Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-07-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-8803-1162/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
e2YT-8803-1162/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03738-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
J. B., R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8803-1162/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03738-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,suinteresuotam asmeniui J. B.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio R. A. B. (toliau – ir sutuoktinis, palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja santuokoje su palikėju susilaukė dviejų vaikų – J. B. ir R. V. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Po palikėjo mirties liko jo turto dalis, įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja ir mirusiojo vaikai J. B., R. V. į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė. Pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą – naudojosi ir naudojasi žemės sklypu, turtą valdo ir administruoja. Pareiškėjai atiteko mirusiojo asmeniniai daiktai, dokumentai. Palikėjo vaikai J. B. ir R. V. palikimo nepriėmė, priimti tėvo palikimo nepageidauja. Notaras atsisako išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nes yra praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti.

2. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja susirgo, laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Žemės sklype kiekvienais metais, taip pat ir po palikėjo mirties, augina daržoves, šienauja pievas. Prižiūrėti žemę jai padeda kaimynas ir sūnus J. B.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys J. B. ir R. V. atsiliepimais sutiko su pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tėvo palikimo nepriėmė ir jo priimti nepageidauja. Tėvo palikimą priėmė jų mama pareiškėja V. B., kuri rūpinasi paveldėtu turtu, turtą prižiūri ir jį administruoja.

4. Suinteresuotas asmuo J. B. posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties liko žemė, kurią jis padėjo mamai prižiūrėti, sodindavo daržus, šienaudavo pievas. Mamai susirgus, žemę prižiūrėti padėdavo kaimynas. Mirus palikėjui, mama turėjo tikslą išlaikyti žemę, jis padėjo mamai prižiūrėti žemę. Su seserimi į tėvo palikimą nepretendavo ir nepretenduoja.

5. Suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio R. A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

9. Nustatyta, kad R. A. B. ir V. B. (po santuokos sudarymo B.) susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6), santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. B. (dabar – V.), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. B. (e. b. l. 17-19). R. A. B. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė V. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų R. A. B. testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, palikimo atsisakymo faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar dėl palikimo atsisakymo ne palikimo atsiradimo vietos notarui (e. b. l. 7). R. A. B. ir V. B. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-13). V. B. 2017 m. gegužės 26 d., 2018 m. balandžio 26 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius bei žemės deklaravimo dokumentus (e. b. l. 71-81). Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

10. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos pareiškime nurodytos ir posėdžio metu patvirtintos aplinkybės, suinteresuotų asmenų J. B. ir R. V. atsiliepimuose į pareiškimą nurodytos bei suinteresuoto asmens J. B. posėdžio metu patvirtintos aplinkybės, liudytojos E. B. parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kiti galimi R. A. B. įstatyminiai įpėdiniai J. B. ir R. V. sutiko su pareiškimu.

11. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti sutuoktinio palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė