Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d., dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių ir labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 1-(3-chlorofenil) piperazino, neteisėto laikymo ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

D. M. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės, D. M. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-02 nuosprendžiu paskirta, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-12-16 nutartimi pakeista neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų (6) šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. M. pagal BK 199 str 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d., dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių gabenimo, laikymo ir, vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 p., 3 d. 1 p., nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. M. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,26 g kanapių ir jų dalių ir labai didelį kiekį - 180,63 g psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino (l-(3-chlorophenyl) piperazine, mCPP), kurias 2007-04-03, 22.30 val. kratos metu rado ir paėmė policijos darbuotojai.

M. M. , neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), laikė B kategorijos 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ME-Flobert tipo savadarbiu būdu pertaisytus, papildant juos parako granulėmis, 7 revolverio šovinius, t. y. civilinėje apyvartoje draudžiamus šaudmenis, kuriuos 2007-04-04, 00.40 val., kratos metu rado ir paėmė policijos darbuotojai.

M. M. ir D. M. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. 2007-04-03, apie 17.15 val., degalinėje „Albara“, esančioje Savanorių pr. 441, Kaune, M. M. paėmė ant priekabos iš Olandijos parvežtą automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šio automobilio atsarginiame rate ir durelėse yra paslėptas labai didelis kiekis - 9914,04 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 20 paketų. M. M. , vairuodamas nurodytą automobilį, šias narkotines medžiagas neteisėtai gabeno iš degalinės „Albara“, esančios Savanorių pr. 441, Kaune, iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Islandijos pl. 77, Kaune. Šiame garaže paketus su narkotinėmis medžiagomis M. M. iš automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginio rato ir durelių išėmė, tokiu būdu neteisėtai jas laikė iki 2007-04-03, 19.15 val., ir pagal susitarimą turėjo perduoti D. M. , pasikėsinusiam neteisėtai įgyti labai didelį kiekį - 9914,04 g kanapių ir jų dalių, tačiau to padaryti negalėjusiam dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2007-04-03, 19.15 val., M. M. išėjus iš garažo, jis buvo sulaikytas policijos darbuotojų, kurie kratos garaže metu narkotines medžiagas surado ir paėmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 328 str. 3 d., Kauno apygardos teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

BPK 20 straipsnio 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti. Anot apelianto, nuteistasis M. M. netiksliai ir nenuosekliai davė parodymus, kiekvienos apklausos metu tas pačias nusikalstamos veikos aplinkybes nurodydavo skirtingai: kiekvieną kartą nurodydavo skirtingas pinigų sumas, neva gautas iš apelianto arba jo sumokėtas už automobilio pristatymą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltininko, šiuo atveju D. M. naudai.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas D. M. veikė bendrininkų grupėje, tačiau kvalifikuojant jo veiką, nenurodyta BK bendrosios dalies norma, rodanti jo vaidmenį bendrininkaujant. Nuteistojo M. M. ir liudytojo T. J. veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip padarytos veikiant bendrininkų grupėje, nes jų veiksmuose yra bendrininkavimo požymių.

Nuteistasis D. M. skunde nurodo, jog išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, galima pagrįstai teigti, kad M. M. ir teisėsaugos pareigūnai veikė pagal išankstinį susitarimą ir kartu su pareigūnais vykdė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nes tyrimo metu beveik visi kaltinimai buvo reiškiami tik D. M. , tuo tarpu nuteistasis M. M. buvo pripažįstamas kaip nekaltas dėl neteisėtų veikų, išskyrus dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) gabenimo ir laikymo. Liudytojo T. J. atžvilgiu nutrauktas baudžiamasis persekiojimas, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, šią prielaidą tik patvirtina.

Apeliantas teigia, kad tokiu atveju, jei paketai turėjo būti vežami jam (D. M. ), nesuprantamas nuteistojo M. M. veiksmas sudėti narkotinių medžiagų paketus ant automobilio ,,Ford Mondeo“ stogo ir tuomet eiti atidaryti garažo durų, tuo labiau, kad T. J. prašė kuo greičiau išvažiuoti. Kita vertus, atidarius garažo duris narkotinės medžiagos būtų visiems matomos. Šio poelgio negalima pagrįsti jokiais logiškais paaiškinimais, kaip tik patogumu sulaikymo operaciją vykdantiems pareigūnams. Visos šios aplinkybės liudija, kad nuteistasis M. M. su teisėsaugos pareigūnais veikė pagal susitarimą ir šiuo susitarimu buvo siekiama apkaltinti D. M., o nuteistąjį M. M. ir liudytoją T. J. išteisinti, nors dėl šių nusikalstamų veikų yra kalti būtent nuteistasis M. M. ir liudytojas T. J. .

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje, už automobilio r,Ford Mondeo“ parvarymą iš Olandijos nurodydavo vis skirtingas pinigų sumas, sumokėtas liudytojui A. R. . 2007 m. gegužės 3 d. įtariamojo papildomos apklausos metu M. M. teigė, kad už automobilio ,,Ford Mondeo“ parvarymą A. R. sumokėjo 400 eurų. 2007 m. gegužės 17 d. įtariamojo apklausos metu M. M. jau nurodė, kad už tai A. R. sumokėjo 300 eurų. 2007 m. gegužės 23 d. įtariamojo apklausos metu M. M. vėl teigė, kad A. R. sumokėjo 400 eurų. 2008 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje M. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir jau teigė, kad už automobilio parvarymą A. R. sumokėjo 100 eurų. Pasak apelianto, analizuojant nuteistojo M. M. parodymus, akivaizdu, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Apeliantas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas nuosprendyje neišsprendė klausimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dėl 2007 m. balandžio 3 d. atliktos kratos metu pas D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), rastos metalinės dėžutės su augalinės kilmės medžiaga, elektroninių svarstyklių ir trintuvės. Kauno apygardos teismo nuosprendyje taip pat nepasisakyta dėl 300 Lt (trijų šimtų litų), kuriuos kratos metu iš D. M. konfiskavo pareigūnai.

Apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam pagal BK 260 str. 3 d., už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių ir labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 1 - (3 - chlorofenil) piperazino neteisėtą laikymą paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, ir paskirti D. M. švelnesnę bausmę: vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį arba laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už nustatytą minimalią sankcijos ribą. Taip pat prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria D. M. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, ir jį išteisinti; ištirti baudžiamojoje byloje neištirtas esmines bylos aplinkybes, pašalinti prieštaravimus tarp ištirtų įrodymų, išpręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. dėl 2007-04-03 kratos metu paimtos metalinės dėžutės su augalinės kilmės medžiaga, elektroninių svarstyklių, trintuvės, ir 300 Lt (trijų šimtų litų).

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis M. M. bei nuteistųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas, D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl M. M. apeliacinio skundo.

Iš M. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 3 d. ir 253 str. 1 d., pripažįsta savo kaltę, tačiau mano, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Pagrįstai pripažinęs, kad M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir 253 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į byloje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Didžiausia bausmė, nulėmusi ir subendrintos bausmės dydį, apeliantui paskirta pagal BK 260 str. 3 d. už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių gabenimą bei laikymą.

Skirdamas bausmę M. M. Kauno apygardos teismas atsižvelgė ne tik į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – apeliantas prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, išlaiko mažametį vaiką bei močiutę, kuri serga sunkia liga, tačiau ir į tai, kad jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba ir mokosi, charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas turėjo taikyti BK 62 str. 3 d. 3 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 62 str. 3 d. 3 punkte numatoma teismo teisė, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmės rūšį yra teismo teisė, bet ne pareiga. Net ir esant minėtame straipsnyje numatytoms sąlygoms teismas gali netaikyti BK 62 str. 3 d. 3 punkto nuostatų, jei jis mano, kad švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir BK 62 str. 2 dalyje numatytos sąlygos (kaltininkas išlaiko asmenį, kuris serga sunkia liga ir mažametį asmenį, kurio dėl paskirtos pagal įstatymą bausmės nebūtų kam prižiūrėti; jo vaidmuo bendrininkaujant buvo antraeilis), turtinė žala M. M. nusikalstamais veiksmas nebuvo padaryta ir, pritaikęs BK 62 str. 2 d. 1, 2 punktų, 3 d. 1 punkto nuostatas, paskyrė švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta, kad asmuo padaręs šioje dalyje uždraustą veiką baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų, tuo tarpu apeliantas nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra gerokai švelnesnė už sankcijoje nustatytą minimalią bausmės ribą.

Taigi, išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas, individualizuodamas bausmę M. M. , tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d., 62 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, 3 d. 1 punkte nurodytas aplinkybes ir jomis remdamasis paskyrė tinkamą bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Dėl D. M. apeliacinio skundo.

Dėl D. M. bute rasto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 3 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentus bei jo kaltę patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad D. M. pagal BK 260 str. 3 d., dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, nuteistas pagrįstai.

Iš D. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nors ir pripažįsta, kad jo namuose buvo rastos ir paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos – kanapės ir piperazinas, tačiau savo kaltę iš esmės neigia. D. M. savo skunde teigia, kad visos šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra ne jo. Elektronines svarstykles, ant kurių rasti kokaino ir kanapių pėdsakai, bei maišelį su piperazino tabletėmis pas jį paliko M. M. , o dėžutes su kanapėmis – pas jį svečiavęsi draugai iš Anglijos. Apeliantas teigia, kad pats narkotikų nevartoja, apie rastas jo bute narkotines ir psichotropines medžiagas anksčiau nieko nežinojo. Teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai ir kategoriškai aiškino, kad prieš įvykį lankydavosi D. M. bute, tačiau niekada narkotinių ar psichotropinių medžiagų D. M. neperdavė ir jo bute nepaliko. Jis taip pat paneigė D. M. aiškinimą, kad M. M. paliko jam sutaisyti elektronines svarstykles. Tokius M. M. parodymus iš dalies patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš policijos pareigūnų R. V. ir A. B. parodymų matyti, jog D. M. buvo žinomas kaip narkotinių medžiagų prekeivis. Jo atžvilgiu buvo atliekamas ilgalaikis operatyvinis tyrimas, o jo metu surinkti duomenys buvo realizuoti pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Atlikus kratą D. M. nuomojamame bute, turėta informacija visiškai pasitvirtino, nes jame buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu jau buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, D. M. už šią nusikalstamą veiką buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė rodo, kad D. M., akivaizdžiai suvokdamas jam gresiančią atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nebuvo toks naivus, jog nesuprastų, kad jo bute rastos tabletės skirtos ne gydymo tikslams, o yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Byloje surinkti duomenys apie tai, kad D. M. buvo žinomas kaip asmuo, prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis, tai, kad D. M. bute rastas labai didelis kiekis (apie 5000 vnt.) tablečių psichotropinės medžiagos bei duomenys apie D. M. ankstesnę kriminalinę patirtį leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog D. M. neteisėtai savo bute laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas veikė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad D. M. žinojo, kad jo bute polietileniniame maiše laikomos tabletės yra psichotropinė medžiaga, o metalinėje dėžutėje bei plastikiniame maišelyje laikoma augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga, žinojo, kad tas medžiagas laikydamas jis veikia neteisėtai ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto pateikiama faktų, nustatytų D. M. bute atliktos kratos protokolu bei specialistų išvadomis, interpretacija. Šiais įrodymų šaltiniais nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų iš D. M. buto, rasta kokaino bei marihuanos sudedamųjų dalių pėdsakų, o ant D. M. rankų rasti kokaino pėdsakai. Priešingai nei teigia apeliantas, šie duomenys galėtų patvirtinti ne M. M. neteisėtus veiksmus disponuojant narkotine medžiaga – kokainu, bet paties apelianto. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos visų trijų įtariamųjų rankų nuoplovas – D. M. , M. M. bei T. J. . Tačiau narkotinės medžiagos – kokaino – pėdsakų rasta vien tiktai D. M. rankų nuoplovose. Ši aplinkybė leistų padaryti išvadą, kad su narkotine medžiaga – kokainu – tiesiogiai ar su svarstyklėmis, ant kurių buvo rasti šios narkotinės medžiagos pėdsakai, kontaktavo ne M. M. , o D. M.

Kaip pirmiau minėta, D. M. nesutikdamas su teismo nuosprendžiu neigia neteisėtai įgijęs narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas jam inkriminavo narkotinių medžiagų neteisėtą laikymą. Byloje neginčijamai nustatyta, jog kratos metu D. M. namuose buvo rastos minėtos narkotinės medžiagos. Neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas yra savarankiška, alternatyvi veika, numatyta BK 260 str. 3 d. Lai­ky­mas yra psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų, taip pat pir­mos ka­te­go­ri­jos jų pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) bu­vi­mas kal­ti­nin­ko ži­nio­je, ne­pri­klau­so­mai nuo jų tu­rė­ji­mo lai­ko truk­mės ar bu­vi­mo vie­tos (su sa­vi­mi, pa­tal­po­je, slėp­tu­vė­je ar ki­to­se vie­to­se). BK 260 str. 3 d. numatyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka padaryti bent vieną iš jų ir nusikalstama veika bus laikoma baigta. Apeliantas pats skunde pripažįsta, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo laikomi narkotikai, todėl šios aplinkybės pakanka patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą.

Apeliantas taip pat ginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir teigia, jog už nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių laikymą jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog jis turėjo tikslą šias narkotines medžiagas platinti. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimą Nr. 37, jei asmuo neteisėtai laikė skirtingas psichotropines ar narkotines medžiagas, ir vienų medžiagų kiekis yra nedidelis, o kitų viršija nedidelio kiekio ribas, tai jis atsako pagal BK 260 str. 3 d. už visų psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymą.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad tiek 1,26 g narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, tiek labai didelis kiekis – 180,63 g. psichotropinės medžiagos 1-(3-chlorofenil) piperazino kratos metu buvo rasta viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno D. M. Narkotinės medžiagos buvo laikomas minėtame bute turint vieningą tyčią, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką neturi įtakos tai, kad rastos narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra skirtingos rūšies ar turi skirtingą poveikį, pagal susiklosčiusią teismų praktiką tokia veika kvalifikuojama kaip vienas ir tas pats nusikaltimas, o asmuo pripažįstamas kaltu disponavęs visomis jo žinioje buvusiomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad D. M. bute kratos metu rastų ir paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bendras kiekis teismo teisingai įvertintas kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o šios narkotinės medžiagos buvo ne kieno nors kito, o būtent D. M. žinioje. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. dėl labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo nuomojamame bute.

Dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.,.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. M. ginčija savo kaltę ir tai grindžia tuo, jog teismas neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bendranuteistojo M. M. parodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pasak apelianto, M. M. parodymai dėl automobilio „Ford Mondeo“ viduje esančių narkotinių medžiagų, minėto automobilio kainos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nenuoseklūs. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei teisingai įvertino jų visetą. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apygardos teismo išvada, jog M. M. parodymai yra nuoseklūs bei išsamūs. Tiesa, kai kurias neesmines aplinkybes šis nuteistasis apklausiamas nurodė skirtingai, tačiau tai nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu, nes dėl visų reikšmingų, esminių aplinkybių, kurios ir buvo pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. M. atžvilgiu, M. M. davė nuoseklius, išsamius parodymus ir jų nekeitė. Tai, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

Liudytojas policijos pareigūnas R. V. parodė, kad gavus informaciją apie narkotinių medžiagų įvežimą į Lietuvą atliko operatyvinį tyrimą. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad 2007-04-03, apie 18 val., į degalinę, esančią Savanorių prospekte, Kaune, A. R. atgabeno automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį perdavė M. M. . Pastarasis šiuo automobiliu nuvažiavo į garažą Nr. (duomenys neskelbiami), esantį Islandijos pl. 77, Kaune. Šiame garaže M. M. buvo sulaikytas. Kratos metu rasta 20 paketų su narkotinėmis medžiagomis. Kontroliuodami mobilaus ryšio telefonais perduodamą informaciją sužinojo, kad šias medžiagas M. M. turėjo nuvežti ir perduoti D. M. . Tokia informacija užfiksuota telefoninių pokalbių tarp D. M. ir M. M. metu. Policijos darbuotojai A. G. ir A. B. , apklausti liudytojais davė analogiškus parodymus. 2007m. balandžio 3 d. atliktos kratos protokole užfiksuota, jog krata atlikta dalyvaujant M. M. . Garaže Nr. (duomenys neskelbiami), esančiame Islandijos pl. 77, Kaune, ant automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbiami) stogo rasta ir paimta 20 paketų, apvyniotų rudos spalvos lipnia juosta, rastas ratas, kurio padangos viena pusė aplinkui prapjauta kiaurai. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir 2007-04-05 suvestinės Nr. 3, objekto šifras 320-07, nustatyta, kad 2007-04-03, 15:21 – 16:59 val. laikotarpyje buvo užfiksuoti A. R. telefoniniai pokalbiai su M. M. , kuomet jis tariasi dėl susitikimo vietos ir laiko (t. 1, b.l. 34-35). Taip pat buvo užfiksuotos SMS žinutės, siųstos iš D. M. telefono M. M. bei pokalbiai tarp jų (t 1, b.l. 41-48).

Pasak apelianto, teismas kvalifikuodamas jo veiką netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenurodė BK bendrosios dalies įstatymo normos, rodančios jo vaidmenį bendrininkaujant. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nuosprendyje nepasisakė dėl D. M. bendrininkavimo rūšies, tačiau iš teismo argumentų galima daryti išvadą, jog konstatavo, kad M. M. ir D. M. veikė bendrininkų grupėje būdami bendravykdytojais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tokiu atveju, jei visi nusikalstamą veiką padarę asmenys veikė kaip vykdytojai, tai jų veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK specialiosios dalies normą be nuorodos į BK 24 straipsnį.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad M. M. ir policijos darbuotojai veikė pagal išankstinį susitarimą, kuriuo siekė jį (D. M.) patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokį argumentą paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Apklaustas Kauno apygardos teisme liudytoju policijos pareigūnas A. B. parodė, jog 2007 m. buvo gauta operatyvinė informacija, kad D. M. ir M. M. užsiima narkotinių medžiagų prekyba, tokiu pagrindu ir buvo pradėtas tyrimas.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas R. V. (t.1 b.l.151) parodė, jog buvo gauta informacija, jog D. M. ir M. M. sistemingai užsiima narkotinių medžiagų prekyba bei gabenimu. Ši informacija buvo gauta operatyviniu būdu. Policijos pareigūnams buvo žinoma ir apie tai, jog 2007 m. kovo mėnesį iš Olandijos bus atgabentas automobilis „Ford Mondeo“, kurioje viduje bus paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Šiuo parodymus minėtas liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog M. M. neturėjo išankstinio susitarimo su policijos pareigūnais apkaltinti apelianto, nes jis pats veikos padarymo metu buvo sulaikytas bei tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. Policijos pareigūnai informaciją apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką gavo ne iš M. M. , o operatyviniais metodais. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog slaptas sekimas buvo atliekamas ir M. M. atžvilgiu (t.1 b.l.27-30).

Dėl kitų D. M. apeliacinio skundo klausimų.

Iš D. M. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka ne tik su bendranuteistojo M. M. parodymais, kuriais teismas grindžia jo kaltę, bet ir su byloje priimtais procesiniais sprendimais nuteistojo M. M. bei liudytojo T. J. atžvilgiu.

Iš D. M. apeliacinio skundo matyti, kad M. M. , apelianto manymu, turėjo būti nuteistas už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga – piperazinu, kuri buvo surasta ir paimta D. M. bute. Be to, D. M. teigimu, M. M. nepagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei paskirta per švelni bausmė. Pasak apelianto, nepagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš T. J. . Pagal BPK 320 str. 4 d. pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra paduoti prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Taigi, įstatymo leidėjas nesuteikė teisės nuteistam asmeniui apeliaciniu skundu prašyti pabloginti kito toje pačioje byloje nuteisto asmens ar asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, padėtį. Dėl šios aplinkybės pirmiau aptartų D. M. apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

D. M. apeliaciniu skundu prašo jam taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių bei labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 1-(3-chloofenil) piperazino neteisėtą laikymą.

Skirdamas bausmę D. M. pagal BK 260 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 str. 2 dalyje: atsižvelgė į kaltininko padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę (anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, iki suėmimo nedirbo), nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kauno apygardos teismas taip pat atsižvelgė į jauną apelianto amžių, į tai, jog turi mažametę dukrą, Kauno tardymo izoliatoriaus išduotas charakteristikas, kuriose jis charakterizuojamas teigiamai.

BK 54 str. 3 d. numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Tik išimtinais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijų ribų. Vienas iš tokių atvejų ir yra numatytas BK 54 str. 3 d. Ši įstatymo norma taikoma tada, kai sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, turinčių įtakos padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis taikydamas BK 54 str. 3 d. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir jas vertino skirdamas bausmę. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apeliantui paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijos minimaliai ribai, todėl dar labiau jos švelninti ir taikyti BK 54 str. 3 d. nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent dėl 20007 m. balandžio 3 d. atliktos kratos metu pas D. M. bute rastos metalinės dėžutės su augalinės kilmės medžiaga, elektroninių svarstyklių, trintuvės bei 300 Lt, kurie kratos metu buvo paimti D. M. bute.

Iš 2007 m. balandžio 3 d. kratos protokolo (t.1 bl.94-99) matyti, jog tarp jos metu rastų ir paimtų daiktų buvo ir skunde minimi juodos spalvos metalinė dėžutė, kurios viduje buvo rusvos spalvos augalinės kilmės medžiagos, elektroninės svarstyklės su augalinės kilmės medžiagos apnašomis. Kratos metu taip pat buvo paimta viso 7300 Lt įvairiomis kupiūromis. Dar 30 Lt iš D. M. buvo paimta asmens kratos metu.

Iš minėto protokolo matyti, kad apeliaciniame skunde nurodoma trintuvė nebuvo rasta ir paimta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kitų daiktinių įrodymų apeliacinio skundo argumentai pagrįsti ir tenkintini.

BPK 307 str. 6 d. 2 p. nustatyta, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. Nors apeliantas nurodo, jog teismas nepasisakė dėl 300 Lt sumos, paimtos kratos metu iš D. M. , tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog 2007-04-12 nutarimu į depozitinę sąskaitą buvo perduota 7330 Lt, paimti kratos bute bei asmens kratos metu. 2007-05-21 nutarimu tenkinant D. M. sugyventinės R. P. prašymą 6700 Lt jai buvo grąžinti. Darytina išvada, kad teismas nepasisakė ne dėl 300 Lt, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet dėl 630 Lt likimo. Taip pat Kauno apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišsprendė klausimo dėl daiktų, paimtų kratos metu D. M. bute, tai yra elektroninių svarstyklių bei metalinės dėžutės, kurioje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau paaiškėjo – kanapės. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal BK 72 str. konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus materialinę vertę turinčius daiktus. Specialisto išvadose patvirtinta, jog ant metalinio chromuoto užsukamo indelio, elektroninių svarstyklių rasti narkotinių medžiagų kokaino ir kanapių (ir jų dalių) pėdsakai (t.1 b.l.135-137), o ant juodos spalvos metalinės dėžutės su kanapės simboliu – narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalys) liekanos (t.1 b.l.107-108). Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti daiktiniai įrodymai buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, todėl, remiantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., turi būti konfiskuojami.

Apeliantui turi būti grąžinti 630 Lt, esantys depozitinėje sąskaitoje. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad kratos bute ir asmens kratos metu paimti 7330 Lt buvo įgyti nusikalstamu būdu. Juo labiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, didesnė dalis pinigų jau buvo grąžinta D. M. sugyventinei R. P. , todėl likusi suma, tai yra 630 Lt, grąžintina apeliantui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prie 2007-04-11 užduoties Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui buvo pridėta daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra vokas su T. J. biologiniais pavyzdžiais, vokas su M. M. biologiniais pavyzdžiais, vokas su D. M. biologiniais pavyzdžiais, du atsuktuvai, trys poros pirštinių ir striukė su užrašu „Windstopper Soft Shell“. Dėl šių daiktinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat nepasisakė. Pagal BPK 94 str. 1 d. 4 p. menkaverčiai daiktai yra sunaikinami, todėl paminėti daiktiniai įrodymai turi būti sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka, o striukė grąžinama D. M. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. ir BPK 94 str. 1 d. 1 p. konfiskuoti elektronines svarstykles, metalinę juodos spalvos dėžutę su kanapės simboliu ir metalinį chromuotą užsukamą indėlį.

Grąžinti D. M. 670 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt) bei striukę su užrašu „Windstopper Soft Shell“.

Sunaikinti vokus su T. J. , M. M. , D. M. biologiniais pavyzdžiais, du atsuktuvus ir tris poras pirštinių.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.