Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui T. Š., jo gynėjui, advokatui T. L., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2014-12-30 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno (toliau – ir Institucija) 2016-01-27 nutarimu T. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016-01-16 apie 23.00 val., Šilutės r., Kukorų k., vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, važiuodamas pagrindiniu keliu sankryžoje suko į kairę, iš chuliganiškų paskatų staiga didino greitį, taip priversdamas automobilį slysti šonu, be to, galinė automobilio dalis nebuvo paženklinta ženklu „klevo lapas“. Šiais savo veiksmais T. Š. kėlė grėsmę eismo saugumui bei sukėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5,6,9,127 punktų, 4 priedo 18 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. bei 124¹ str. 8 d. ir jam paskirta 289 € bausmė, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių.

Liudytojas M. T. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Kelių policijos skyriuje, Kelių patrulių būryje, vyriausiojo patrulio pareigose. 2016-01-16 su vyriausiuoju patruliu P. L. patruliavo Saugų k. – Kukorų k. ribose. Kukorų k. pastebėjo kaip nuo Petrelių k. atvažiuoja automobilis. Nutarė palaukti kol automobilis pervažiuos pervažą. Manė, jog jis gali nesustoti prie geležinkelio pervažos, nes buvo naktis, automobilių mažai, niekas nemato ir dėl to jis galėjo pažeisti eismo taisykles. Sustojo, išsijungė šviesas ir laukė. Automobilis atvažiavęs prie pervažos sustojo prie STOP ženklo kaip ir reikalauja kelių eismo taisyklės. Pervažiavus sankryžą yra šalutinis kelias į kairę, pagrindinis tiesiai. Automobilis pervažiavęs pervažą padidinęs greitį staigiai suko į kairę. Automobilis ėmė slysti šonu, dėl to automobilį jie sustabdė. Liudytojas patvirtino, kad kelio danga buvo slydi, apsnigusi. Jo nuomone, pervažiavus pervažą nebuvo tikslinga sukant į kairę didinti greitį. Posūkis buvo iš karto už pervažos, automobilis buvo prieš pervažą sustojęs. Su kolega jie nusprendė, kad automobilio vairuotojas taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų, specialiai, nes kiekvienas vairuotojas turi įvertinti sąlygas ir pasirinkti atitinkamą greitį kad būtų saugu, kad automobilio neužmestų. Aplinkui kitų automobilių, žmonių nebuvo, nes buvo vėlu.

Liudytojas P. L. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir liudytojas M. T..

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Tauragės AVPK Šilutės r. PK patrulių vado pareigose. Iš Tauragės AVPK buvo gauta nagrinėjimui administracinė medžiaga dėl T. Š. padaryto pažeidimo pagal LR ATPK 124(2) str. 2 d. Peržiūrėję surinktą medžiagą, paaiškinimus jis priėmė sprendimą priimti nutarimą. Be to pats T. Š. iš esmės pripažino pažeidimą. Paties pažeidimo fakto liudytojas nematė.

Liudytojas L. J. parodė, kad su T. Š. jie yra draugai. 2016-01-16 apie 23 val. važiavo kartu su T. Š.. Automobilį vairavo T. Š., liudytojas sėdėjo automobilio gale su jais važiavo ir E. S.. Pervažiavę pervažą važiavo toliau, automobilį staiga ėmė nešti. Kilo į kalną, todėl T. Š. spūstelėjo akseleratorių. Sukant į kairę automobilis ėmė slysti. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai.

Liudytojas E. S. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas L. J..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

T. Š. nesutinka, kad jo vairavimas nurodytu laiku ir vietoje būtų traktuojamas kaip chuliganiškas. Teismas sutinka su tokia pozicija.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Atsižvelgiant į nuobaudos dydį, kuris iš esmės prilygsta nuobaudai, skiriamai už vairavimą neblaiviu, chuliganiškas vairavimas turi būti, toks, kad teismas neabejotų paties chuliganiško elgesio kelyje faktu.

Teismas išanalizavęs pateiktą vaizdo įrašą, kuriame nėra matyti paties įvykio, tik nufilmuotos automobilio vėžės, matyti iš tiesų vėžėse yra praslydimo ženklų, t.y. tikėtina, kad automobilio ratai praslydo, automobilį šiek tiek užnešė, tačiau pats automobilis neišvažiavo iš kelio trajektorijos, jo praslydimas nėra toks žymus, kad būtų galima konstatuoti chuliganišką vairavimą. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad tuo metu snigo, tikėtina, kad danga buvo slidi ir galimai automobilis savaime galėjo slystelėti atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad automobilio vairuotojas buvo nelabai patyręs. Tačiau šis veiksmas nesukėlė aplinkiniams jokio pavojaus, važiavimo greitis buvo tikėtina nedidelis, nes kaip patvirtina tiek pareigūnai, tiek galimas pažeidėjas, automobilis tik pajudėjo, prieš tai sustojęs priešais STOP ženklą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimo dalis, kuriame T. Š. buvo pripažintas kaltu, padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. naikintina, kita nutarimo dalis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti.

Panaikinti 2016-01-27 Šilutės r. policijos komisariato nutarimo Nr. 94N-49610331-16, ROIK:16054605106 dalį, kuria T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti.

Nutarimas gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.