodė, kad šiuos garažo boksus Nr. 1 ir 2, Žemės ūkio technikumas naudojo savo reikmėms, garažo boksai Nr. 3 ir 4 po Nepriklausomybės paskelbimo buvo privatizuoti fizinių asmenų, o boksams Nr. 1 ir 2 tapus nereikalingais mokyklai, 1999 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos aukštesnioji žemės ūkio mokykla pasirašė su P. R. panaudos sutartį dėl jų, remiantis kuria jis naudojosi šiais boksais, norėjo juos privatizuoti. Byloje nėra duomenų, kad šis Turtas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. VĮ Turto bankas, siekdamas nustatyti kam nuosavybės teise priklauso Turtas, surinko informaciją bei dokumentus nustatė, kad VĮ Registrų centras 2023 m. gruodžio 14 d. raštu nurodė, kad dalies šio garažo privatizavimą vykdė Klaipėdos miesto aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Juridinių asmenų registro duomenimis, ši valstybės biudžetinė įstaiga išregistruota 2002 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei Klaipėdos regioninis valstybės archyvas nurodė, kad Klaipėdos miesto aukštesniosios žemės ūkio mokyklos dokumentai nėra saugomi jų archyvuose. Klaipėdos valstybinė kolegija 2021 m. spalio 22 d. raštu nurodė, kad šie garažo boksai nėra įtraukti į jos apskaitą ir nėra atliekami jokie veiksmai dėl nuosavybės teisių įteisinimo. Taigi šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad minėta statybos garažo dalis (indeksai Nr. 1-1 (17,53 kv. m.) ir 1-2 (17,18 kv. m.)) buvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis yra valstybės nuosavybė.

7. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų pareiškę prieštaravimus pareiškimui.

8. Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad statybos garažo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis, pažymėta indeksais Nr. 1-1 (17,53 kv. m.) ir 1-2 (17,18 kv. m.), bendras plotas 34,71 kv. m., nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe.

9. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

10. Klaipėdos valstybinė kolegija patvirtino, kad šie garažo boksai nėra įtraukti į jos apskaitą ir nėra atliekami jokie veiksmai dėl nuosavybės teisių įteisinimo. Duomenų, kad Klaipėdos valstybinė kolegija būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise nepateikta. Nėra duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys būtų privatizavę minėtą Turtą.

11. Klaipėdos miesto 1-asis notarų biuras pateikė informaciją, kad dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) mirusio P. R. turtą 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškimu kreipėsi mirusiojo sūnus G. R.. 2024 m. kovo 5 d. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai į mirusio P. R. turtą. Nurodė, kad mirusysis Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure testamentų iki 2001 m. liepos 1 d. sudaręs nebuvo, o nuo 2021 m. liepos 1 d. Testamentų registre nėra įregistruotų mirusiojo testamentų.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybe leis VĮ Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

13. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis Turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis priklauso valstybei nuosavybės teise.

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu, t. y. ne teismo tvarka, ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurią sudaro garažo boksai, VĮ Registrų centras pateiktame plane pažymėti indeksais Nr. 1-1 (17,53 kv. m.) ir 1-2 (17,18 kv. m.), bendras plotas 34,71 kv. m., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

16. Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurią sudaro garažo boksai, VĮ Registrų centras pateiktame plane pažymėti indeksais Nr. 1-1 (17,53 kv. m.) ir 1-2 (17,18 kv. m.), bendras plotas 34,71 kv. m., yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.