- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-49-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-49-123/2009
2009 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovui S. P., atsakovei V. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. P. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas nustatyti nepilnametės dukters V. P. gyvenamąją vietą su tėvu; nutraukti nuo 2007-06-14 išlaikymo išieškojimą iš jo pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1740/1998; priteisti iš atsakovės V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-06-14 iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratoriumi paskirti ieškovą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-06-18 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nustatė V. P. gyvenamąją vietą su tėvu S. P.; nutraukė nuo 2008-01-31 išlaikymo išieškojimą iš S. P. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąją raštą Nr. 2-1740/1998; priteisė iš V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai V. P. po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė S. P.; priteisė iš V. P. S. P. 1 577 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė S. P. iš V. P. 112 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš V. P. valstybei 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 47,31 Lt žyminio mokesčio; panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad abiejų tėvų galimybės sudaryti nepilnametei dukrai tinkamas materialines gyvenimo sąlygas yra panašios. Šalių dukra motyvuotai išreiškė norą gyventi su tėvu, jos noras gyventi su tėvu neprieštarauja jos interesams. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir protinga, tenkinanti nepilnamečio vaiko poreikius ir atitinkanti atsakovės turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. P. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą pakeisti – palikti dukters gyvenamąją vietą su motina; nutraukti iš jos priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai; neskirti ieškovo lėšų administratoriumi uzufrukto teise; nepriteisti ieškovui 1 577 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir 112 Lt bylinėjimosi išlaidų; neleisti močiutei R. K. dalyvauti dukros V. P. auklėjime; apklausti teismo posėdyje nepilnametę dukrą V. bei kaip liudytojas V. A., J. E.. Apeliantė teigia, kad teismas buvo šališkas dėl ieškovo, o teismo priimtas sprendimas prieštarauja jos, kaip motinos, teisėms bei pažeidžia dukros interesus. Ieškovo motina R. K. daro neigiamą įtaką auklėjant dukterį ir nuteikia mergaitę prieš motiną. Teismas sprendimą priėmė remdamasis neįsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-04-14 sprendimu. Teismo posėdžio metu apeliantė sutiko, kad jų nepilnametė dukra gyventų su tėvu, bei sutiko pervesti teismo priteistą išlaikymą į dukros sąskaitą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą nuosekliai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus. Teismas išklausė nepilnametės dukters norą gyventi su tėvu, jos noras buvo motyvuotas, dukra turi teisę pasirinkti, su kuo jai gyventi. Paiaškino, kad jų dukra nesutaria su atsakovės sugyventiniu, dukters ir atsakovės santykiai yra įtempti, dukros prieš motiną nenuteikinėja, leidžia jai su ja bendrauti. Atsakovės reikalavimas uždrausti R. K. bendrauti su anūke negali būti sprendžiamas apeliacinio teismo, pažymėjo, kad močiutės bendravimo tvarka su anūke yra nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-30 nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis, ieškovo ir atsakovės santuokoje 1992-11-17 gimė dukra V. P. (b. l. 7). Šilutės rajono apylinkės teismo 1998-10-28 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (b. l. 6, 34). Nutraukus santuoką, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, ji liko gyventi su atsakove, o nuo 2007-06-14 V. gyvena su ieškovu. V. išreiškė norą gyventi su tėvu (b. l. 11, 64, 84).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas dėl ieškovo, o jo priimtas sprendimas prieštarauja jos, kaip motinos, teisėms bei pažeidžia dukros interesus, tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apeliacinio skundo argumentus. Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, tėvų gebėjimą užtikrinti vaikui emociškai stabilią gyvenimo aplinką, nuoseklų vaiko kasdienybės ritmą, ir atsižvelgti į vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi.
Bylos duomenimis, ieškovas dirba, gauna pastovias pajamas, darbovietės apibūdinamas teigiamai, gyvena kartu su savo pensininke motina jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (b. l. 12?13, 84). Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos pateikto akto nustatyta, kad ieškovo buitis tvarkinga, santykiai su kaimynais geri, mergaitės gyvenimo sąlygos pas tėvą geros, turi atskirą kambarį (b. l. 10). Atsakovė mokėsi Tauragės profesinio rengimo centre ir įgijo smulkiojo verslo organizatoriaus specialybę (b. l. 33), nuo 2008-01-16 dirba draudimo bendrovojė (b. l. 75), gyvena su kitu vyru ir jųdviejų nepilnamete dukra S.. Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2007-11-08 akte nurodyta, kad atsakovė gyvena name, kuriame išsinuomojusi tris kambarius, buitinės-materialinės gyvenimo sąlygos geros, kaimynų ir bendradarbių charakterizuojama teigiamai (b. l. 36, 74). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad ieškovas dukra nesirūpina, neprižiūri, kad jis ir jo motina R. K. (V. močiutė), savo elgesiu daro neigiamą įtaką dukters vystymuisi ir auklėjimui, todėl bus pažeisti dukters interesai nustatant jos gyvenamąją vietą su ieškovu (CPK 178 str.). Esant šioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu, jog nagrinėjamu atveju abiejų tėvų galimybės sudaryti jų dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis yra panašios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai itin didelį dėmesį skyrė pačios dukros norui gyventi kartu su tėvu, atsižvelgė į tų norų motyvaciją (CK 3.174 str. 2 d., Vaiko teisių konvencijos 12 str.).
Pabrėžtina, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 str 2 d.). Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 str.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Bylos duomenimis, šalių dukrai šiuo metu šešiolika metų, lanko Tauragės „Aušros“ pagrindinę mokyklą, mokosi gerai, pamokų nepraleidžia, drausminga, gabi (b. l. 32). Kaip matyti iš mergaitės paaiškinimų, duotų 2007-10-12 ir 2008-01-31 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu, savo norą motyvavo teigdama, kad gyvendama su tėvu nepatiria tiek streso, kiek patirdavo gyvendama su motina ir jos sugyventiniu, su kuriuo nuolat konfliktuodavo, gali daugiau laiko skirti knygų skaitymui, namų darbų ruošimui (b. l. 11, 64). Teismo posėdžio metu šalių dukra išreikškė tokį patį norą gyventi su tėvu ir dar kartą motyvavo, kad pas tėvą jai gyventi geriau, jis leidžia bendrauti su draugėmis, o mama neleisdavo, liepdavo prižiūrėti sesę, taip pat paaiškino, kad tėvas yra nustatęs tvarką ir sąlygas, kada turi būti paruoštos pamokos, kada ji privalo grįžti namo (b. l. 84). Su tokia vaiko nuomone taip pat sutiko Vaikų teisių apsaugos tarnyba bei nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus ir jos nuomonę, į esamą padėtį, į tai, kad mergaitė nuo 2007-06-14 gyvena su tėvu, jos santykiai su močiute yra labai geri, gyvenimo sąlygos pas tėvą yra labai geros, mergaitės norai neprieštarauja jos interesams, todėl jai šiuo metu geriau ir tikslingiau gyventi su ieškovu (b. l. 63, 92).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko, ypač paauglio, sąmonė formuojasi tokio amžiaus, kokio yra sulaukusi šalių dukra (16 m.), bylos duomenimis, tėvams gyvenant skyrium, mergaitė turėjo galimybę gyventi ir su motina, ir su tėvu, tačiau nuo 2007-06-14 nuolat gyvena su tėvu ir nesutinka gyventi su motina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad mergaitės duoti paaiškinimai apie tai, kodėl ji pageidauja gyventi su tėvu, būtų nelogiški ar keltų abejonių dėl mergaitės tikrųjų norų. Teisėjų kolegijos nuomone, mergaitė dėl motinos išsakė kritišką ir kategorišką poziciją, keliančią pagrįstų abejonių dėl galimybių jai ir motinai šiuo metu palaikyti gražius ir šiltus santykius, todėl nustatyti paauglės dukros gyvenamąją vietą su motina prieš jos valią būtų neracionalu ir neprotinga. Tokio amžiaus mergaitei būtinas saugumas, privatumas, supratimas ir parama, kurią ji rado gyvendama su tėvu. Esant nurodytiems faktams bei aplinkybėms, darytina išvada, kad mergaitės išreikštas noras gyventi kartu su tėvu yra pagrįstas ir negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis jos interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė sutiko, kad šalių dukra gyventų su tėvu.
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, ir nutraukti iš atsakovės priteistą išlaikymą dukrai. Teisėjų kolegija išaiškina, kad įstatyme imperatyviai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė, ją tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai bei neperketi jos kitiems. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išaiškintina atsakovei, kad būdama mergaitės motina, ji turi įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą bei prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ar perkelti dukros tėvui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai, įvertino jos poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovė augina kitą mažametį vaiką, nuosavo būsto neturi, todėl teismo priteista 130 Lt išlaikymo suma yra pagrįsta ir protinga, tenkinanti nepilnamečio vaiko poreikius bei atitinkanti motinos turtinę padėtį.
Apeliaciniu skundu prašoma neskirti ieškovo priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Nutraukus tėvų santuoką, uzufrukto teisę įgyvendina tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisdamas iš ieškovės išlaikymą jų nepilnametei dukrai pagrįstai priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė ieškovą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas, su kuriuo lieka gyventi mergaitė, netinkamai tvarko nepilnametės turtą bei gavęs dukters pinigines lėšas, naudos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.185 str. 3 d., CPK 178 str.).
Apeliantė pateikdama apeliacinį skundą kelia naują reikalavimą ? neleisti R. K. dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso ribos – ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 301 str. 320 str. 338 str.). Apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), todėl apeliantės pareikštas naujas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui negali būti apeliacinio skundo objektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad močiutės R. K. bendravimo tvarka su anūke V. yra nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-30 nutartimi (b. l. 37?39), tačiau tuo pačiu išaiškintina apeliantei, kad minėtas teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo tvarkos su močiute R. K. neįgyja res judicata galios, todėl apeliantei manant, kad anūkės ir jos močiutės bendravimas yra priešingas mergaitės interesams, ji turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo tvarkos su artimaisiais giminaičiais pakeitimo.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo teismo posėdyje apklausti šalių nepilnametę dukrą, taip pat kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojas V. A., J. E.. Apeliacinės instancijos teisme įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (CPK 314 str.). Bylos duomenimis atsakovės nepilnametė dukra V., prašomos apklausti kaip liudytojos V. A., J. E. buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme (b. l. 84, 85). CPK 190 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Apeliantė nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes, kurių nėra byloje, jos šaukiami liudytojai galėtų patvirtinti ar paneigti, todėl apeliantės prašymas atmestinas (CPK 314 str.).
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.