- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- TS-27-749/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33365-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nuteistasis
- K. F.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. F. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie 2015 m. gegužės 65 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo nuosprendžiu paskirtos, 2017 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi prilygintos BK atitinkančiai nusikalstamai veikai ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 2 metų 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paskirta galutinė – 3 metų 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. balandžio 16 d.
Nuteistosios bausmės atlikimo pradžia 2021 m. balandžio 16 d.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 2 d.
2022 m. rugpjūčio 10 d. nuteistoji faktiškai atliko 1 metus 6 mėnesius 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo dienos.
2022 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai gavo nuteistosios K. F. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamu nutarimu nutarta netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra nustatyta mažėjanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista; neišsilaikiusi lygtinio paleidimo iš pataisos namų įpareigojimų; būdingas teisės pažeidimo modelis; turi nestabilią darbo patirtį; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; sunkumai atpažįstant problemines sritis; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas pasekmių įvertinimas; kritinio mąstymo stoka) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad K. F. laikysis įstatymų ir nenusikals. Toks Komisijos sprendimas buvo padarytas remiantis socialinio tyrimo išvada, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio (duomenys neskelbtini) Panevėžio pataisos namuose, protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), keturiems nariams balsavus - prieš.
Šalies argumentai
Nuteistoji K. F. skundu nesutinka su minėtu Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nuteistoji savo skunde nurodo, jog su Komisijos nutarimu nesutinka dėl to, kad posėdyje dalyvavo ne pilna Komisijos sudėtis, o tik 4 jos nariai, nors jos teigimu pagal BVK turi būti 7 Komisijos nariai. K. F. taip pat nurodo, kad pagal BVK 157 straipsnio normas nuteistieji, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką, gali būti paleidžiami iš pataisos įstaigos lygtinai. Moteris mano, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyta mažėjanti vidutinė rizika, už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo skatinta; Profesinio rengimo centro filiale įgyta virėjos specialybė; bausmės metu nepažeistos taisyklės; visų bausmės atlikimo plane nurodytų priemonių vykdymas yra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Papildomai K. F. 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui Panevėžio pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, kuriame nurodyta, jog K. F. iš 5 būrio, 57 gyvenamosios patalpos, paprastosios nuteistųjų grupės yra perkeliama į 2 būrį, 26 gyvenamąją patalpą, lengvąją nuteistųjų grupę.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmestinas.
Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji K. F. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
Vienas iš nuteistosios K. F. skundo argumentų yra Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Skunde nurodoma, kad su Komisijos nutarimu nesutinka, kadangi posėdyje dalyvavo ne pilna Komisijos sudėtis, o tik 4 nariai.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai).
Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.
Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad svarstant K. F. lygtinio paleidimo klausimą, iš septynių Komisijos narių posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai: komisijos pirmininkė L. K. ir trys komisijos nariai: A. M., R. K. ir J. B.. Taigi, Komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas nuteistosios lygtinio paleidimo klausimas, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, t. y. buvo Komisijos narių kvorumas, taip pat dalyvavo komisijos pirmininkė.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo priimtas nepažeidžiant Nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Be to, ne teismas sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagal BVK, o Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija, ir būtent Komisija prisiima atsakomybę už nuteistojo lygtinį paleidimą ar nepaleidimą. O teismas patikrina Komisijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad K. F. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Pirminis vertinimas nuteistajai atvykus į pataisos namus buvo atliktas 2021 m. gegužės 10 d. naudojant OASys metodiką, buvo nustatytas vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, kuri išliko iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. vasario 4 d. nustatyta mažėjanti, tačiau išlikusi vidutinė rizika, o rizikos mažėjimą lėmė išmokėti visi finansiniai įsipareigojimai. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu ištirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistosios elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2022 m. liepos 26 d. nustatyta mažėjanti, tačiau išlikusi vidutinė rizika. Nuteistoji į pataisos namus atvyko būdama pradinio išsilavinimo. Jos oficiali darbinė patirtis epizodinė. Pataisos namuose išreiškė norą dirbti, tačiau kol kas dar neįdarbinta. Su pertraukomis dirba ūkio darbus (valytoja), geranoriškai dirba gerbūvio darbus. 2021/2022 mokslo metais įgijo virėjos specialybę. Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokėsi 5 klasėje, lankė mokykloje organizuojamus floristikos kursus. Pamokas lankė reguliariai.
Iš Panevėžio pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo matyti, kad K. F. perkeliama į lengvąją nuteistųjų grupę.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai K. F. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog K. F. bausmę pataisos namuose šiuo metu atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą. Ji anksčiau teista 1 kartą. Neišnykus teistumui, ji vėl padarė tokią pat nusikalstamą veiką. Pagal teismui pateiktus duomenis, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi nei pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš pataisos įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji ankščiau teista už analogišką nusikalstamą veiką, jos nusikaltimai yra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas sąlygoja išvadą, jog nuteistoji nedaro atitinkamų išvadų, taip pat atsižvelgiant į šiuo metu K. F. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji K. F. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 1 kartą už analogišką nusikalstamą veiką; neišsilaikiusi lygtinio paleidimo iš pataisos namų įpareigojimų; būdingas teisės pažeidimo modelis; turi nestabilią darbo patirtį; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; sunkumai atpažįstant problemines sritis; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas pasekmių įvertinimas; kritinio mąstymo stoka. Be to, nuteistosios K. F. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 2022 m. vasario 4 d. nustatyta mažėjanti, tačiau išlikusi vidutinė rizika, o rizikos mažėjimą lėmė išmokėti visi finansiniai įsipareigojimai. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu ištirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistosios elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą 2022 m. liepos 26 d. nustatyta mažėjanti, tačiau išlikusi vidutinė rizika. Kadangi nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika pakartotinio vertinimo metu nustatyta tik nežymiai mažėjanti, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Tai, kad jau po Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo K. F. buvo pervesta į lengvąją nuteistųjų grupę, nebeturi įtakos komisijos sprendimo vertinimui, be to, per mažas laiko tarpas nuo pervedimo į lengvąją nuteistųjų grupę, kad galima būtų spręsti, ar iš tiesų taip esmingai pasikeitė į gerąją pusę nuteistosios elgesys.
Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, stebima iniciatyva, nuteistajai valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliumi, nes nuteistoji mokosi, įgijo specialybę, lankė psichologo konsultacijas, dalyvauja intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi nustatytų rėžimo reikalavimų, taip mokydamasi savo gyvenimo stilių keisti prosocialia linkme ir tai gali tapti svarbiu nuteistosios tolesnį resocializacijos ir integracijos į visuomenę palengvinančiu veiksniu. Pakartotinai vertinant mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse pasireiškiančius kriminogeninius veiksnius, stebimi išliekantys pozityvūs pokyčiai, nuteistoji toliau stiprino konstruktyvius problemų sprendimo įgūdžius, gerino savikritiškumą, probleminių situacijų atpažinimą, pasekmių suvokimą, dalyvaudama pozityvaus užimtumo priemonėse bei intervencinėse programose, stebimos išliekančios prosocialios nuostatos bei motyvacija gyventi socialiai priimtiną gyvenimą bei pastangos tą daryti ir izoliacijos sąlygomis. Iš to daroma išvada, kad šiose srityse stebimi pokyčiai ir pastangos sudaro prielaidas mažėti pakartotinio nusikalstamumo rizikai, tačiau nuteistajai būtina dėti pastovias pastangas, siekiant išlaikyti šias tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje.
Pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, visi keturi komisijos nariai balsavo „prieš“. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistoji K. F. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, mokosi, už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatinta, tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajai K. F..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, K. F. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (mokosi, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. F. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistosios K. F. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistosios K. F. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai“ atmesti.
Nutarties nuorašus nedelsiant (tačiau ne vėliau nei kitą darbo dieną po nutarties priėmimo) išsiųsti prokuratūrai, nuteistajai, Panevėžio pataisos namų administracijai.
Įsiteisėjus nutarčiai, K. F. asmens bylą grąžinti Panevėžio pataisos namų administracijai.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.