- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-27108-947/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17173-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- L. P., E. G., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K. G., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P., E. G. ir A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: A. K. G., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjų reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjai L. P., E. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą atsiradusį palikimą be sąlygų ir išlygų, pradėjus jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjai pareiškime (el. b. l. 1–3) nurodė, jog po tėvo K. V. G. mirties liko nekilnojamasis turtas, todėl jie kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad miręs K. V. G. nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) E. A. G. mirties. Pareiškėjai nurodė, kad po savo motinos mirties į notarų biurą nei jie, nei jau miręs tėvas nesikreipė. Mano, kad miręs K. V. G. turėjo turto, kuris buvo registruotas tik jo vardu, todėl jis protingai tikėjosi, jog jam niekur nereikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Neturėdamas teisinio išsilavinimo ir dėl žinių stokos K. V. G. nepasinaudojo teise priimti palikimą kreipiantis į notarų biurą, tačiau palikimą priėmė pradėjus turtą faktiškai valdyti. Iš karto po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno iki pat mirties adresu (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai ir toliau valdė jiems priklausantį turtą (naudojosi santuokos metu įsigytais baldais, buitine technika, kitais reikmenimis, šeimos nuotraukomis, relikvijomis ir kt.), mokėjo mokesčius, naudojosi santuokoje įgytais daiktais, gaudavo našlio pensiją bei kt. Šį turtą jis valdė, prižiūrėjo ir juo naudojosi kaip savu, pilnai juo disponuojant ir tuo besąlygiškai priėmė palikimą į visą turtą. Be to laidojo savo sutuoktinę, prižiūrėjo jos kapavietę. Kito santuokos metu įsigyto turto, išskyrus asmeninį K. V. G. vardu registruotą turtą, sutuoktiniai neturėjo.
3. Pareiškėjai L. P. ir E. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo A. K. G. savo palikimo dalies po K. V. G. mirties atsisakė, todėl ir šioje civilinėje byloje dalyvauja ne kaip pareiškėjas, o suinteresuotas asmuo.
4. Pareiškėjas A. G. teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
5. Suinteresuotas asmuo A. K. G. atsiliepime (el. b. l. 54) nurodė, jog pareiškimas yra pagrįstas, su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.
6. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus (el. b. l. 40–42, 58–59), kuriuose nurodė, jog pareiškėjams įrodžius aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą, bei teismui nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, neprieštaraus dėl pareiškimo tenkinimo. Suinteresuotų asmenų atstovai prašė bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį suinteresuotiems asmenims pranešta teismo šaukimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Teismas nustatė, jog K. V. G. ir E. A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dukters L. P. (G.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnų E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 13–19). E. A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). K. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12).
8. (duomenys neskelbtini) mirus E. A. G., po jos mirties į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 9).
9. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, K. V. G. vardu registruotas turtas:
9.1) nuo 1991 m. lapkričio 26 d. registruotas gyvenamas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 pagrindu (el. b. l. 10–11);
9.2) nuo 2000 m. kovo 6 d. registruotos 34/172 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 6 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/10994 ir įsakymo Nr. 02-05-1832 pagrindais (el. b. l. 21–22);
9.3) nuo 2010 m. spalio 27 d. registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 133 ir sprendimo Nr. 52-3283, 2007 m. sausio 16 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-291, 2007 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-2005, 2008 m. balandžio 25 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-5306, 2008 m. gegužės 22 d. sutarties Nr. 2-5203, 2010 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž7-609 ir 2010 m. spalio 15 d. sutarties Nr. 7188 pagrindais (el. b. l. 25–26).
10. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, E. A. G. vardu registruoto turto Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra.
11. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalies norma nustatė, jog civilinio kodekso trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to šioje byloje taikytina 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies norma, kur įtvirtinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tokiu būdu turtas, registruotas tik K. V. G. vardu ir įgytas po santuokos sudarymo iki sutuoktinės mirties, laikytinas bendrąja sutuoktinių K. V. G. ir E. A. G. jungtine nuosavybe.
12. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, norėdami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas K. V. G. po savo sutuoktinės E. A. G., t. y. jų motinos mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios sutuoktinės turtą, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
13. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
14. Pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje teikti paaiškinimai byloje yra nuoseklūs – pareiškėjai nurodo, kad nei jie, nei jų tėvas K. V. G. po E. A. G. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Tačiau pareiškėjų tėvas po sutuoktinės E. A. G. mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo.
15. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjų paaiškinimais, kurie patvirtina byloje esančią medžiagą, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) miręs K. V. G. po sutuoktinės E. A. G. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu ir juo rūpinosi kaip savo turtu. K. V. G. po sutuoktinės mirties laikė save paveldimo turto savininku, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai buvo įgiję santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo registruotas tik jo vardu, todėl likusį turtą po sutuoktinės mirties prižiūrėjo kaip savo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, ir tik dėl teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą per įstatyme nustatytą laiko tarpą.
16. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pareiškėjų prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,65 Eur ir neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, priteistinos iš kiekvieno pareiškėjo, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą atsiradusį palikimą be sąlygų ir išlygų, pradėjus jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.