Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), pensininko, išsiskyrusio, įgijusio aukštąjį išsilavinimą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2016 m. rugsėjo 6 d., apie 14.20 val., Savanorių pr. 65A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino. Savo veiksmais S. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 117, 118 punktų reikalavimus. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Šalindamasis Geležinio Vilko gatve įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. paaiškino, kad kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad vairavo automobilį „Renault Espace“, važiavo pirma eismo juosta, iš kairės pusės jį aplenkė ir pakirto kitas automobilis, neigė su juo susidūręs, kadangi po tiltu buvo kelias į kitą pusę. Atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad kirto dvigubą ištisinę juostą, tačiau nurodė, jog jo mašina neapgadinta, kitos mašinos apgadinti negalėjo. Teigė, kad ant jo automobilio nubrozdinimai padaryti su pieštuku, mašiną nusipirko jau su šiais įbrėžimais.

Nukentėjusysis G. T. teismui paaiškino, kad įvykis įvyko už sankryžos, jis važiavo antra eismo juosta su sūnumi, sūnus sėdėjo gale. Pastebėjo, kad artėja mašina, ji iš ketvirtos juostos važiavo į antrą eismo juostą. Privažiavus išvažiavimą į Tūkstantmečio gatvę, į jo vairuotojo pusės šoną trenkė pilkai melsvas automobilis. Po smūgio jis pats sustojo, o kitas vairuotojas prilėtino ir vėliau nuvažiavo, įsidėmėjo automobilio numerio raides. Paskambino policijai, pranešė apie įvykį, atvažiavusi policija nieko negalėjo rasti pagal nurodytas raides, tada už dviejų minučių atvažiavo liudytojas, kuris vijosi pažeidėjo mašiną. Manė, kad įvykį užfiksavo vaizdo registratorius, tačiau vėliau paaiškėjo, jog po smūgio registratorius nebeveikė. Nukentėjusysis nurodė, kad smūgis buvo toks stiprus, jog viskas nulėkė į šoną, galinės automobilio durelės dabar neužsidaro. Smūgis buvo į rėmą, statramstį. Vairą laikė tiesiai, mašina yra pakankamai stabili, sunki, smūgį sugėrė kairė pusė, sūnus miegojo, atsibudo nuo smūgio. Buvo sulankstytos abejos kairės pusės durelės, nubrauktas sparnas. Iki įvykio automobilis buvo sveikas, jokių apgadinimų nebuvo. Kaltininko vytis nenorėjo, nes gale kėdutėje sėdėjo 3 metų sūnus.

Liudytojas G. P. teismui paaiškino, kad matė, kaip melsvos spalvos Crysleris trinktelėjo į automobilį Audi A8 ir pasišalino. Važiavo paskui, matė, kaip vairuotojas persirikiavo atgal į savo eismo juostą, pradėjo sprukti, kaltininko mašina išvažiavo per dvigubą ištisinę į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė kamštį ir per raudoną šviesą nuvažiavo. Liudytojas patvirtino matęs automobilių kontaktą. Tuo metu buvo ruduo, dienos metas, šviesu, geras matomumas. Liudytojo automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo.

Nors S. G. neprisipažino ir nuosekliai viso proceso metu neigė savo kaltę, teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog S. G. 2016 m. rugsėjo 6 d., apie 14.20 val., Savanorių pr. 65A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, S. G. šalindamasis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Tokias išvadas teismas daro sistemiškai vertindamas byloje ištirtus duomenis, apklausęs ir išklausęs nukentėjusįjį, liudytoją. Liudytojas G. P. tiesiogiai matė, kaip S. G. vairuojamas automobilis kliudė automobilį Audi A8, pats vijosi pažeidėją. Liudytojas matė ir tai, kad pažeidėjo automobilis kirto dvigubą ištisinę liniją. Liudytojo G. P. posėdžio metu nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su jo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojas savo paaiškinime nurodė matęs, kaip automobilis „Renault Espace“ metėsi iš ketvirtos juostos į antrą ir kliudė automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to grįžęs į trečią eismo juostą staiga padidino greitį ir spruko iš įvykio vietos. Nukentėjusysis G. T. savo parodymuose nurodė, kad atsakomybėn traukiamo asmens automobilis iš ketvirtos juostos važiavo į antrą eismo juostą, o kliudęs jo automobilį nesustodamas nuvažiavo toliau. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo automobilio šonas po įvykio buvo nubrozdintas patvirtina ir liudytojos R. Š. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės (b. l. 29). Iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad automobiliui „Audi A8“ buvo padaryti tokie apgadinimai: nubrozdintos priekinės ir galinės durelės, galinis sparnas iš kairės pusės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Audi A8“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Renault Espace“ (b. l. 23). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobiliui „Audi A8“ yra padaryti žymūs apgadinimai iš kairės automobilio pusės, sulyginus abiejų automobilių apgadinimus, jų pobūdį ir aukščius, matyti, kad jie atitinka (b. l. 24-27). Iš byloje esančio vaizdo įrašo (laikas 19.48 val.) matyti, kad tarp automobilių „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko kontaktas, po kurio automobilio „Renault Espace“ vairuotojas nesustojęs nuvažiavo toliau. Matosi, kaip po automobilių kontakto krenta detalė, panaši į apdailos juostą (b. l. 28).

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamų atveju įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad surinktuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais bei pateiktais duomenimis. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir liudytojo bei nukentėjusiojo parodymais ir paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas, nukentėjusysis ar liudytojas būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūtų pažeidimų padarymu ar pakenkti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad S. G. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų protokole S. G. padaryti pažeidimai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Nustačius S. G. KET pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veiką, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, būtina perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, perkvalifikavus teisena vykdytina pagal ANK. Dėl KET pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės teisės pažeidimas atitinka naujame ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Naujojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1500 eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ANK numatyta administracinė atsakomybė šiuo atveju yra švelnesnė nei buvo numatyta ATPK, o nusižengimas padarytas iki 2017-01-01, tikslus padarytos žalos dydis byloje nėra nustatytas, todėl, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, S. G. veika perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytas administracinės teisės pažeidimas atitinka naujajame ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų. Naujojo ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, ANK numatyta administracinė atsakomybė šiuo atveju yra tokia pati kaip ir ATPK, o nusižengimas padarytas iki 2017-01-01, todėl atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas, kuris buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį pagal ANK neperkvalifikuojamas.

Skirdamas administracines nuobaudas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje , 426 straipsnio 1 dalyje bei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę: S. G. yra sulaukęs 65 metų amžiaus; S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. G.: jis yra baustas administracine tvarka pagal ATPK už kitų rūšių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, dieną prieš nagrinėjamą įvykį galimai padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, pažeisdamas KET reikalavimus. S. G. skirtinos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies bei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos nuobaudos, kurių dydis nustatytinas didesnis nei straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkis su ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, S. G. už kiekvieną padarytą nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 3 punktais, 8 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti 12 (dvylikos) eurų baudą.

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 800 (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 70 (septyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą - 800 (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 16063878348. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.