Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė miškų tarnyba A. P. 2017 m. sausio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMTANP-83067015-17 pagal Administracinių nusižengimų kodekso 273 str. 2 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjas Albertas Mikašauskas (toliau – ir institucija) 2017 m. sausio 31 d. pagal anksčiau minėta administracinio nusižengimo protokolą priėmė nutarimą, kuriuo A. P. skyrė 560 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 str. 2 d. A. P. nubaustas už tai, kad jam pačiam nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Šiaulių r., Gruzdžių sen., (duomenys neskelbtini) k., Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 9, 13 sklypuose, vykdydamas 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytus kirtimus (leista kirsti 60 vnt. Bt (10 m³) ir 6 vnt. E (2 m³), bendras leidžiamas kirsti tūris – 12 m³) iš viso iškirto 65,62 m³ medienos ir viršijo pranešime leistiną iškertamą tūrį 53,62 m3, savavališkai nukirsdamas 220 vnt. Bt (27,52 m³), 8 vnt. E (15,62 m³), 7 vnt. D (10,48 m³), iš viso – 235 vnt. medžių, kas sudaro 53,62 m³ medienos. Be to, privačioje miško valdoje (nuosavybės teise priklausančioje mirusiam savininkui V. L.), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Šiaulių r, Gruzdžių sen., (duomenys neskelbtini) k., Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 8 sklype, savavališkai, neturėdamas leidinio kirsti mišką, iškirto 9 vnt. (7,55 m³) E, 4 vnt. (5,95 m³) B, kurių bendras medienos tūris 13,50 m³. Taip abiejose valdose savavališkai iškirto 67,12 m³ medienos ir tokiais neteisėtais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 9 str. 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P., nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje, pastarąjį apskundė, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjo Alberto Mikašausko 2017 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMTANN-84603083-17 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu pagal ANK 273 str. 2 d.nutyraukti. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė tenkinti A. P. skundą.

Skunde nurodoma, kad teismas neatskyrė veikos kvalifikavimo (ANK 3 straipsnio 1 dalis) ir teisenos (ANK 565 straipsnis), dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias galiojančio reguliavimo dėl veikos kvalifikavimo, taigi neteisingai išsprendė vieną iš svarbiausių teisingam bylos išnagrinėjimui klausimų – veikos kvalifikavimo ir įstatymo galiojimo laike klausimą.

Apeliantas pažymi, kad teismas laikė, jog 2017-01-31 nutarimu jis buvo nubaustas ir dėl jo pateiktų dokumentų – 2006-11-16 įgaliojimo, išduoto J. J., ir 2007-09-18 perįgaliojimo, išduoto ja, trūkumų (minėtuose įgaliojime bei pergaliojime nurodyta, jog jie galioja iki 2011-11-16), tačiau 2017-01-31 nutarimo turinys rodo, jog ne dėl šių dokumentų atitinkamo termino galiojimo jis buvo nubaustas pagal ANK 273 str. 2 d. Nurodo, kad Valstybinė miškų tarnyba 2017-01-31 nutarime teigdama, kad jis pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (kuri nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas), sprendė, jog jis patenka į straipsnio pavadinime nurodytų subjektų sąrašą, todėl jį nubaudė ne todėl, jog minėtuose dokumentuose nurodyta, jog jie galioja iki 2011-11-16, o todėl, kad pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto nuostatos. Pasak apelianto, teismas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, negalėjo jų išplėsti blogindamas jo padėtį, nes tai prieštarauja ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui bei neatitinka Valstybinės miškų tarnybos 2017-01-31 nutarimo, kurio teisėtumą bei pagrįstumą teismas ir turėjo išspręsti.

Taip pat skunde A. P. pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymo Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo 4.1 punkte nustatyta, kad leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2004, Nr. 86-3117; 2007, Nr. 33-1191; 2009, Nr. 41-1574; 2010, Nr.105-5432), numatytais atvejais. Teigia, kad Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą sutiko su tuo, kad vykdyti 1) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos ir 2) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę), nereikalingas ne tik leidimas, tačiau nereikia pateikti ir atitinkamo pranešimo raštu. Dėl to apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas, jog jis (A. P.) nors ir turėdamas leidimą kirsti mišką, tačiau savavališkai jo iškirsdamas daugiau nei buvo leista, pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dūlyje ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodytus reikalavimus, ne tik neaptarė konkrečių įrodymų, konkrečių dokumentų, konkrečios medžiagos (konkrečiai kiekvieną įrodymą įvardindamas bei nurodydamas konkrečią išvadą iš vieno ar kito konkretaus tokio įrodymo), bet neaptarė ir taikomo šioje byloje galiojančio teisinio reguliavimo bei pačio teismo nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, kurios būtinos tinkamai pritaikyti galiojantį teisinį reguliavimą, neaptarė, kokį konkrečiai Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo 20 punkto reikalavimą, teismo nuomone, jis pažeidė – tinkamai šios bylos neišnagrinėjo, kas sutrukdė priimti motyvuotą, argumentuotą, pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismas nurodė, jog sanitarinį kirtimą galima vykdyti tik pranešus raštu atitinkamoms institucijoms, tačiau Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad toks pranešimas nėra reikalingas, jei vykdomas atrankinis sanitarinis kirtimas, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Be to, pažymima, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog toks pranešimas nėra reikalingas kirtimams, skirtiems ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę). Apeliantas pažymi, kad jis Valstybinei miškų tarnybai pateikė paaiškinimus (2016-12-19 ir 2016-12-28), kuriuose nurodė, kad leidimą kirsti mišką gavo 2016-09-19, jame buvo nurodyta baltalksnio apie 10 kub. m., eglės 2 kub. m, kirto gruodžio pradžioje, išretino alksnyną ir nukirto kelias egles, kurios buvo nulaužtomis viršūnėmis arba pažeisti kamienai, taip pat nukirto apdžiūvusias drebules, išretino baltalksnius, išvalė pomiškį, todėl ir nukirto daugiau nei buvo išduotas leidimas, o dėl kirtimo kitame sklype (V. L.) nurodė, kad kartu paprašė ir toje valdoje nukirsti kelis sužalotus, nulūžusius medžius – kelis beržus ir kelias eglaites, dalį medžių nukirto atnaujinant ribinę liniją.

Be to, skunde teigiama, kad Valstybinė miškų tarnyba netyrė, o teismas nekreipė dėmesio, kiek medienos buvo iškirsta ribinėms linijoms prakirsti, kam leidimas bei pranešimas raštu nereikalingas, vadinasi, neteisėtai iškirstos medienos kiekis tiksliai liko nenustatytas. Pasak apelianto, Valstybinės miškų tarnyba neteisingai suskaičiavo iškirstų medžių tūrį, kurie nenurodyti leidime, nes miškas palaukėje, auga žemaūgiai, išsikraipę medžiai. Pažeidėjas pažymi, kad jis nebuvo kviestas į procesą išmatuojant iškirstą medieną, dėl ko Valstybinės miškų tarnyba apribojo jo teisės, galimybę savalaikiai teikti pastabas, pastebėjimus ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu prašoma naikinti Institucijos nutarimą ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nes, apelianto įsitikinimu, jo padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 str. 2 d., įvykio ir sudėties. Bet kartu skunde teigiama, kad A. P. veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), nes pažeidimas, dėl kurio apeliantui surašytas protokolas, padarytas iki ANK įsigaliojimo. Pastaruoju aspektu apeliacinis skundas laikomas pagrįstu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra ir tuo atveju, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Šioje byloje nustatyta, kad A. P. inkriminuotas teisės pažeidimas buvo nustatytas 2016-12-17, pats A. P. taip pat pripažino, kad medžius iškirto 2016 m. gruodžio mėn., t. y. iki ANK įsigaliojimo (2017-01-01). Teisės pažeidimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tiek pagal ANK 3 str. 1 d., tiek pagal galiojusio ATPK 8 str. 1 d. asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą ar administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to teisės pažeidimo padarymo metu. Galiojusiame ATPK 62¹ str. 2 d. buvo numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų ir užtraukia baudą piliečiams nuo 579 Eur iki 1158 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Galiojančiame ANK 273 str. 2 d. taip pat numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų ir užtraukia baudą nuo 560 Eur iki 1200 Eur. To paties ANK straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti iškirstos medienos arba iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Akivaizdu, kad už tą patį pažeidimą ATPK ir ANK numatytos vienodos nuobaudų rūšys – baudos, ir atitinkamai papildomos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės. Todėl sprendžiant, ar A. P. veika perkvalifikuotina pagal ANK, būtina nustatyti, ar Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju ATPK 62¹ str. 2 d. numatytas baudos vidurkis 868,5 Eur, o ANK 273 str. 2 d. numatytos baudos vidurkis – 880 Eur, kuris yra daugiau nei 10 Eur didesnis už numatytą ATPK 62¹ str. 2 d., vadinasi, Institucija perkvalifikuodama A. P. pažeidimą pagal ANK, o apylinkės teismas pritardamas tokiam sprendimui, nepagrįstai pasunkino apelianto teisinę padėtį, netinkamai interpretavo ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatas. Taip pat apeliaciniame skunde teisingai pastebima, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. reglamentuoja senaties terminų ir teisenos taikymą, administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimą ir atleidimą nuo atsakomybės reglamentuoja minėto įstatymo 3 straipsnis, todėl skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija šiuo klausimu nepagrįsta.

Dėl to, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis naikintina, o dėl A. P. skundo priimtinas naujas sprendimas.

Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3., 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

Šioje byloje surinktais įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu, biržės taksavimo lapais, A. P. 2016-12-28 ir 2016-12-19 teiktais paaiškinimais ir parodymais teismo posėdžio metu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentu, nekilnojamojo turto registro duomenimis, Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos V. L. ir A. P. miškų taksoraščiais, 2016-12-17 kelmų matavimo aktais, miško savininko A. P. 2016-09-19 pranešimo apie ketinimą kirsti mišką kopija ir kt.) nustatyta, kad A. P. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui pateikė suderinti 2016-09-09 pranešimą apie ketinimą kirsti mišką savo miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Joniškio r. sav., Gruzdžių sen., (duomenys neskelbtini) k., ir gavo leidimą vykdyti šiuos miško kirtimus – baltalksnių, drebulių, blindžių kirtimą 60 vnt., 10 ktm, neplyną kirtimą savo reikmėms (E) 6 vnt., 2 ktm. Bendrai A. P. buvo leista iškirsti tūris 12 ktm. Vykdant akciją „Miškas-2016“, 2016 m. gruodžio 17 d. buvo nustatyta, kad iš viso nurodytame sklype iškirsta 65,52 m³ medienos, viršijant pranešimu leistiną iškertamą tūrį 53,62 m³. Iš viso, neturint leidimo kirsti mišką nukirsta: 220 vnt. Bt (27,52 m³), 8 vnt. E (15,62 m³), 7 vnt. D (10,48 m³), viso – 235 vnt. medžiai. Dėl tokios savo veiklos A. P. paaiškino, kad gruodžio pradžioje jis išretino alksnyną ir nukirto kelias egles, kurios buvo nulaužtomis viršūnėmis arba pažeisti kamienai, taip pat nukirto apdžiūvusias drebules, išretino baltalksnius, išvalė pomiškį, todėl ir nukirto daugiau nei buvo išduotas leidimas. Iš tokių A. P. paaiškinimų seka, kad jis 235 medžius laiko ,,keliais medžiais“, atrankiniu sanitariniu kirtimu, iškertant sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, nors pripažįsta, kad jam savo reikmėms buvo leista iškirsti tik 12 m³ medienos. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie 235 vnt. (53,62 m³ medienos) nulūžusių, pažeistų medžių, sausuolių, vėjavartų, vėjalaužų kirtimą, kurių kirtimui leidimas nereikalingas. Aukštesnysis teismas A. P. teiginius apie tokio kiekio nulūžusių, pažeistų medžių, sausuolių, vėjavartų, vėjalaužų iškirtimą, taip pat medžių kirtimą atnaujinant ribinę liniją, vertina tik kaip niekuo nepagrįstą jo gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Visos administracinės teisenos metu A. P. nenurodė, kiek ir kokių medžių dėl atitinkamų priežasčių savo miške iškirto be leidimo, nenurodė, kur kirto medžius dėl ribinės linijos atnaujinimo. Kita vertus, sanitarinį kirtimą galima vykdyti tik raštu apie tai pranešus (pranešimu apie ketinimą kirsti mišką) Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai, tačiau tokio pranešimo apeliantas nepateikė.

Apelianto skunde reiškiama kritika, kad Institucija konkrečiai nenustatė, kiek iš jo iškirstų medžių buvo nulūžę, pažeisti, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos iškirtimą, koks kiekis buvo iškirstas atnaujinant ribinę liniją, yra deklaratyvi ir nepagrįsta, nes Institucija nustatė kitokias aplinkybes, kurios, priešingai nei A. P. versijos, yra patvirtintos objektyvios kilmės įrodymais (biržės taksavimo lapais, Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos V. L. ir A. P. miškų taksoraščiais, 2016-12-17 kelmų matavimo aktais), kurie abejonių nekelia. Taip pat pažymėtina, kad A. P. padarytas pažeidimas nustatytas Institucijos pareigūnams vykdant akciją „Miškas-2016“, kurioje A. P. nedalyvavo, tačiau tai nereiškia, kad 2016-12-17 kelmų matavimo aktuose užfiksuoti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir kad jais negalima remtis, tuo labiau, kad aktuose užfiksuotų rezultatų neginčija nei apeliantas, tik savaip interpretuoja įvykio aplinkybes.

Savo skunde apeliantas pripažįsta, kad 2006-11-16 įgaliojimas, išduotas J. J., ir 2007-09-18 perįgaliojimo, išduotas jam, kurių pagrindu jis anksčiau turėjo teisę valdyti, tvarkyti, disponuoti V. L. priklausiusiu mišku, įvykio metu nebegaliojo (galiojo iki 2011-11-16). Tačiau, nepaisant to, A. P. iš jam nepriklausančio miško (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidinio kirsti mišką, iškirto 9 vnt. (7,55 m³) E, 4 vnt. (5,95 m³) B, t. y. 13,50 m³ medienos. Tai rodo akivaizdų A. P. tiesioginės tyčios kryptingumą, kai jis neturėdamas teisės, savavališkai kirto mišką svetimoje nuosavybėje.

Kadangi įvykio vietoje buvo aptikti iškirstų medžių kelmai, Institucija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 ,,Dėl apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo įsakymu patvirtintomis medienos tūrio nustatymo lentelėmis, apskaičiuodami nukirstos medienos tūrį.

Taigi, neginčijamai nustatyta, kad A. P. jam pačiam nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Šiaulių r., Gruzdžių sen., (duomenys neskelbtini) k., Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 9, 13 sklypuose, vykdydamas 2016 m. rugsėjo 19 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytus kirtimus, iškirto 65,62 m³ medienos, viršydamas pranešime leistiną iškertamą tūrį 53,62 m³, savavališkai nukirto 220 vnt. Bt (27,52 m³), 8 vnt. E (15,62 m³), 7 vnt. D (10,48 m³), iš viso – 235 vnt. medžių, o, be to, kitoje miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje V. L., esančioje Šiaulių r, Gruzdžių sen., (duomenys neskelbtini) k., Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 8 sklype, savavališkai, neturėdamas leidinio kirsti mišką, iškirto 9 vnt. (7,55 m³) E, 4 vnt. (5,95 m³) B, kurių bendras medienos tūris 13,50 m³. Taip abiejose valdose A. P. savavališkai iškirto 67,12 m³ medienos ir tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra jokio pagrindo šią situaciją vertinti kitaip, nes įstatymų nežinojimas ir (ar) savitas jų interpretavimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. A. P. deklaruojamas savo veikimo pateisinimas, apeliuojant į, neva, nebūtiną leidimo turėjimą atliekant atitinkamą miško kirtimą, konkrečiu atveju, nepaneigia apelianto kaltės ir neturi įtakos jo veikos juridinei kvalifikacijai, nes byloje nenustatyta, jog A. P. būtų vykdęs veiklą, kuriai leidimas nebūtų reikalingas.

Dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str. 2 d., todėl jam turi būti paskirta sankcijoje nustatyta nuobauda.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Kadangi ATPK 62¹ str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda yra didesnė už pažeidėju Institucijos nutarimu buvusią paskirtą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. skirtina mažesnė bauda už ATPK 62¹ str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią, neskiriant papildomų nuobaudų.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2012 m. gegužės 31 d. nutarimas paliktas galioti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjo Alberto Mikašausko 2017 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 273 straipsnio 2 dalį, paskirta 560 Eur bauda.

A. P. administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalį ir paskirti A. P. 560 Eur baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto numerį ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas neskundžiamas.