Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. P., M. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), iki savo mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame namų ūkyje. Z. J. vardu registruota nuosavybės teisė į 1.0000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 2.0000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) knygoje Z. J. vardu įrašytas ūkiui priklausantis gyvenamais namas. Pareiškėja S. B. yra Z. J. vaikaitė. Pareiškėjos motina ir Z. J. dukra J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kita Z. J. dukra D. P. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno regioniniame Valstybės archyve ir Lietuvos notarų rūmų archyve duomenų apie Z. J. paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Testamentų registre duomenų apie Z. J. palikimo priėmimo faktus nėra, paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono 1-ajame notaro G. B. biure neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.). Z. J. palikimo atsiradimo metu, t. y. Z. J. mirties dieną (duomenys neskelbtini), galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 587 straipsnio nuostatas įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); 2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai (1964 m. Civilinis kodeksas 573 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtina, kad pareiškėja būdama savo senelės Z. J. vaikaitė ir įstatyminė antrosios eilės įpėdinė, po senelės mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti naudodamasi ir rūpindamasi likusiu turtu – žemės sklypais, namų ūkio statiniais, šį turtą prižiūrėdama, t. y. remontuodama statinius, pjaudama žolę žemės sklype. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėja, per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į senelės Z. J. palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.