Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant R. K., Viktorijai Šelmienei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Baltic Taxi“ vairuotoju, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., 2011-08-06 apie 11.05 val., Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi 100“, v/n T 01386, važiavo atbulas, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į metalinį neįgaliųjų vietą žymintį (metalinį) stulpelį bei jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. V. savo kaltę nepripažino ir teismui parodė, kad protokole nurodyta dieną jis Sausio 13-osios g. nevažiavo ir jokio svetimo turto, t.y. prie parduotuvės „Maxima“ įrengto stulpelio-stovo „Šeimos vieta“ neapgadino, mano, kad protokolas surašytas nepagrįstai. 2011-08-22 d. prašyme dėl administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimo nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad buvo padaryta žala svetimam turtui, nes 2011-08-06 tarnybiniame pranešime (b.l. 2) pažymėta, jog transporto priemonės valstybinio numerio užfiksuoti nepavyko, o automobilis „Audi 100“ po minėto įvykio apžiūrėtas nebuvo ir jokie išoriniai apgadinimai neužfiksuoti. Pažymėtina, kad pagal UAB „Maxima“ pažymą, minimos stovėjimo vietos stovas su užrašu „Šeimos vieta“ buvo sugadintas 2010 m. vasarą neregistruoto įvykio metu, todėl apsaugos darbuotojas nematydamas jokio vaizdo įrašo klaidingai suprato, kad E. V. atbuline eiga važiuodamas nulenkė stovą ir pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi stovas buvo apgadintas kito įvykio metu, todėl apsaugos darbuotojui galėjo pasirodyti, kad minėtas metalinis stovas sulenkiamas judėjimo atbulinė eiga metu. Be to, E. V. teigimu, pagal draudimo kompanijos pranešimo, jo vairuojamas automobilis jokiame eismo įvykyje nurodytų laikų nedalyvavo. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Liudytojas E. T. parodė, kad dirbant Vilniaus AVPK Kelių policijos rinktinėje viršilos pareigose, gavus pranešimą iš Vilniaus OVS buvo nuvykęs į įvykio vietą, adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje, kur ties parduotuvės „Maxima“ buvo apgadintas stulpas-stovas, kuris žymėjo neįgaliųjų parkavimo vietą. Nuvykęs nurodytų adresu, buvo kalbėta su apsaugos darbuotoju bei liudytojas E. T. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad atvažiuoja automobilis „Audi“ baltos spalvos su taksi plafonu. Matėsi, kad automobilis pravažiuoja toje vietoje, kur galėjo kliudyti stulpą. Pakalbėjus su parduotuvės direktorė, ji sakė, kad tas stulpas buvo kliudytas ankščiau, jis buvo atlenktas. Paties stulpelio per vaizdo įrašą liudytojas nematė, nes vaizdo kamera jo neapima, trūksta 40-50 cm. Liudytojas patvirtino, kad kontakto į stulpelį vaizdo įrašė nesimatė. Automobilio „Audi“ valstybinio numerio irgi nesimatė.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirbant Vilniaus AVPK Kelių policijos rinktinėje vyr. patrulio pareigose, pagal pranešimą buvo nuvykęs į įvykio vietą, adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje, dėl stulpelio apgadinimo. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vieta, nubraižė schema, kurioje nurodė, kad vienas iš stulpelių yra palenktas apie 30-40 laipsniu į šoną, ar ant stulpelio buvo matyti kokie nors ką tik padaryti apgadinimai, liudytojas nurodyti negalėjo. Vaizdo įrašo liudytojas nematė, todėl kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas minėtas stulpelis, pasakyti negali.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbant parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoju, ryte iš darbuotojų gavo pranešimą, kad buvo apgadintas stulpas. Gavę informacijos, liudytojas buvo nuėjęs pasižiūrėti vaizdo įrašo, kuriame buvo matyti, kaip į stovėjimo aikštelė atvažiuoja automobilis „Audi“ baltos spalvos su taksi plafonu. Matėsi, kad automobilis pravažiuoja toje vietoje, kur galėjo kliudyti stulpą. Vakarė jam kalbėjus su direktorė, jį pasakė, kad tas stulpas buvo kliudytas ankščiau, jis buvo atlenktas. Liudytojas per vaizdo įrašą nematė, kad automobilis „Audi“ būtų kliudęs minėtą stulpą, vaizdo kamera jo neapima, truko apie 40-50 cm. O paties vaizdo įrašo išsaugoti nepavyko, nes vaizdo kameros yra įjungiamos nakties metu, taupymo sumetimais mums išjungė lauko kameras. Valstybinio numerio minėto automobilio „Audi“ liudytojas nematė, o be to, dar švietė saulė iš ryto, todėl buvo prastai matyti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. V. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš liudytojų A. B., E. T., M. M. parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog E. V. vairuojamas automobilis „Audi“ būtų atsitrenkęs į prie parduotuvės „Maxima“ neįgaliųjų vietą žymintį įrengtą stulpelį-stovą „Šeimos vieta“ nėra, liudytojams peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuris nėra išsaugotas, automobiliu minėto stulpelio apgadinimas (pats kontaktas) nėra užfiksuotas, o transporto priemonės valstybinio numerio nesimatė. Be to, pasak liudytoją A. B. vaizdo įrašas buvo padarytas blogos kokybės, nes dėl gamtinių oro sąlygų – švietė saulė į vaizdo kamerą, kurį trukdė tinkamai matyti vaizdą, liudytojas negalėjo tvirtai nurodyti automobilį apibudinčius požymius, t.y. jo valstybinio numerio. Pažymėtina, kad pagal UAB „Maxima LT“ X-95 parduotuvės direktorės I. N. raštą matyti, kad 2010 m. vasarą nenustatyto įvykio metu buvo apgadintas dešinėje pusėje, antroje stovėjimo vietoje, vertinant pagrindinio išėjimo iš parduotuvės atžvilgiu, esantis stovas „Šeimos vieta“. „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje raštu Nr. S-11-INŽ-4364 (b.l. 27) informavo teismą, kad E. V. 2011 metais į draudimo bendrovę dėl įvykio nesikreipė. E. V. teigimu, jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir jokio svetimo turto neapgadino. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju E. V. veiksmuose nėra tyčios.

Be to, E. V. veiksmai negali būti traktuojami kaip eismo įvykis, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį. Eismo įvykiu negalima laikyti kiekvieną įvykį, susijusį su transporto priemone. Esminę reikšmę, lemiančią veikos kvalifikavimą eismo įvykiu, turi pažeidimo esmė ir taisyklės, kurios buvo pažeistos. Kaip minėta, teismas nustatė, jog E. V. protokole nurodytą dieną bei vietoje automobilio nevairavo ir jokio parduotuvei priklausančio turto – stulpelio-stovo „Šeimos vieta“ nekliudė ir jo neapgadino. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. V. vairuojamas automobilis kliudė stulpą, liudytojai A. B., E. T., M. M. paties eismo įvykio nematė, o vaizdo įrašė, kuris nėra išsaugotas, nebuvo užfiksuotas pats transporto priemonės galimas atsitrenkimas į kliūtį. Nenustačius, jog kilusio eismo įvykio metu buvo sukeltos pasekmės (sugadintas stulpas), toks įvykis negali būti laikomas eismo įvykiu teisine prasme. Bylos tyrimo metu nėra nustatyta, kad ATP protokole nurodyto įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas. Todėl asmuo negali būti laikomas pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad E. V. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.