Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Byla Nr. 2SA-218-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2SA-218-881/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
VšĮ „Centro poliklinika“
Trečiasis asmuo
V. S.
Kategorijos
  • 124.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-218-881/2013Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 124.2.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-12062-432/2011 pagal ieškovo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei VšĮ „Centro poliklinika“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. S., kuria atsisakyta atnaujinti procesą.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-962-141/2008 pagal ieškovo ieškinį atsakovei VšĮ „Centro poliklinika“ dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl 25 084 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Ieškovas šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas veikė tendencingai nusistatęs prieš ieškovą ir jo reiškiamus reikalavimus: neleido ieškovui pasinaudoti visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (atsisakė skirti teismo medicininę ekspertizę, neteisingai nustatė ieškinio pagrindą, neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai nustatė, jog ieškovas neprašė atnaujinti termino), todėl, jo manymu, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiuo pagrindu prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (ieškovas) dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vienas iš pareiškėjo (ieškovo) apeliacinio skundo argumentų – tvirtinimas, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas, apeliaciniame skunde pareiškėjas (ieškovas) išdėstė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo apie, jo manymu, bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo įrodymus ir nepatenkintus ieškovo prašymus dėl teisėjos nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (ieškovo) apeliacinį skundą, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas (ieškovas) pasinaudojo ir teise paduoti kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (ieškovo) kasacinį skundą. Kasaciniame skunde pareiškėjas (ieškovas) taip pat nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo: teismai (vienas iš jų – pirmosios instancijos teismas) buvę neteisėtos sudėties, bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja nepagrįstai nebuvusi nušalinta nuo bylos nagrinėjimo. Teismas nurodė, kad tų pačių aplinkybių nagrinėjimas teisme negali tęstis be galo. Pareiškėjo (ieškovo) argumentai, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti procesą, buvo išsamiai išnagrinėti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, šių teismų nutartys yra įsiteisėjusios. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, yra CPK 366 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga, dėl kurios procesas negali būti atnaujintas: pareiškėjas (ieškovas) prašyme nurodytais pagrindais galėjo remtis ir rėmėsi apeliaciniame ir kasaciniame skunduose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas prieš tai nagrinėjo tą patį prašymą ir 2010 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir atnaujino ieškovui praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Ieškovo nuomone, teismas neturėjo teisės perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teisėjui (CPK 71 str. 1 d.), todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Be to, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo vietą ir laiką, negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas jau kreipėsi į apeliacinės ir kasacinės instancijos teismą prašyme nurodytais motyvais, atima iš jo galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Įstatymas numato priešingai – byloje dalyvaujantis asmuo, nagrinėjant bylą žinojęs, kad teismo sudėtis yra neteisėta, tačiau sprendimo neskundęs nei apeliacine, nei kasacine tvarka, šiuo pagrindu negali reikalauti atnaujinti proceso (CPK 366 str. 2 d.). Taigi CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių nėra, ir yra teisinis pagrindas nagrinėti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Bylą Nr. 2-962-141/2008 išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai buvo atmetusi ieškovo prašymą paskirti byloje medicininę ekspertizę, dokumentų ekspertizę, rėmėsi ginčijamomis ir neobjektyviomis Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie LR SAM išvadomis. Pati teisėja turėjo abejonių dėl šių išvadų, tačiau nesulaukusi galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl LR sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo dėl valstybinio medicininio audito išvadų atlikimo, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą. Taigi bylą nagrinėjusi teisėja buvo tendencinga ir šališka, ignoravo akivaizdžius faktus. Ieškovas buvo pareiškęs teisėjai nušalinimą, tačiau jo pareiškime dėl teisėjos nušalinimo išdėstyti argumentai nebuvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti. Ieškovas prašė nušalinti teisėją ir po bylos atnaujinimo. Teisėja neišsprendė ieškovo prašymo išreikalauti iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas, tačiau išsiuntė ieškovo procesinius dokumentus atsakovei, po kurių gavimo Valstybinė medicininio audito inspekcija surašė išvadas ir pateikė teismui. Tokie suderinti teismo ir atsakovo veiksmai pagrindžia ne ką kitą, o teisėjos neabejotiną šališkumą. Dar vienas svarus argumentas – nors ieškovas ginčijo Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmus dėl valstybinio medicininio audito atlikimo gydymo laikotarpiu nuo 1995 metų iki 1998 metų, teisėja tendencingai laikė, kad yra ginčijamos audito išvadas, susijusios tik su 1995 metų laikotarpiu. Teismas nepagrįstai paneigė įsiteisėjusios Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2004 m. birželio 6 d. išvados prioritetą, o pranašumą suteikė (nepagrįstai rėmėsi) atsakovo pateiktiems neteisėtiems (ginčijamiems) įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą šioje dalyje paliko be motyvų. Šie teismo ir valstybės institucijų veiksmai suponuoja grubų 1997 metų Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje nuostatų pažeidimą, taip pat šiais veiksmais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ „Centro poliklinika“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir imtis galimų teisinių priemonių dėl protingo ir galutinio ieškovo problemų sprendimo.

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą taip pat prašo atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apelianto nuomone, bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, o kadangi šia aplinkybe apeliantas rėmėsi tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde, jis turi teisę šiuo pagrindu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 2 d.).

CPK 366 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiuo pagrindu prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad procesas negali būti atnaujinamas ne tik tais atvejais, kai asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie neteisėtą teismo sudėtį, tačiau apeliaciniame ar kasaciniame skunde šia aplinkybe nesirėmė, bet ir tais atvejais, kai asmuo apeliaciniame ar kasaciniame skunde šia aplinkybe rėmėsi. Kitoks aiškinimas, t. y. kad rėmimasis neteisėta teismo sudėtimi apeliaciniame ar kasaciniame skunde neužkerta kelio tuo pačiu pagrindu prašyti atnaujinti procesą, neatitiktų civilinio proceso atnaujinimo instituto esmės – išimtinio būdo įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.

Pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, numatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Argumentai dėl tam tikrų duomenų įrašymo ar neįrašymo į teismo nutartį, atitinkamų įrodymų įvertinimo ar neįvertinimo teismo nutartyje, pagal teismų praktiką, negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas buvo šališkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2006), todėl vien tai, jog teisėjas netenkino tam tikrų byloje dalyvaujančio asmens prašymų, rėmėsi kitais įrodymais, nei prašė byloje dalyvaujantis asmuo, ir nepalankiai, jo nuomone, išnagrinėjo jo atžvilgiu bylą, nesant kitokių duomenų dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių, kurios keltų realių abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas buvo šališkas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2010).

Savo prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apeliantui nepagrindžius proceso atnaujinimo pagrindo.

Atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo apeliantas taip pat motyvuoja procesinės teisės normų pažeidimais – CPK 71 straipsnyje įtvirtinto draudimo tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą nesilaikymu ir netinkamu informavimu apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi buvo atmetęs apelianto prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas išsprendė jau paties proceso atnaujinimo pagrindo buvimo klausimą, t. y. pasisakė dėl prašymo esmės, todėl darytina išvada, kad CPK 71 straipsnyje numatytų procesinių kliūčių teisėjui nagrinėti apelianto prašymą nebuvo.

Apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kaip tą numato CPK 370 straipsnio 2 dalis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas paskelbė Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų bazėje, taip pat išsiuntė pranešimus byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant anksčiau apeliantui atstovavusį advokatą E. Š., apie kurio pakeitimą apeliantas teismui nebuvo pranešęs. Taigi apelianto argumentai, kad teismas netinkamai informavo jį apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis vien formaliais pagrindais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė