Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-561-1133/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
A5.-561-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00193-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
T. M., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-561-1133/2021Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00193-2021-9Procesinių sprendimų kategorijos: 1.4.4; 6.1;21.9.10 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionenė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Boženai Voišvilienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui Kęstučiui Bliznikui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbdaviu – faktiniu vadovu, leido dirbti įmonės prekybos vaisiais ir uogomis prekyvietėje Vilniuje, Šeškinės g. 32A:

1.1. nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 27 d. pardavėjai K. V., prieš darbo pradžią nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios;

1.2. 2019 m. liepos 2 d. pardavėjai V. V., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei apie jos įdarbinimą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

1.3. Tokiu būdu T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu T. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, todėl dėl šių pažeidimų negali būti patrauktas atsakomybėn, jam buvo tik suteiktas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus – tvarkyti reikalus su darbuotojais, kontroliuoti prekes, darbą, kad darbuotojai būtų aprūpinti viskuo, kad prekės būtų pateiktos, patikrintos. Pagal įstatymą atsako tik įmonės vadovas. Tuo metu rengė dokumentus, nes direktorius buvo užsienyje ir paprašė jo (T. M.) sudaryti darbo sutartis ir laiku pateikti dokumentus, veikė direktoriaus prašymu, tačiau į jo įgaliojimą neįėjo funkcija „vadovo pareigos“, buvo vadovo įgaliotas asmuo. Darbo skelbimuose irgi buvo jo telefono numeris, nes kai prasideda darbuotojų sezonas, jis (T. M.) skelbia darbuotojų paiešką. Kiek pamena, pradedant dirbti su abejomis darbuotojomis buvo sudarytos darbo sutartys, VSDFV dokumentai irgi pateikti laiku, juos teikė darbuotoja E. M. arba jis pats. Su K. V. darbo sutartis buvo sudaryta birželio 25 d., VSDFV pranešti reikia tą pačią dieną, bet būna prisijungus į sistemą po vienos ar dviejų dienų rodo, kad „apdorojama“, kartais tai užtrunka ir 5 dienas. Pamena, jog dėl K. V. VSDFV sistemoje po kelių dienų buvo atsiųstas pranešimas, kad buvo kažkokia klaida pildant įforminimo blanką, ta klaida buvo pataisyta. Po to K. V. dėl kažko buvo atleista, nepamena, kiek laiko ji dirbo. Dėl kitos darbuotojas irgi buvo pranešimas, kad reikia kažką ištaisyti, klaidos buvo pašalintos, tačiau dėl to viskas užtruko. VSDFV dokumentai teikiami per informacinę sistemą ir dažnu atveju reikia formą taisyti. Su žmonėmis visuomet sudaro darbo sutartis dviem egzemplioriais, vienas būna darbuotojui, kitas lieka darbovietėje, kur yra darbo sutarčių žurnalas, todėl kalbos apie nelegalu darbą negali būti. Tuo metu buvo priimti 5-6 darbuotojai, apie kurių įdarbinimą buvo pranešta VSDFV ir tik dėl tų dviejų darbuotojų buvo klaidos.

3. Institucijos atstovas K. Bliznikas teismo posėdžio metu palaikė surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir prašė jam paskirti baudą.

4. Liudytoja J. V., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. vasarą jos dukra V. V. ieškojo darbo, jį rado internetu. Įsidarbino pagal darbo sutartį turguje pardavinėti braškes, ten dirbo vieną parą, nuo ryto iki vakaro, buvo pasirašyta darbo sutartis, aplinkybių dėl jos pasirašymo nežino.

5. Liudytoja V. V., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. liepos 2 d. įsidarbino prekiauti braškėmis. Darbo ieškojo internete, rado telefono numerį, pirmadienį paskambino ir sekančią dieną, antradienį, atvažiavo į darbo pokalbį, į Šeškinės paviljonus, prie prekybos centro „Iki“, kaip suprato, kalbėjo su T. M. žmona E. M.. Davė bandomąjį laiką pažiūrėti ar patiks darbas. Tą dieną dirbo 2 valandas, nešiojo dėžes su uogomis, jas perrinkinėjo, su kasa nedirbo, nes neturėjo sutarties. Atvažiavo policija su Mokesčių inspekcija, vienas vaikinas pamatė ją (V. V.) ir pradėjo klausinėti, nes jis manė, kad ji dirba be sutarties, davė pasirašyti kai kuriuos lapus, po to ji išvažiavo namo, dar vakare E. M. telefonu nusiuntė savo asmens kodą. Kitą dieną, trečiadienį, ryte pasirašė darbo sutartį, dirbo visą dieną, tačiau jai netiko darbo laikas, vakare viską aptarė su mama ir kitą dieną, ketvirtadienį, atvažiavus E. M. pasakė, kad nori nutraukti darbo sutartį, už vieną darbo dieną E. M. jai sumokėjo 20 Eur. T. M. matė pirmos dienos vakare, kai jis buvo atvažiavęs perskaičiuoti pinigų, tačiau su juo tada nekalbėjo. Antros dienos ryte kalbėjosi su T. M., jis sakė sutvarkyti uogas, davė pastabą dėl darbo. Taip pat su juo kalbėjosi telefonu pirmadienį, kai tarėsi dėl darbo pokalbio, jis pasakė kada ir kur atvykti. T. M. buvo kaip direktorius.

6. Liudytoja K. V., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad prieš kelis metus, birželio mėnesį, atėjo įsidarbinti į Šeškinės turgų, turėjo prekiauti uogomis. Darbo skelbimą rado per „skelbiu.lt“, jame buvo nurodytas T. M. telefono numeris, su juo kalbėjo telefonu, jis ją ir įdarbino, sakė, kad atlyginimas bus 700-800 Eur į rankas, sutarė su juo, kad pradės dirbti sekančią dieną. Kitą dieną atnešė savo visus dokumentus, kad ją įdarbintų, bet sužinojo, kad apie jos įdarbinimą niekur nepranešta, nors T. M. sakė, kad viską padarė ir pranešė. Sutartį pasirašė turbūt antrą darbo dieną apie pietus, kai atėjo dirbti, sutartis nebuvo pasirašyta. Išdirbo 3 dienas, už kurias jai nieko nesumokėjo, nes T. M. pasakė, kad iš kasos dingo pinigai.

7. Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus K. B. 2021 m. sausio 25 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-56-2021 matyti T. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti (b. l. 2).

8. Iš 2021 m. sausio 25 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0893-1660 ir 2019 m. liepos 2 d. patikrinimo (procesinių veiksmų atlikimo) akto duomenų matyti, kad Institucijoje 2019 m. birželio 28 d. buvo gautas K. V. pranešimas dėl jos nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyvietėje, esančioje Vilniuje, Šeškinės g. 32A, vykdant lauko prekybą vaisiais ir uogomis. 2019 m. liepos 2 d. Institucijos inspektoriai minėtu adresu atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog nurodytu adresu viename iš kioskų prekybą konditerijos gaminiais vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kioske rasta dirbanti E. M., o priešais jį įmonės vardu lauko prekybą uogomis bei vaisiais vykdė V. V.. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenis nustatyta, kad V. V. apdraustųjų sąraše nėra. E. M. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovauja jos vyras T. M., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra visuose darbo skelbimuose. T. M. organizuoja prekybą, teikia prekes, bendrauja su naujais darbuotojais, duoda nurodymus. Patikrinimo metu atvyko T. M., kuris prisistatė įmonės akcininku bei darbdavio įgaliotu asmeniu. Jis atsisakė teikti raštišką paaiškinimą išreikšdamas pageidavimą atvykti į instituciją, jam buvo įteiktas nurodymas dėl atvykimo ir dokumentų pateikimo, tačiau nurodytu metu jis neatvyko (b. l. 4-6, 15).

9. Iš 2019 m. birželio 28 d. K. V. prašymo (skundo/pranešimo) dėl nelegalaus darbo ir neatsiskaitymo matyti, kad ji savo noru nuo 2019 m. birželio 25 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, tačiau sutartį gavo 2019 m. birželio 26 d., kurioje buvo nurodyta, kad ji dirbti pradėjo 2019 m. birželio 26 d. Į darbą priėmė vyras T., jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jis taip pat atveždavo uogas ir duodavo nurodymus. Ji dirbo Vilniuje, Šeškinės g. 26 (b. l. 7).

10. Iš K. V. 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimo matyti, jog 2019 m. birželio 25 d. pradėjo dirbti braškių pardavėja Šeškinėje. Šį darbą surado internete, pasiskambinusi nurodytu numeriu sutarė atvykti pasibandyti, darbo pokalbis buvo 2019 m. birželio 24 d., jo metu aptarė darbo laiką, nuo 8 iki 19 val., ir atlyginimą, 770 Eur, ją priimdinėjo T.. 2019 m. birželio 25 d. atvyko pasibandyti, dirbo visą dieną, už ją atlyginimo negavo. Kitą dieną po darbo gavo sutartį, pasirašė, paklausė, ar jai bus sumokėta už birželio 25d., jis pasakė, kad taip ir pasakė, kad VSDFV jau žino, jog ji dirba nuo 2019 m. birželio 25 d. Po to ji dar dirbo 2019 m. birželio 26 d. ir 27 d. Visą laiką T. bendravo nekorektiškai ir su keiksmažodžiais. Daugiau ji ten nedirbo (b. l. 11).

11. Iš H. S. 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimo matyti, jog jos dukra K. V. rado skelbimą dėl darbo. Paskambinus nurodytu numeriu, kuris priklauso T., sutarė susitikti birželio 25 d. 8 val. Vilniuje, Šeškinės g. 26. Šią dieną ji dirbo nuo 8 iki 19 val., jai pažadėjo, kad atlyginimas bus 770 Eur, sutartį žadėjo duoti pasirašyti birželio 26 d., taip pat pasakė, kad VSDFV jau žino, kad ji dirba nuo birželio 25 d. Kitą dieną ji (H. S.) perskaitė darbo sutartį ir pamatė, kad darbo pradžia nurodyta birželio 26 d., o atlyginimas 555 Eur. Paskambinus dukrai, kuri buvo darbe, pasakė, kad išsiaiškintų, kodėl parašyti neteisingi duomenys. T. dukrai pasakė, kad nereikia žiūrėti į sutartį. Birželio 28 d. dukra norėjo parašyti pareiškimą nutraukti sutartį, jis pasiūlė atvažiuoti kitą dieną. Pasikonsultavus su Darbo inspekcija, parašė 2 pareiškimus dėl darbo nutraukimo ir nuvežė juos į darbo vietą (b. l. 10).

12. Iš darbo sutarties Nr. 06 matyti, jog 2019 m. birželio 25 d. buvo sutaryta darbo sutartis tarp K. V. ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo E. M., veikiančios pagal direktoriaus įgaliojimą. Sutartyje nurodyta, jog ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. birželio 26 d., nurodomas mėnesinis atlyginimas, pareigos (b. l. 8-9).

13. Iš K. V. prašymo matyti, jog 2019 m. birželio 28 d. ji parašė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. birželio 28 d. nutraukti darbo sutartį (b. l. 13).

14. Iš V. V. 2019 m. liepos 23 d. paaiškinimo ir vaizdo įrašo „2019_0702_114436_056“ (vaizdo įrašas nuo pradžių iki 5.30 val.), „2019_0702_115438_027“ matyti, jog internete rado darbo skelbimą dėl uogų prekybos. Pirmadienio ryta paskambino nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini), su vadovu T. sutarė, kad antradienį 9 val. atvyks į pokalbį Šeškinėje, prie parduotuvės „Iki“, pasakė, kad pokalbis bus su E., taip pat nurodė darbo laiką. Atvykus ji su E. M. aptarė atlyginimą, darbą. Po pokalbio E. iki pietų leido pabandyti pasipraktikuoti, kol atvažiuos T., kad pakalbėti su juo ir nurodė, kad galbūt bus pasirašyta sutartis. E. paaiškino, kad ji gali fasuoti uogas, o prie kasos ir svarstyklių dirbti negali. Tą dieną ji tvarkė uogas, perrinkinėjo jas. Prijuostę su pirštinėmis davė E.. T. gyvai nėra mačiusi (b. l. 18).

15. Iš E. M. 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimo ir vaizdo įrašų „2019_0702_113056_006“ (vaizdo įrašas nuo 4.30 val. iki 7.43 val.), „2019_0702_114058_007“, „2019_0702_115058_008“ ir „2019_0702_114436_056“ (vaizdo įrašas nuo 5.45 val. iki 6.55 val.) matyti, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, Šeškinės g. 26. Dėl K. V. paaiškino, kad ji įmonėje pradėjo dirbti birželio pabaigoje, dirbo pardavėja palapinėje, priešais jos prekyvietę, prekiavo uogomis, buvo pasirašyta darbo sutartis, dirbo 3-4 dienas. Įmonei vadovauja O. A., E. M. yra įgaliotas asmuo, T. M. yra jos vyras, kuris padeda pristatyti prekes, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). E. M. T. M. paprašė, kad jis įdėtų skelbimą į internetą dėl darbuotojų paieškos prekybai uogomis. Šiandien (2019 m. liepos 2 d.) 10 val. pirmą kartą atėjo V. V. pabandyti pažiūrėti kaip prekiaujama, ji tik žiūrėjo, rinko uogas į indelius. Ji jai davė žiurstą, kad neišsiteptų, visiems darbuotojams yra išduodama vienoda apranga, kurią ji davė V. V.. Kiek žino, V. V. skelbime nurodytu tel. Nr. bendravo su T. M. ir jis jai pasakė atvykti. Ji (E. M.) su ja aptarė darbo sąlygas, laiką, grafiką, planuojamą atlygį – 20-25 Eur už dieną. Darbo sutartis dar nepasirašyta, nes nėra aišku, ar ji bus priimta dirbti. Darbo užmokestį jai (E. M.) perduoda E. M. ir ji sumoka darbuotojams (b. l. 16, 38).

16. Iš E. A. 2019 m. liepos 2 d. paaiškinimo bei vaizdo įrašo „2019_0702_113027_055“ matyti, jog ji apie 2 mėnesius prekiauja vaisiai ir uogomis Šeškinės g. 32A. Gali patvirtinti, kad matė pas T. dirbančią šviesią merginą, kuri yra atvykusi su inspektoriais (K. V.) (b. l. 17, 38).

17. Iš vaizdo įrašo „2019_0702_113056_006“ matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja patvirtina, kad mergina (kalbama apie K. V.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpio, kiek dirbo, nepamena. Paklausus, kas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodo, jog čia dirba jo žmona (E. M.), nurodo kur kreiptis (vaizdo įrašas nuo 3.35 val. iki 4.12 val.).

18. Iš vaizdo įrašų „2019_0702_121438_059“ (vaizdo įrašas nuo 1.02 val. iki pabaigos), „2019_0702_120058_010“ (vaizdo įrašas nuo 7.40 val. iki pabaigos) ir „2019_0702_120058_009“ matyti T. M. bendravimas su inspektoriais, kad jis nurodo esantis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, taip pat jog T. M. patvirtina, kad jis su V. V. kalbėjo telefonu ir derino jos atvykimą į darbo pokalbį, taip jis nurodo, jog apie visus darbuotojus pranešta VSDFV, visi darbuotojai įforminti kaip priklauso, kiek žino, pranešimai pateikti normaliai ( b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš pateiktos skelbimo kopijos matyti, jog 2019 m. balandžio 7 d. portale „skelbiu.lt“ buvo įdėtas skelbimas dėl pardavėjos darbo prekiauti uogomis specialiai įrengtuose lauko prekybiniuose paviljonuose. Nurodytas telefono numeris pokalbiui (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 30).

20. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarp apdraustų asmenų K. V. nėra, V. V. draudimo pradžia 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 14, 19-20).

21. Iš Institucijos 2019 m. liepos 5 d. paklausimo ir VSDFV 2019 m. liepos mėnesio pranešimo matyti, jog pranešimas apie V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. liepos 2 d. pateiktas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019 m. liepos 2 d., 21.45 val., pranešimą pasirašė ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo E. M.. Pranešimo dėl K. V. valstybinio socialinio draudimo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. negauta (b. l. 22-24).

22. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 4 d. prašymo išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos bei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šeškinės seniūnijos 2019 m. balandžio 25 d. išduoto leidimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pasirašė atsakingas asmuo E. M., prašyme nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimą prekiauti atsiėmė T. M. (b. l. 27-29).

23. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ informacinės sistemos duomenų apie teismo apribotus fizinius asmenis matyti, jog T. M. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialiu valdymo organo nariu (b. l. 33-34).

24. Iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. yra O. A. (b. l. 35).

T. M. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

25. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

26. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

27. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

28. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 34 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 42 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

29. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad T. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai įrodo, kad K. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš darbo pradžią nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV, o V. V. dirbo nesudarius rašytinės daro sutarties ir apie jos darbo pradžią taip pat įstatymų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV, kas yra traktuojama kaip nelegalus darbas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdžio metu apklausiamas T. M. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, kadangi jis nebuvo įmonės direktorius, jis buvo tik jo įgaliotas asmuo.

31. Pirmiausia teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų teismui nekyla abejonių, jog dėl šio pažeidimo yra atsakingas būtent T. M., kadangi pažeidimo metu jis buvo faktinis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nors pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra paskirtas kitas asmuo, tačiau iš pačio T. M. paaiškinimų, užfiksuotų tiek teismo posėdžio metu, tiek vaizdo įrašuose patikrinimo metu, matyti, jog jis vadovauja įmonei, bendrauja su darbuotojais, žino apie jų priėmimo sąlygas, sutarčių pasirašymą, dokumentų teikimą VSDFV bei duomenis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, jų priėmimo tvarką. Be to teismo posėdžio metu T. M. iš esmės pats pripažino, jog buvo faktinis įmonės vadovas nurodydamas, jog buvo direktoriaus įgaliotas asmuo, direktoriaus prašymu rengė dokumentus, sudarinėjo darbo sutartis, teikė reikiamus dokumentus. Apklausus posėdžio metu liudytojas K. V. ir V. V., pastarosios taip pat parodė, jog rado darbo skelbimą internete, pasiskambinus nurodytu telefono numeriu bendravo su vyru, vardu T.. Kad darbo skelbime buvo nurodytas T. M. numeris to neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M., be to šiuos duomenis patvirtino ir jo žmona E. M. patikrinimo metu bei byloje esantis darbo skelbimas, kuriame nurodytas tuo metu nurodytas T. M. telefono numeris. Liudytojos K. V. ir V. V. apklausiamos posėdžio metu taip pat nurodė, jog visus nurodymus joms duodavo T. M., jis nurodydavo, ką reikia daryti, sakydavo pastabas. Tai, jog T. M. iš ties buvo įmonės faktinis vadovas teismo manymu rodo ir jo elgesys, užfiksuotas vaizdo įrašuose patikrinimo metu (teigia, jog yra vienintelis įmonės akcininkas, žino visas aplinkybes apie konkrečias darbuotojas bei jų įdarbinimą, bendraudamas su inspektoriais nurodo, jog jam surašytų nurodymą dėl atvykimo į instituciją, kur pateiks visus reikiamus duomenis) bei tai, jog darbuotojos, kuri atsisakė rašyti paaiškinimą, paklausus, kas yra įmonės vadovas, pastaroji nurodo, jog ten yra jo žmona (nurodo E. M., administracinėn atsakomybėn traukiamo T. M. žmoną), su kuria inspektoriai gali bendrauti (vaizdo įrašas „2019_0702_113056_006“, nuo 3.35 val. iki 4.12 val.). Teismo vidinį įsitikinimą, jog T. M. buvo faktinis įmonės vadovas stiprina ir tai, jog pagal byloje esantį teismo apribotų fizinių asmenų sąrašą T. M. nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, o vadovu paskirtas (duomenys neskelbtini) pilietis realiai jokių vadovo pareigų įmonėje nėra atlikęs. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nors T. M. formaliai nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau faktiškai būtent jis vadovavo šiai įmonei, todėl šiuo atveju jis ir yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kaip darbdavys – faktinis įmonės vadovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas tikslina administracinio nusižengimo protokolą nurodydamas, jog T. M. buvo faktinis įmonės vadovas, o ne darbdavio įgaliotas asmuo. Teismo nuomone, šios aplinkybės tikslinimas neturi įtakos T. M. gynybai ir nesunkina jo teisinės padėties.

32. Kaip minėta, sprendžiant ar T. M. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymiai, svarbu nustatyti šio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius.

33. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog K. V. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 27 d. sudarius rašytinę sutartį, kurioje buvo aptartos darbo sąlygos ir atlygis už tai, tačiau apie jos įdarbinimą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

34. Ginčo dėl to, jog K. V. iš tiesų įmonėje dirbo ir su ja buvo sudaryta darbo sutartis, nekyla. T. M. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad ji kurį laiką dirbo, jis to neginčijo ir patikrinimo metu (užfiksuota vaizdo įrašuose), liudytoja E. A., kuri dirbo šalia esančioje prekyvietėje, patikrinimo metu taip pat patvirtino, jog matė K. V. kurį laiką dirbančią toje vietoje, be to tai savo paaiškinime nurodė ir E. M.. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, jog K. V. realiai dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nustatytą darbo laiką ir už tai turėjo gauti sutartą atlygį, t. y. tarp jos ir darbdavio buvo susiklostę realūs darbiniai santykiai.

35. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog K. V. darbo sutartyje yra nurodyta, jog ji sudaryta 2019 m. birželio 25 d., tačiau sutartis įsigalioja 2019 m. birželio 26 d. Iš K. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kurie visiškai sutampa su jos 2019 m. birželio 28 d. prašyme (skunde/pranešime) dėl nelegalaus darbo ir neatsiskaitymo bei jos ir jos motinos rašytinių paaiškinimų matyti, jog K. V. įmonėje dirbo 3 dienas, o pirma darbo diena buvo 2019 m. birželio 25 d. E. M. savo rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, jog K. V. dirbo birželio pabaigoje 3-4 dienas, todėl teismas tikslina jog K. V. dirbo prieš darbo pradžią nesudarius rašytinės darbo sutarties. Teismo manymu, šios aplinkybės tikslinimas taip pat neturi įtakos T. M. gynybai, kadangi jis nekeičia administracinio nusižengimo kvalifikacijos, be to T. M. apskritai neigia kaltę dėl šio nusižengimo padarymo.

36. Tačiau T. M. teigia, jog duomenys apie K. V. įdarbinimą VSDFV buvo pateikti laiku, o patikrinimo metu jų nebuvo sistemoje, nes jie buvo atmesti dėl kažkokių klaidų, vėliau jos buvo pataisytos ir dokumentai pateikti. Teismas tokius T. M. parodymus vertina kritiškai, kadangi jie yra paneigti kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija VSDFV duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ draustus darbuotojus tikrino tris kartus – 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 4 d., tačiau duomenų, jog apie K. V. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pranešta VSDFV, sistemoje nebuvo. Tuomet Institucija 2019 m. liepos 5 d. raštiškai kreipėsi į VSDFV, pašydama nurodyti, ar bendrovė pateikinėjo pranešimą dėl K. V. įdarbinimo 2019 m., jei taip, tai kada, jei pranešimas buvo nepriimtas, tai dėl kokių priežasčių, ar darbdavys jas pašalino. Buvo gautas atsakymas, jog pranešimas dėl K. V. valstybinio socialinio draudimo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. VSDFV negauta. Šios aplinkybės paneigia T. M. versiją, jog jis pateikinėjo duomenis, tačiau dėl klaidos jie nebuvo matomi sistemoje, todėl teismas konstatuoja, jog apie K. V. įdarbinimą VSDFV pranešta nebuvo.

37. T. M. kaltinamas dar ir dėl to, jog 2019 m. liepos 2 d. leido dirbti V. V. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties bei apie jos įdarbinimą nepranešus teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Įvertinus bylos duomenis teismas laiko, jog šis kaltinimas taip pat pasitvirtino.

38. Pirmiausia paminėtina, kad V. V. darbo faktas buvo nustatytas patikrinimo metu, vaizdo įraše 2019_0702_113056_006 matyti, kaip ji perrinkinėja uogas, yra apsirengusi specialia prijuoste, kuri yra tokia pati kaip ir ten dirbančios kitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, E. M. paaiškinime užfiksuota, jog tai ji jai davė prijuostę, kad V. V. neišsiteptų perrinkinėdama uogas. Taigi abejonių, jog V. V. patikrinimo metu realiai dirbo, nėra. Taip pat iš V. V. duotų parodymų teisme, kurie sutampa su jos rašytiniu paaiškinimu tyrimo metu bei kuriuos papildo E. M. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, matyti, jog Institucijos patikrinimo metu ji dar nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, kadangi tą dieną atėjo pakalbėti dėl darbo, pokalbio metu sutarė darbo laiką, buvo sutartas atlygis už jį, o po pokalbio ji ėjo pasibandyti ar jai bus tinkamas darbas, t. y. realiai pradėjo dirbti, nors darbo sutartis dar nebuvo sudaryta.

39. Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl to, jog 2019 m. liepos 2 d., kuomet patikrinimo metu buvo rasta dirbanti V. V., apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, kadangi iš minėto VSDFV rašto matyti, kad pranešimas apie V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninę sistemą buvo pateiktas 2019 m. liepos 2 d., 21.45 val. (patikrinimas buvo atliktas 2019 m. liepos 2 d. nuo 11.33 val. iki 12.50 val.), taigi jau po atlikto patikrinimo.

40. Apibendrinant konstatuotina, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, T. M. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims ir taip norėjo veikti, t. y. veikė tyčia, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės T. M. skyrimo

41. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

42. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į T. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

42.1. Byloje nėra nustatyta T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

42.2. T. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kaltės nepripažino, vengė atsakomybės. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra. T. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas.

42.3. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei aukščiau nurodytus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta T. M. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijos minimumas, tačiau nesiekianti sankcijos vidurkio.

43. T. M. bylos nagrinėjimo metu taip pat kėlė klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino. Jo teigimu procesas vyko nepagrįstai ilgai, nuo 2019 m. iki 2021 m. sausio mėnesio, administracinės nuobaudos skyrimo senatis yra 1 metai, todėl byla turi būti nutraukta. Teismas pažymi, jog vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nuo nustatyto nelegalaus darbo pažeidimo dveji metai nėra praėję, todėl T. M. yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn. Taip pat teismas pažymi, jog tyrimas šioje byloje iš dalies užtruko ir dėl pačio T. M. veiksmų, kadangi jis pats vengė atvykti į Instituciją duoti paaiškinimus bei pateikti reikiamus dokumentus, nepranešė apie jo sulaikymo faktą, kol galiausiai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 („Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175 (AB „SEB bankas”, banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“, banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025 (AB „Medicinos bankas”, banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, (AB „Šiaulių bankas”, banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151 (AB „Citadele“, banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21127895056.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė