Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, nukentėjusiajai Ž. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 181 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-31 A. M. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 41P-1700837-12 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., kuriame nurodyta, kad 2012-04-07 apie 19.50 val. nepilnametis V. M., gim. 1997-02-16, iš chuliganiškų paskatų išdaužė Ž. K. buto lango stiklą, padarydamas 120 Lt materialinės žalos. Kadangi V. M. nėra administracinės teisenos subjektas, nes jam nėra 16 metų, todėl jo motina A. M. yra baustina pakartotinai per vienerius metus pagal LR ATPK 181 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino, paaiškino, kad 2012-04-07 apie 20.00 val. jos sūnus V. M. kartu su D. S. ir D. S. pusbroliu žaidė kitoje namo, esančio J. Basanavičiaus g. 146A, Šiauliuose, pusėje- mėtė stiklinius „kosmo“ kamuoliukus. Ji vaikus subarė, kad eitų namo, nes jau temo. Po 2-3 dienų pas ją į butą, esantį J. Basanavičiaus g. 146A-3, Šiauliai, atėjo nukentėjusios Ž. K. motina ir pasakė, kad jos sūnus V. M. išdaužė jos buto lango stiklą. Tuomet ji paklausė, kodėl nukentėjusioji taip mananti, kodėl kaltina jos sūnų, juk jie žaidė kieme trise. Tuomet nukentėjusioji atsakė, kad dės visas pastangas izoliuoti jos sūnų, po kelių dienų skųsis Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad jai teks atlyginti už lango stiklą, taip pat kaltino jos sūnų malkų vagyste iš sandėliuko, teigė, kad Valentinas kelia grėsmę visuomenei. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos sūnus V. M. neišdaužė Ž. K. lango stiklo, I. D. negalėjo matyti, kaip jos sūnus išdaužė lango stiklą Ž. K., nes jos buto langai yra toliau, be to, jau buvo tamsu. Ji pripažino, kad jos vaikas yra padykęs, todėl jis buvo apkaltintas, bet tai padarė tikrai ne jis.

Nukentėjusioji Ž. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-04-07 vaikščiojo su šuniu lauke ir palydėjo mamą į darbą, apie 19.50 val. mažajame buto kambaryje išgirdo lango stiklo barkštelėjimą. Atėjusi pamatė, kad lango stiklo paketo išoriniame stikle yra skylė. Iš pradžių manė, kad buvo šauta, labai išsigando, kas tai padarė, ji nematė. Dėl šio įvykio jai padaryta 120 Lt turtinė žala. Jos mama buvo nuėjusi pas kaimynę A. M. aiškintis, ar ne kaimynės sūnus tai padarė, nes jis jau buvo joms grasinęs, išplėšė jų sandėliuką, todėl mano, kad tai padarė V. M..

Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-04-07 apie 20.00 val. būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjo prie kambario lango užtraukti užuolaidas ir pastebėjo, kad namo apačioje V. M. kartu su D. S. mėtė į namo sieną kažką, gal akmenukus ar stikliukus, ėmė nuo žemės ir mėtė. Tuo metu ji pagalvojo, kad vaikai juos mėto ant namo stogo. Vėliau jos kaimynė Ž. K. pasakė jai, kad yra išdaužtas jos lango stiklas. Ji pagalvojo, kad lango stiklą galėjo išdaužti V. M. ar D. S., bet kuris iš jų pataikė į kaimynės langą, ji nematė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. LR ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios naudojimas priešingai vaiko interesais paprastai yra susijęs su tėvų aktyviais tyčiniais veiksmais, o kaltė dėl tėvų valdžios nepanaudojimo vaiko interesams pasireiškia neatlikimu arba netinkamu atlikimu tėvų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pažymėtina, jog tiek traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą vaiko interesams, tiek už tėvų valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams būtina surinkti asmens kaltumą patvirtinančius įrodymus, t.y. objektyvius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra visi būtini konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Tokius įrodymus privalo surinkti tyrimą atliekanti institucija.

Byloje nustatyta, kad A. M., kaip V. M. motina, turėjo LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų. Kaip matyti iš Ž. K. parodymų 2012-04-07 apie 19.50 val. buvo išdaužtas jos buto, esančio J. Basanavičiaus g. 146A-6, Šiauliuose, lango stiklas. Kas išdaužė lango stiklą, ji nematė, mano, kad tai padarė A. M. sūnus, nes jis jai yra grąsinęs, išplėšė jos sandėliuką, todėl tik jis galėjo tai padaryti. A. M. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teisme tai paneigė. Iš V. M. paaiškinimo matyti, kad 2012-04-07 apie 20.00 val. ne jis išdaužė Ž. K. buto lango stiklą. Liudytoja I. D. parodė, kad ji nematė, kas išdaužė Ž. K. lango stiklą, ji tik matė, kaip du berniukai V. M. ir D. S. mėtė kažką nuo žemės, gal akmenukus ar stiklo karoliukus į namą. Kuris iš minėtų berniukų išmušė lango stiklą, ji nežino ir nematė, mano, kad tai padarė A. M. sūnus V. M., nes jis yra išdykęs. A. M. tai paneigė ir nurodė, kad ji iš viso to negalėjo matyti, nes jos langas yra toliau, nei žaidė vaikai, be to, jau tamsu buvo. Byloje atliekant tyrimą ir prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M., nebuvo apklausti kiti du kartu su V. M. žaidę vaikai, nebuvo aiškintasi, ar dar kas nors matė įvykio aplinkybes, byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad tai padarė V. M.. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nenustatyta jokių įrodymų, tiesiogiai ir neginčijamai patvirtinančių, kad lango stiklą išdaužė būtent V. M., o ne kiti asmenys. To nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji Ž. K. bei liudytoja I. D.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2721/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. M. sūnus V. M. išdaužė Ž. K. lango stiklą, todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu - in dubio pro reo, A. M. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 181 straipsnio 2 dalį nutraukia, nesant A. M. veiksmuose jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Nutraukti A. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.