Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-376-2012

Teisėjas G. Čereškevičienė Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00323-2010-4

2012 m. vasario 15 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B., a. k. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini)., bedarbio, apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis paskirta A. B. skundžiamu nuosprendžiu bausmė subendrinta su ankstesniu 2006 01 25 Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirta A. B. galutinė subendrinta bausmė penkeri metai laisvės atėmimo ir 3 MGL ( 375) litų bauda.

Priteista iš A. B. teismo turėtų pašto išlaidų 21, 40 Lt valstybės naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. I. bei N. Č., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno su tikslu parduoti narkotinę medžiagą – heroiną ir heroiną pardavė: 2010 m. spalio mėnesio 1-2 d., tiksliai nenustatytą dieną, po pietų, tiksliai nenustatytu laiku, Kirtimų mikrorajone, Vilniaus m., iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo ne mažiau 0,075 g narkotinės medžiagos- heroino, kurio ne mažiau kaip 0,009 g suvartojo Vilniaus m., o likusią dalį 0,066 g gabeno tyrimo metu nenustatyta transporto priemone į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Švenčionių m., priklausantį Tamarai ir A. B., ir nuo to momento ją ten laikė, 2010-10-04 apie 11 val., nurodytoje gyvenamojoje vietoje, 0,026 g heroino pardavė už 25 litus I. I., 2010-10-04 apie 19 val., nurodytoje gyvenamojoje vietoje, ne mažiau 0,021 g heroino pardavė už 40 litų N. Č., vėliau 2010-10-04 laikotarpyje nuo 21.00 iki 22.10 val., dalį-0,010 g heroino, nešėsi dėvimos striukės kišenėje Švenčionių m., Vilniaus gatve, kol prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir išėmė šią narkotinę medžiagą, o likusią dalį 0,009 g heroino A. B. laikė nurodytoje gyvenamojoje vietoje iki 2010-10-07 10.20 val., kol Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai kratos metu rado ir išėmė šią narkotinę medžiagą. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 260 str. 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nes byl1 išnagrinėjo šališkas teismas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p ).

Nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kuriuo privaloma vadovautis visame baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Šis principas yra viena iš sąlygų siekiant užtikrinti teisingą procesą, garantuojantį asmens pasitikėjimą valstybe, jos įgaliotomis institucijomis, turinčiomis pareigą greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų nuteistas. Nešališkumo principas reiškia, kad tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. LR BPK 44 str. 5 d. numato, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

LR BPK 241 str. 2 d. nurodyta, kad teismas privalo taikyti visas įstatymų numatytas priemones, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai.

Taigi įstatymai pabrėžia teismo nešališkumo principą nagrinėjant bylas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje, teismas visgi pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą. Reikia pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kad teisėja, nagrinėdama bylą, turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga. Tačiau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. To šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasiekta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji buvo I. I., N. Č. ir A. B., išnagrinėta nedalyvaujant kaltinamajam I. I..

LR BPK 246 str. 1 d. numatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant jo baudžiamąją bylą yra būtinas. Kaltinamojo dalyvavimas teismo procese ne tik užtikrina, kad kaltinamasis pasinaudos savo teisėmis, numatytomis LR BPK 22 str., bet ir sudaro galimybes išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes. Teismas gali nagrinėti bylą be kaltinamojo, kai byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamasis yra užsienyje, ir duomenys, kad jis žino apie posėdžio laiką bei vietą, tačiau vengia atvykti į teismą.

Kaltinamojo vengimas atvykti į teismą nustatomas remiantis paties kaltinamojo raštu pateikta informacija, kad jis atsisako atvykti į teismą, grįžę teismo šaukimai ar panašaus pobūdžio dokumentai su kaltinamojo parašu, kad jam žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir panašiai. Visais kitais atvejais, kai kaltinamasis negali dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, kai jis yra pasislėpęs nuo teismo ar dėl kitų priežasčių nedalyvauja teismo posėdyje, baudžiamoji byla negali būti nagrinėjama ir turi būti laukiama, kol kaltinamasis galės dalyvauti teisme arba kol bus užtikrintas jo dalyvavimas.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, posėdžiai baudžiamojoje byloje buvo ne vieną kartą atidėti, kadangi neatvykdavo ir nebūdavo pristatytas kaltinamasis I. I.. Šaukimas kaltinamajam buvo siunčiamas tik vieną kartą į pirmąjį posėdį, kurį atsiėmė ne jis pats asmeniškai, neatvykimo priežastys nebuvo žinomos. Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūnų pranešimų, kaltinamasis I. I., pasak jo sugyventinės, buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę. Kaltinamajam buvo paskelbta paieška. Vėliau gavus pranešimą iš policijos komisariato, iš jo turinio matosi, kad I. I. galimai randasi užsienyje, konkreti jo buvimo vieta nežinoma. (t. 3, b.l. 1) Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą kaltinamajam nedalyvaujant, nurodęs, kad vadovaujasi LR BPK 246 str. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį

Taigi akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kaltinamojo buvimą užsienyje, o juo labiau nėra jokių duomenų, kad kaltinamajam buvo žinoma bent apie vieną teisiamąjį posėdį. Tai grubus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sutrukdęs teismui visapusiškai ir nešališkai priimti teisingą sprendimą byloje.

Pažymėtina, kad pasekoje to, jog byla buvo nagrinėjama kaltinamajam I. I. nedalyvaujant ir nežinant apie teisiamuosius posėdžius, buvo pažeistas žodinio bylos nagrinėjimo principas, suvaržytos kaltinamojo teisės (LR BPK 22 str.), be to, buvo suvaržytos ir kitų kaltinamųjų teisės. Vienas iš pagrindinių įrodymų nuteisiant apeliantą A. B., buvo pagarsinti I. I. parodymai. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išanalizavus I. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie keitėsi. Kodėl apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį vadovavosi būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais I. I. parodymais, nepasisakė. Taip pat nepašalino prieštaravimų kaltinamojo parodymuose. Kolegija pažymi, kad A. B. neturėjo galimybės užduoti klausimų I. I..

LR BPK 433 str. numato, kad byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytu atveju. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas. Taigi akivaizdu, kad LR BPK 246 str. sąlygų šioje baudžiamojoje byloje nebuvo, kaltinamojo I. I. dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo būtinas ir teismas neturėjo teisinės galimybės vadovautis I. I. parodymais, ir juolab, priimti apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Lietuvos Aukš­čiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (2K-243/2009); taip pat, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (2K-198/2009).

Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamųjų teisės, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Kadangi baudžiamąją bylą išnagrinėjo akivaizdžiai šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodamas nagrinėti teismui iš naujo ( LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. ).

Šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį, kiti apelianto A. B. skundo argumentai nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.