- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-311-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04250-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-311-124 /2012
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04250-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 42.10, 45.5
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-639-772/2012 pagal AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo ieškinį atsakovui V. P. dėl netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. P. priteisti 3339,52 Lt netesybų, 50 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. birželio mėn. 17 d. atsakovas V. P. pasirašė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr.05-191 bei 2007 m. birželio mėn. 13 d. papildomą susitarimą Nr.07-266 su AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialu, dėl V. P. komercinių patalpų (duomenys neskelbtini), dujofikavimo. Pagal sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs įsirengti ir pradėti vartoti nustatytą gamtinių dujų kiekį, o per 2010 m. atsakovas įsipareigojo suvartoti 14000 kubinių metrų gamtinių dujų. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas savo įsipareigojimus įvykdė, nutiesė dujotiekį, tačiau nepateikė dujų apskaitos sistemos, kadangi atsakovas savo lėšomis neįsirengė vartotojo sistemos. Atsakovas savo įsipareigojimų per 2010 m. neįvykdė ir nepradėjo vartoti gamtinių dujų. 2011-05-18 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl netesybų sumokėjimo, tačiau netesybos nebuvo sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu (25–26 b. l.) ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. P. 3339,52 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Lt žyminį mokestį.
Atsakovas V. P. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė prieštaravimus (28, 46–49 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu (106-118 b. l.) pakeitė 2011-07-01 preliminarų sprendimą, priteisė ieškovui AB ,,Lietuvos dujos“ iš atsakovo V. P. 2226,34 Lt netesybų ir 33,50 Lt žyminio mokesčio bei 100 Lt už antstolio paslaugas, viso 2 359,84 Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad 2005-06-17 šalys sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 05-191, o 2007-06-13 papildomą susitarimą Nr. 07-266. Pagal šią sutartį AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas nustatytais terminais įsipareigojo nutiesti dujotiekį, sumontuoti dujų apskaitos sistemą, pradėti tiekti sutarties priede Nr. 1, nustatytą dujų kiekį ir eksploatuoti sumontuotus įrenginius, o atsakovas įsipareigojo sumokėti įmoką, savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį bei pradėti vartoti sutarties priede Nr. 1 nustatytą dujų kiekį, kasmet suvartoti sutartą dujų kiekį, tinkamai eksploatuoti vartotojo sistemą ir apmokėti už patiektas dujas. Tačiau šalys nesudarė Gamtinių dujų tiekimo sutarties dėl dujų tiekimo į atsakovui priklausantį objektą. 2007-06-13 papildomame susitarime dėl 2005-06-17 sutarties pakeitimo 1p. pakeičiant sutarties priedą Nr. 1 atsakovas įsipareigojo kiekvienais metais nuo 2008 metų suvartoti po 14 000 kub. m. gamtinių dujų. Jeigu atsakovas suvartoja per metus mažiau nei 90% sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, vartotojas moka dujų įmonei netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) dujų kiekio sumos. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2005-06-17 sutarties 7.2.p., 7.3. p., 7.4.p., 7.6.p., t.y. neįsirengė ir nepradėjo vartoti sutarties priede Nr. 1 nurodytą gamtinių dujų kiekį kiekvienais metais, o ginčo atveju 14 000 kub. m. per 2010 metus. Pagal sutartį atsakovas turėjo teisę pakeisti sutarties vykdymo sąlygas, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Civilinėje teisėje galioja visiškas nuostolių atlyginimo principas, dėl to teismas, mažindamas sutartines netesybas, kurios yra šalių iš anksto aptarti nuostoliai, negali jų sumažinti daugiau, nei šalys patyrė nuostolių. Netesybomis laikomi šalių iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai, kurių nebereikia įrodinėti. Nukentėjusiajai šaliai pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Netesybų įskaitymo esmė yra ta, kad, kreditoriui reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir nuostolius, ir pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, į kurią įeina mažesnioji. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 str. 1 dalį priteisiama atlyginti nuostolius, apimančius įskaitomą netesybų sumą. Teismas laikė, kad ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo netesybų suma mažintina vienu trečdaliu, tai yra priteisiant ieškovui 2 226,34 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (125–127 b. l.) ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Investicijos, prijungiant vartotoją, turi atsipirkti ne tik per VKEKK nustatytą laikotarpį, bet ir privalo nedidinti kainų esamiems vartotojams. Skaičiuojant naujo nebuitinio vartotojo prijungimo mokestį, yra vertinamas jo nurodytas planuojamas suvartoti dujų kiekis. Kuo vartotojas jį nurodo didesnį, tuo didesnė tikimybė, kad prijungimo mokestis bus mažesnis. Tačiau jeigu vėliau jis suvartoja mažiau, yra skaičiuojami papildomi mokesčiai, kurie užtikrina tiek investicijų atsipirkimą, tiek ir kainų esamiems vartotojams nedidėjimą dėl šių investicijų įtakos.
2. Tai, jog atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš kitų sutartinių santykių, kuomet atsakovo nuomininkui iškelta bankroto byla, nėra pagrindas mažinti netesybas. Atsakovas apeliantui nepranešė, neinformavo apie šias aplinkybes ir kad jis negalės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Be to, UAB „Autostiliaus studija“ tik 2011-08-19 buvo iškelta bankroto byla, tuo tarpu netesybos iš atsakovo reikalaujamos už 2010 metus.
3. Sutarties neįvykdymo atveju šalys numatė vienodo dydžio netesybas tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, šalys sutartį pasirašė laisva valia. Šalių sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad šalys iš anksto nustatė galimus ieškovo nuostolius, kurių nereikia įrodinėti. Sutartyje nustatytos netesybos yra ieškovo minimalūs nuostoliai dėl atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
4. Atsakovui nevartojant užsakytų gamtinių dujų kiekio, nėra gaunamos pajamos, kurios įvertintos skaičiuojant investicijų atsipirkimą ir naujo vartotojo prijungimo įmoką. Investicijų atsipirkimas ir efektyvumas buvo paskaičiuotas įvertinus dujų kiekio nurodyto sutarties priede suvartojimą, todėl sumažintos netesybos paneigia šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatos koreguojamos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas nepagrįstai sumažino netesybas, vadovaudamasi tuo, kad buvo pakeistos Taisyklių (2002m. vasario 5 d. Ūkio ministro įsakymas Nr.43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių“) nuostata dėl šalių atsakomybės, nes šių Taisyklių 213 str. yra taikomas sudaromoms Gamtinių dujų tiekimo sutartims ir jis nėra taikomas Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartims, todėl nėra jokio teisinio pagrindo peržiūrėti ieškovo prašomų netesybų dydį.
5. Turėtų būti tenkintinas apelianto ieškinys dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.
Apeliaciniu skundu (120–121 b. l.) atsakovas V. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-31 galutinį sprendimą panaikinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu priteisdamas 2359,84 Lt ieškovo naudai, pažeidė įrodymų ir įrodinėjimo taisykles, nes galutiniame sprendime niekaip nevertino sprendime nurodytų aplinkybių ir priežasčių, nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, bei nepateikė argumentų, dėl apelianto pateiktų įrodymų prieštaravimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose.
2. Pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime nevertino, kad šalių investicijos pagal šį investicinį projektą sudarė 70 129,76 Lt, iš šios sumos apeliantas, sumokėdamas ieškovui prisijungimo įmokas prieš pasirašant sutartis į šį projektą investavo apytiksliai trečdalį projekto sumos, o ieškovas investavo apytiksliai likusius du trečdalius sumos. Tačiau mokėjimai ieškovui per netesybas ar per dujų vartojimą, nėra vien investicijų grąža, nes ieškovas praturtėja keliais kartais didesne suma nei investavo į šį projektą. Įgyvendinus projektą ieškovo pajamos sieks 150 000 Lt, negana to, tas turtas registruotas ieškovo nuosavybės balanse.
3. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes ir spręsti klausimą iš esmės, kad ieškovas reikalauja nerealias sumas ir nori gauti kelis kartus didesnes pajamas nei investavo, tokio dydžio mokesčiai prieštarauja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytai tvarkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (138–140 b. l.) ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“, kreipdamasi į teismą visada patikrina ar įdėtos investicijos į dujotiekio statybą dar nėra atsipirkusios. V. P. nuo pat 2005 m. gruodžio 1 d. nėra suvartojęs nė vieno kubinio metro gamtinių dujų, todėl jo teiginys, kad investicinis projektas atsipirko neatitinka realybės. Investicijos prijungiant vartotoją turi atsipirkti ne tik per VKEKK nustatytą laikotarpį, bet ir privalo nedidinti kainų esamiems vartotojams. Kai skaičiuojamas naujo nebuitinio vartotojo prijungimo mokestis, yra vertinamas jo nurodytas planuojamas suvartoti dujų kiekis. Netesybos nėra susijusios nei su taupymu, nei su išlaidavimu, o tiesiog su investicijų į dujų sistemą ekonominio pagrįstumo išlaikymu. Taigi, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo nuostata, kuri teigia, kad investicijos į sistemą neturi didinti kainos esamiems vartotojams, bendrovė „Lietuvos dujos“ reikalauja netesybų pagal naujų vartotojų prijungimo sutartis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (137 b. l.) atsakovas V. P. nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais kategoriškai nesutinka, ieškovas visaip manipuliuoja ir pats akivaizdžiai nesilaiko jam aiškiai įvardinto ir nustatyto mokesčio dydžio dalyje dėl investicijų susigrąžinimo, kurį nustato VKEKK. Be to, ieškovas iš apelianto reikalauja apytiksliai tris kartus didesnio dydžio mokesčio, nei priklausytų jam mokėti, ieškovas neteisėtai prašo mokestį dar ir už dujų nevartojimą, ieškovui tokio mokesčio surinkimo nėra nustačiusi VKEKK, todėl jo mokėjimas teisiškai yra neįmanomas, to pirmosios instancijos teismas savo galutiniame sprendime nesprendė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo esmė
2005 m birželio 17 d. AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialas sudarė su V. P. „Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 05-191(toliau – Sutartis) dėl V. P. komercinių patalpų (duomenys neskelbtini) mieste dujofikavimo. Pagal šią sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki atsakovo komercinių patalpų, tačiau atsakovas neįsirengė vartotojo sistemos. Atsakovas V. P. pagal minėtą sutartį bei jos papildymą įsipareigojo suvartoti 2010 metais 14000 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų, tačiau gamtinių dujų nepradėjo vartoti.
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3339,52 Lt. netesybų, 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties 14 punkte numatyta Vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 procentų Sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio. Atsakovui nevykdant sutarties ieškovas už 2010 metus pagal sutarties 14 punkte nurodyta formulę apskaičiavo netesybas, kurios sudaro 3339,52 Lt.
Dėl netesybų pagal sutartį priteisimo
Iš bylos duomenų matosi, kad byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų priteisimo iš atsakovo pagal AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo ir su atsakovu V. P. sudarytos sutarties „Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos „Nr. 05-191.
Pagal minėtą sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki atsakovo komercinių patalpų (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal minėtą sutartį bei jos pakeitimą įsipareigojo 2010 metais suvartoti 14 000 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų. Šių savo įsipareigojimų pagal Sutartį atsakovas neįvykdė, gamtinių dujų 2010 metais vartoti nepradėjo. Sutarties 14 punkte numatyta vartotojo pareiga sumokėti Dujų įmonei netesybas, suvartojus per metus mažiau nei 90 procentų Sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio. Atsakovui nevykdant sutarties, ieškovas už 2010 metus pagal sutarties 14 punkte nurodytą formulę apskaičiavo netesybas, kurios sudaro 3339,52 Lt. Tačiau 2005 m.birželio 17d. sutarties Nr. 05-191 23 punkte numatyta, kad vartotojas supranta, jog Priede Nr. 1 nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos 14 ir 15 punktuose, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, nurodytos 7.3. punkte dalis, pagal kurį vartotojas įsipareigojo pasirašyti dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartį. Iš bylos duomenų , atsakovo pateikto paaiškinimo matosi, kad dujų tiekimo sutartis nepasirašyta ir dujos atsakovui netiekiamos. Tai atsakovas nurodo visuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat patvirtina ir ieškovas apeliaciniame skunde. Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovas dujų nevartoja, nes dujų tiekimo sutartis nesudaryta, todėl sutinkamai su Sutarties 23 punktu sankcijos t.y. netesybų skaičiavimas pagal Sutarties 14 punktą ir remiantis nesuvartotu dujų kiekiu negalimas. Ūkio ministro 2002 02 05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 94 p. taip pat nurodyta, kad tiekimo įmonės patvirtintas dujų kiekis sutarties šalims tampa privalomas tik kai vartotojas ir tiekimo įmonė sudaro tiekimo sutartį. Todėl darytina išvada, kad šalims nesudarius dujų tiekimo sutarties, prijungimo Sutartyje planuotas vartojimui dujų kiekis netapo šalims privalomas. Ieškovas ieškinyje remiasi minėtų taisyklių VI skirsniu. tačiau jo 35 punktas irgi numato, kad dujos į naujojo vartotojo sistemą pradedamos tiekti prijungus naujojo vartotojo sistemą prie dujų įmonės sistemos bei dujų įmonei ir naujajam vartotojui sudarius dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo), o jeigu reikia – ir perdavimo ar paskirstymo sutartį.
Tai, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas bei teisiniu požiūriu nelogiškas, patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo sutarties 15 punkte numatyta, jog dujų įmonė, pateikusi mažiau kaip 90 procentų sutarties priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, moka vartotojui netesybas nuo nepatiekto iki 90 procentų dujų kiekio sumos. Tačiau ne tik atsakovas nesuvartojo, bet ir ieškovas nepateikė priede Nr. 1 nurodyto orientacinio dujų kiekio. Taigi sekant ieškovo logika tokiu atveju pareiga mokėti netesybas atsiranda abiem sutarties šalims, tačiau taip nėra. Pažymėtina, yra ir tai, kad ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas ginčo sutarties 14 punkto nuostata(CPK 13 str.).Kiti atsakovo sutartinės atsakomybės pagrindai nagrinėjamuoju atveju sprendžiami nebuvo, jie gali būti spręstini kitoje byloje, esant ieškovo nuostoliams.
Nenustačius pagrindo priteisti iš atsakovo netesybas remiantis sutarties 14 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto ieškovo argumentų, susijusių su netesybų dydžiu, nepasisako .
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, netinkamai aiškinus Sutarties nuostatas, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas(CPK 326 str.1 dalies 2 punktas).
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos 66,79 Lt apeliacinėje instancijoje –žyminis mokestis, kuris priklausė mokėti už apeliacinį skundą , paskaičiuojant jį nuo priteistos sumos (2226,34 Ltx3proc.). Likusią permokėtą sumą atsakovas turi teisę, pateikdamas pareiškimą Šiaulių miesto apylinkės teismui(CPK 87 str.1 d.1p)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 sausio 31 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo ieškinį V. P. dėl netesybų priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių filialo atsakovui V. P. 66,79 Lt)šešiasdešimt šešis litus 79 st.) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.