Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011 m. sausio 14 d.

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys

dalyvaujant pareiškėjai G. Z.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. Z. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK VTS pareigūno nutarimo administracinėje byloje pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2010-12-07 Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK VTS pareigūno nutarimu administracinėje byloje Nr. 07-10-5745873 G. Z. nubausta pagal LR ATPK 125 str.300 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams už tai, kad 2010-12-01, apie 17,25 val. Joniškio mieste, Žemaičių gatvėje, vairuodama automobilį VW Golf v/n. (duomenys neskelbtini) pervažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Neginčydama padaryto pažeidimo ir savo kaltės, G. Z. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti jai specialiosios teisės atėmimo, nes teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina mokslui, darbui ir pensininkų senelių priežiūrai. Teigia, kad važiavo leistinu greičiu, tačiau draudžiantis važiuoti šviesoforo signalas jai užsidegė betarpiškai prieš pervažą, todėl sustoti būtų galėjusi tik ant pervažos, o trauktis atgal nebuvo galimybės, nes už jos stovėjo kita transporto priemonė. Taip pat teigia, kad prieš pervažą nebuvo „Stop“ ženklo. Prašo teismo gražinti nepagrįstai sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, suinteresuotos institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš gauto atsiliepimo( b.l. 28-29) matyti, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.

G. Z. skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu. Suinteresuotos institucijos pareigūnai tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmus ir paskyrė jai minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri nelaikytina per griežta. LR ATPK 125 str. numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo“ Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Įvažiavimas į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui yra vienas iš grubiausių pažeidimų, nes toks signalo degimas reiškia, kad iš vienos ar kitos pervažos pusės artėja bėginė transporto priemonė, kas gresia susidūrimu pervažoje, pavoju tiek sau, tiek ir bėginėje transporto priemonėje esantiems žmonėms, didelės katastrofos neišvengiamumu. Teismo nuomone, tokį pažeidimą lėmė tai, kad G. Z. vairavimo stažas tik nežymiai viršija 2 metus, ji yra nepatyrusi vairuotoja. Teismo nuomone, leistinas greitis, ypač artėjant prie geležinkelio pervažos, negali būti besąlygiškai pripažintas ir saugiu. Sutinkamai su KET 173 punkto reikalavimais, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja važiavo per automatiškai reguliuojamą geležinkelio pervažą. Artėjant prie jos, tai įspėja net trys įspėjamieji kelio ženklai Nr.140,141,142 pastatyti dešinėje pusėje atitinkamai nuo toliausios iki arčiausios vietos iki pervažos, kas jau savaime turi versti vairuotoją mažinti greitį. Be to, standartiniame ženklinime prieš pat pervažą stovi kelio ženklas 204 „ Stop“ draudžiantis važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją.

Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda pažeidėjui skiriama siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų pažeidimų padarymo ateityje. Dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjas priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kas nubaustajam yra būtina sąlyga, kitaip nuobaudos taptų beprasmiškos, nedarytų tam tikro poveikio. Taikyti pareiškėjos atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. ir paskirtą nuobaudą mažinti daugiau nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Paduodama skundą pareiškėja G. Z. sumokėjo 100 litų žyminį mokestį, kuris sumokėtas nepagrįstai, nes pagal LR ABTĮ 40 str. 1 d.10 punktą, tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Todėl šis mokestis pareiškėjai gražintinas.( LR ABTĮ 42 str. 1 d.1 p.).

Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str., 124 str.1 d.1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

G. Z. skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistu Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK VTS pareigūno nutarimą administracinėje byloje Nr. 07-10-5745873, kuriuo G. Z. nubausta pagal LR ATPK 125 str.300 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, teismo nutarčiai įsiteisėjus, gražinti G. Z. 2010-12-15 įmokos mokėjimo kvitu banke Swedbank nepagrįstai sumokėtą 100( vieno šimto) litų žyminį mokestį.

Nutartis per 10 d. gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.