Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal LR BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteista pagal LR BK 300 str. 2 d. už tai, kad 2006 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Kauno automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, veikdama kartu su nenustatytu asmeniu, t.y. perduodama savo fotonuotrauką, anketinius duomenis ir sumokėdama 150 eurų (517 litų) užmokestį jam, padėjo pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. 50314428 ir šį suklastotą netikrą dokumentą laikė su savimi, iki kol 2010-09-15, 15.45 val. panaudojo jį pateikdama VĮ „Regitra“ Kauno filialo, esančio Kaune, Raudondvario pl. 234, specialistui Kęstučiui Skausminui.

Skirdamas bausmę teismas netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas. Teismas nepakankamai atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dėl to jai paskirta aiškiai per griežta bausmė, tuo pažeidžiant LR BK 61 str. nuostatas. Teismas visiškai neaptarė tos galimybės, kad jos atžvilgiu galima taikyti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, be to, netinkamai kvalifikavo jos veiką. Teismas be pagrindo paskyrė įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes dėl to nukentės jos mama, kurios nėra kam prižiūrėti. Teisingumo principo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje, todėl jos atžvilgiu prašoma taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir paskirti jai baudą. Sutinkamai su LR BK 59 str. 2 d. reikalavimais, teismas galėjo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tai, kad ji viena rūpinasi savo artimaisiais, šeimos nariais, yra neįgali ir teigiamai charakterizuojama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus V. B. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 300 str. 2 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl už jo padarymą atsakomybė kyla nepriklausomai nuo padarinių. Nuteistosios veiksmų turinys visiškai atitinka LR BK 300 str. 2 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėtį: V. B., pateikdama savo nuotrauką ir anketinius duomenis, įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą ir jį laikė, kol 2010-09-15 panaudojo, pateikdama jį VĮ ,,Regitra“ darbuotojui. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui (kaltei) būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad įgydama netikrą vairuotojo pažymėjimą, jį laikydama ir jį panaudodama V. B. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, ką pati ir pripažino pirmosios instancijos teisme.

LR BK 300 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės: areštas arba terminuotas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. B. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvina tai, kad kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra II grupės invalidė, paskirta sankcijoje nustatyta pati griežčiausia bausmės rūšis, su laisvės atėmimu susijusi bausmė, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. bus užtikrinta V. B. paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta LR BK 300 str. 2 d. sankcijoje – baudą. Paskirti švelnesnę bausmę, negu numato straipsnio sankcija, teismas gali vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d., nes, teisėjų kolegijos nuomone, švelnesnės bausmės rūšies – baudos pakaks sulaikyti apeliantę nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. niekur nedirba, yra neįgali, jai skirtina bauda savo dydžiu mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį ( LR BK 47 str. 2 d. 3 p.)

Apeliacinės instancijos teisme gautas I. Č. 2010-10-19 prašymas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad laiduotojais gali būti tik kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (LR BK 40 str. 3 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui pateiktas tik I. Č. prašymas, jokių kitų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti dėl pasitikėjimo laiduotoja, nepateikta, todėl apeliantės ir I. Č. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistosios V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendį pakeisti: V. B. už nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 2 d., padarymą skirti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.

Paskirtą baudą nustatyti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2010-12-15 lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.