- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1547-673/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01220-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- Kėdainių rajono
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškinio atsakovei A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-05-11Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškinys atsakovei A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.Teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atsakovei dėl skolos priteisimo kildinamas iš atsakovės netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, reikalavimas grindžiamas atsakovės (buvusios ieškovo darbuotojos) prisiimta visiška materialine atsakomybe, t. y. ginčas tarp šalių kilo iš darbo teisinių santykių. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka Darbo kodekso (DK) 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 – 304 straipsniuose. DK 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas DK 299 straipsnyje yra nustatęs atvejus, kuriems esant tiesiogiai, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuomet ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 Darbo kodekse įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas ir tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikti platesni įgaliojimai Darbo ginčų komisijai. Minėto DK 299 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kuriais esant asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Tai: 1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; 2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; 3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; 4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 straipsnio 2 dalies redakcijoje (priešingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nenumatyta išimtis, suteikianti teisę tiesiogiai, apeinant Darbo ginčų komisiją, kreiptis į teismą, jei darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę. Pažymėtina, kad DK 257 str. 5 d. nurodyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams. DK 258 str. 3 d. nurodyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą. Todėl sistemiškai vertinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, t. y. nepriskiriant atskiro materialinio reikalavimo – ginčų dėl žalos, padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.
Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas pasinaudojo nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 412 str. 1 d., jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. Ieškovui išaiškintina, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, pirmiausia jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė (šiuo atveju buvusi darbovietė).Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad DK289 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas nereiškia, kad praleidęs šį terminą asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK289 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.).
Remiantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d., ieškovui grąžintinas paduodant ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovo Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir jį kartu su priedais grąžinti ieškovui.
Išaiškinti ieškovui, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų jis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, į. k. (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-05-06.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.