Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo V. Z. prašymas dėl nuosprendžio apskundimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. liepos 26 dienos patvarkymu pateiktas vykdymui Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui. V. Z. 2018 m. rugpjūčio 2 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pateikė prašymą pratęsti 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio apskundimo terminą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutartį, kuria atmetė nuteistojo V. Z. prašymą dėl nuosprendžio termino apskundimo pratęsimo. Nuteistasis V. Z. skundžia Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir prašo tenkinti jo prašymą pratęsti apskundimo terminą.

3.1. Nurodo, kad pasinaudodamas teise skųsti nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis nori įrodyti, kad jis nėra toks, kuriam turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes žinutės, dėl kurių jį apskundė J. M., buvo tik atsakas į jos, pasak nuteistojo, neteisėtą jo laisvės atiminėjimą (neteisėtą areštavimą, sulaikymą), visišką vaikų atskyrimą metams laiko nuo jo ir kitokį jo likimo žalojimą. Nuteistasis, skunde nurodydamas jo gyvenimo ir konfliktų su J. M. aplinkybes, tvirtina, kad buvo nepagrįstai nubaustas, kadangi, pasak jo, jis žinutes rašė tik siekdamas, jog jam būtų leista susitikti su vaikais, jis visai neketino imtis jokių veiksmų prieš J. M. ir ji tą žinojo. Teigia, jog dėl to, kad turėjo sveikatos problemų ir neturėjo laisvadienių, o taip pat nebuvo turėjęs reikalų su teisėsaugą, nes dabar priverstas visą laiką bylinėtis, jis nesugebėjo laiku apskųsti 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio. Prašo sudaryti jam galimybę gydantis (nurodo, kad šią savaitę bus operuojamas) apmąstyti jo išteisinimo būdus ir prašo grąžinti baudžiamąją bylą Nr.1-448-187/2018 nagrinėti iš naujo.

3.2. Taip pat nurodo, kad per nustatytą apskundimo laiką kentė po stuburo operacijos atsinaujinančius skausmus, vengė nedarbingumo, nes privalo uždirbti alimentams ir savęs išlaikymui, tačiau atsinaujinus kitai darbinei traumai - trūkus meniskui, reikėjo darytis tyrimus, ir planuojant būsimą operaciją ilgai buvo sugaištas laikas. Nurodo, kad dabar, būdamas nedarbingumo atostogose, gali skirti daugiau laiko tinkamesniam pasiruošimui teismo posėdžiui, kuriame siekts įrodyti, kad tikrai neplanavo jokių veiksmų, kuriuos nurodė žinutėse J. M. ir, kad visus jo maldavimus pamatyti vaikus jų motina J. M. ištrynė. Tvirtina, jog yra nuteistas antrą kartą tik dėl noro bendrauti su vaikais, kad neturi galimybės ir lėšų samdyti advokato, kuris padėtų jam paruošti nuosprendžio apskundimą. Nurodo, kad jis per 42 savo gyvenimo metus neturėjo reikalų su teisėsauga ir vaikų ugdymo įstaigomis, tačiau buvusiems kaimynams bei visiems pažįstamiems yra šmeižiamas kaip baisiausias nusikaltėlis. Pasak nuteistojo, jis nesugebėjo išsireikalauti teisės susitikinėti su savo vaikais, tuo metu gydėsi, neturėjo galimybių aiškintis, nežinojo, kaip skųstis, klydo, manydamas, kad policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos skyrius gali jam padėti, tačiau niekas nereagavo į jo prašymus, nepatarė, ką daryti, kad galėtų bendrauti su vaikais. Nurodo, kad J. M. jį privedė prie to, kad jis pradėjo rašyti tokias žinutes, tačiau jau aštuoni mėnesiai jų nerašo, nes išnyko priežastis - dabar bendrauja su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. Z. prašymu pratęsti apeliacinio skundo dėl 2018 m. liepos 5 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžio padavimo terminą siekia, kad jam būtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl šio nuosprendžio paduoti, todėl būtent dėl tokio nuteistojo prašymo apygardos teismas ir pasisakys.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs tokios teisės įgyvendinimo pagrindai ir tvarka, kurie nustatyti BPK VI dalyje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).Teismas pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jam išsiųstas 2018 m. liepos 5 d., t. y. šio nuosprendžio paskelbimo dieną (140 b. l.). Kaip matyti iš nuteistojo skundo argumentų, jis iš esmės neginčija, kad jam nuosprendžio apskundimo terminas buvo/yra žinomas. Taigi nuteistasis V. Z., siekdamas įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2018 m. liepos 26 d. (įskaitytinai). Tačiau įstatymo nustatytu terminu nuteistasis V. Z. apeliacinio skundo dėl paminėto teismo nuosprendžio neparengė ir pirmosios instancijos teismui nepadavė. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2018 m. rugpjūčio 2 d. gautas nuteistojo V. Z. 2018 m. rugpjūčio 1 d. prašymas pratęsti nuosprendžio apskundimo terminą (147 b. l.).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. Z. prašymą pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą, 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymą atmetė, kadangi, teismo tvirtinimu, teismas gali pailginti tik teismo paskirtus ir nepasibaigusius procesinius terminus, tačiau negali pailginti/pratęsti įstatymu nustatytų terminų. Tuo pačiu teismas nutartyje nurodė, kad asmuo, praleidęs įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, motyvuotu asmens prašymu gali praleistą terminą atnaujinti. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad jis nespėjo apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tik todėl, kad turėjo sveikatos problemų, dirbo, todėl neturėjo laiko parengti apeliacinio skundo. Iš nuteistojo pridėtų medicininių dokumentų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. V. Z. buvo diagnozuotas menisko pažeidimas dėl seno plyšimo ar sužeidimo (151 b. l.). Ir nors apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti tik pagal nuteistojo prašymą motyvuotai atnaujintas (BPK 102 str. 2 d.), o negali būti pailgintas, visgi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju žemesnės instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes ištyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, tai yra aplinkybes įvertino gana formaliai. Šiuo aspektu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.Išnagrinėjęs bylos medžiagą bei nuteistojo skundą apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo V. Z. pratęsti (atnaujinti) terminą apeliaciniam skundui paduoti, tai yra daryti išvadą, jog nuteistasis V. Z., įgyvendindamas teisę į apeliaciją, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Bylos duomenimis, nuteistasis apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu turėjo sveikatos problemų, o į teismą dėl apeliacinio skundo padavimo termino pratęsimo (atnaujinimo) su prašymu, kuriame išdėstė termino praleidimo priežastis, kreipėsi praėjus tik 6 dienoms (tarp kurių yra ir savaitgalis) po nuosprendžio apskundimo termino pasibaigimo. Teismo nuomone, byloje užkirsti kelią nuteistajam pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nustatytas, anksčiau aptartas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis V. Z. nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu neturėjo gynėjo, gynėsi pats (101, 105 b. l.), kas leidžia manyti, jog jis galbūt netinkamai suprato ir interpretavo apeliacinio skundo padavimo terminus ir tvarką, taip pat netinkamai suprato ir skundo padavimo termino atnaujinimo tvarką. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesį vertinant sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo aspektais, teigtina, kad V. Z. laikėsi reikalavimo siekti aktyviai ginti, jo nuomone, pažeistas jo teises, nebuvo pasyvus. Be to, kaip minėta anksčiau, nuteistasis prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo (atnaujinimo) padavė nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis piktnaudžiauja šia jam suteikta baudžiamojo proceso įstatymo teise, procese elgėsi nesąžiningai. Byloje konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, bus pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo V. Z. nurodytos įstatymo nustatyto termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio paduoti, jos nėra tokio pobūdžio, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl nuteistojo V. Z. skundas tenkintinas, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis naikintina.V. Z. prie prašymo pratęsti (atnaujinti) terminą apeliaciniam skundui paduoti nepridėjo parengto apeliacinio skundo, todėl jam nustatytinas terminas apeliaciniam skundui parengti ir paduoti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi ir 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti.

Pripažinti, kad nuteistasis V. Z. terminą apeliaciniam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti jam terminą apeliaciniam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio paduoti.

Nustatyti nuteistajam V. Z. 14 dienų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties nuteistajam įteikimo dienos, apeliaciniam skundui dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio paduoti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.