Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-908-493/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1S-908-493/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-908-493/2018Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00071-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 357-221 taikyti E. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. (toliau – E. A.)Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., jos pabaiga – 2020 m. vasario 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 357-221 nutarta taikyti nuteistajam E. A. lygtinį paleidimą, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.

4. Nuteistasis E. A. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis priimta visiškai neįsigilinus į bylos detales, pateiktą medžiagą, Komisijos, socialinės tarnybos išvadas. Nutartyje pateiktos prielaidos neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja Komisijos išvadoms ir Teismų praktikai bei nepagrįstai neigia patį lygtinio paleidimo institutą. Pasak nuteistojo, teismas netinkamai išanalizavo įrodymų visumą, nutartyje reziumuojami niekuo nepatvirtinti, dviprasmiški, spėjami dalykai, nepagrįsti jokiais dokumentais. Nuteistasis teigia, jog nebuvo įvertintas jo nepriekaištingas elgesys viso bausmės atlikimo metu, ką patvirtina ta aplinkybė, jog jis nė karto nebuvo gavęs jokių nuobaudų, o priešingai – tik skatintas. E. A. teigimu, Komisijos konstatuotam stabiliam pavyzdingam elgesiui, visoms įstatyme numatytoms ir įvykdytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas, nes nėra jokių teisinių aplinkybių, kurios leistų abejoti Komisijos priimtais nutarimais. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika tik žemėja, tačiau ją sumažinti ženkliau per tokį laiką nėra jokių galimybių, dėl ko nuteistasis ne kartą kreipėsi į socialinę tarnybą. Skunde nurodoma, jog metų ir daugiau įkalinimo įstaigoje praleidusiam asmeniui, grįžus į laisvę, rasti darbo dar sunkiau, nes asmuo praranda ne tik profesinius įgūdžius, bet ir apskritai gebėjimą gyventi ir bendrauti laisvoje visuomenėje. E. A. teigimu, jis yra nepagrįstai žlugdomas, reikalaujant įstatymu neapibrėžtų, formalių dalykų bei nepagrįstai apsunkinamos reabilitacijos galimybės. Nuteistasis skunde nurodo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, neturėtų būti dar kartą atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Nuteistasis gali būti kalinamas toliau tik tuo atveju, jei ir toliau kelia grėsmę visuomenei. Skunde nurodoma, jog būtent pataisos namų darbuotojai savo kompetencijos ribose gali tinkamai spręsti apie nuteistojo galimybę grįžti į visuomenę, o neargumentuotas pataisos namų administracijos bei psichologinės tarnybos specialistų nuomonės nepaisymas, naikina pačią lygtinio paleidimo instituto prasmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. A. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis E. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (47 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Svarbu paminėti, kad iš 47 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų net 35 iš jų yra statiniai, kurie laikui bėgant nesikeičia ir tik 12 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, dabar dalyvauja pataisos programoje. Vidaus tvarkos nepažeidė, įsidarbino, įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo meno terapijos programoje, pradėjo mokytis profesinėje mokykloje siuvėjo specialybės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo vienu balu, pakeitus požiūrį į apdarytus nusikaltimus, pripažinus jų žalą visuomenei, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Abejonių E. A. pasiruošimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti kelia nuteistojo mąstymą ir elgesį bei nuostatas apibūdinančios aplinkybės. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dažniausiai nesusiduria su sunkumais siekdamas savo planų, tačiau kartais neįvertina galimų ilgalaikių neigiamų pasekmių. Savo turimų problemų nesureikšmina, mano, jog jas visas jau išsprendė. Taip pat svarbu paminėti, kad nepakito ir kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, nėra duomenų, kad šie veiksniai būtų koreguoti. Svarbu pažymėti, jog ankstesnius nusikaltimus E. A. padarė norėdamas neteisėtai praturtėti, nors tuo metu jis turėjo darbą ir legalias pajamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad E. A. turi skolų, anksčiau teistas penkis kartus ir jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo. Šios anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę E. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Apygardos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino nuteistąjį charakterizuojančiais aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką ir E. A. pastangas šią riziką sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad E. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį ar padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko būtų galima konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo E. A. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo panaikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysDanutė GiačaitėArūnas Paštuolis