- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-2007-582/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2015-07-23 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 1999-04-01 nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 1999-06-17 nutartimi, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 5, 8, 13 punktus ir nuteistas galutine dvidešimties metų laisvės atėmimo bausme, pirmus septynerius metus paskiriant atlikti kalėjime. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus ir nuteistajam paskirta galutinė dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė (bausmės pabaiga – 2018-10-13).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-07-23 priėmė nutarimą Nr. LK-175, kuriuo nutarė nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis per visą bausmės laiką pasikeitė į gerąją pusę, suprato padarytas klaidas ir mano, kad dėl jų negalima smerkti jo visą likusį gyvenimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, per kurią lankėsi reabilitacinėse ir psichologinėse grupėse, nustojo vartoti narkotines medžiagas, atlygino civiliniu ieškiniu iš jo priteistą žalą, pataisos įstaigoje dirba, laikosi nustatytos tvarkos reikalavimų, už gerą elgesį buvo 9 kartus paskatintas. Visos šios aplinkybės, A. K. nuomone, sudaro pagrindą patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime į nuteistojo skundą prašoma skundžiamą teismo nutartį palikti galioti ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820 buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo A. K. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-07-17 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad A. K. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (75 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau teistas 3 kartus, yra pažeidęs jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygas), darbo įgūdžių stoka, neigiama kitų asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, įtaka, neatsakingas alkoholio vartojimas, kuris skatina jo smurtinį elgesį, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir jo nuostatos vertybių sistemoje. Teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi leistų spręsti apie sumažėjusią minėtų kriminogeninių veiksnių įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Visų pirma, nuteistasis pataisos įstaigoje sunkiai adaptavosi prie nustatytos tvarkos, per visą bausmės atlikimo laiką drausminėmis nuobaudomis buvo baustas net 24 kartus. Nors nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos itin neigimai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui spręsti apie esminius jo elgesio pokyčius bei pažangą, mažinant su tuo susijusią vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, ypač atsižvelgus į tai, kad per visą bausmės laiką jis buvo dažniau baustas nei skatintas (turi 9 paskatinimus).
Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad itin žiaurūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai (nužudymas ir sunkus sveikatos sutrikdymas), už kuriuos šiuo metu A. K. atlieka bausmę, padaryti jam apsvaigus nuo alkoholio, todėl būtina įvertinti nuteistojo požiūrio į psichoaktyvių medžiagų vartojimą pokyčius ir pastangas mažinti šių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamumo rizikai. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad pats nuteistasis neigia turintis problemų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir bausmės atlikimo metu nelanko jokių korekcinių programų, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius, priešingai, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu buvo baustas daugiau nei 10 kartų (paskutinį kartą 2014-06-02). Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis buvo baustas ir už fizinio ar psichinio smurto panaudojimą kitų nuteistųjų atžvilgiu, kai jam pagal HCR-20 metodiką nustatyta vidutinė pakartotinių smurtinių nusikaltimų rizika. Socialinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo mąstymo ir nuostatų pokyčių nurodyta, kad A. K. toleruoja nusikalstamos subkultūros nuostatas, pačiam trūksta atsakomybės jausmo, yra labiau orientuotas į savo teises, o ne pareigas, problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos sau, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nenustatyta jokių prielaidų manyti, kad A. K., paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, yra teisėta ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.