- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 1-95-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis Kalvelių kaime, Skiemonių sen., Amykščių r., dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2010-09-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., 1 p., paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždrausti be šios bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą ir per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 253 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. B. 2012 m. birželio 30 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) namuose konflikto metu peiliu dūrė R. S. į kairę koją, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. S. sveikatą.
Be to, jis 2012 m. liepos 8 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini)., gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino R. S. ją nužudyti, t. y. konflikto metu metė puodą į R. S. ir pataikė jai į dešinę koją, taip smurtaudamas R. S. sukėlė fizinį skausmą, po to pasiėmęs valties irklą ir sakydamas „užmušiu“, bandė suduoti nepilnamečiui E. S. bei R. S., tačiau nepataikė, vėliau su strypu rankose pradėjo vaikyti po pievą E. S., sakydamas jam „aš tave perlaušiu, kai pagausiu“, dėl ko nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė paslėpęs savo namuose (duomenys neskelbtini), 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „MP-512M“, Nr. 0451215341, perdirbtą savadarbiu būdu į šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti savadarbiais šaudmenimis, taip pat nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė paslėpęs savo namuose (duomenys neskelbtini) k., 31 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti įvairiais lygiavamzdžiais medžiokliniais šautuvais, 54 vnt. 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti įvairiais graižtviniais ginklais, medžiokliniais kombinuotais šautuvais, 3 vnt. 8 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti įvairiais graižtviniais šautuvais ir karabinais, 1 vnt. 7,92 mm kalibro „Mauser“ pavyzdžio šovinį, skirtą šaudyti įvairiais graižtviniais ginklais, 6 vnt. 7,62 mm kalibro (300 „Winchester“) pavyzdžio šovinius, skirtus šaudyti įvairiais medžiokliniais šautuvais ir karabinais, kol 2012 m. liepos 10 d. kratos metu jie buvo rasti ir paimti.
Be to, jis 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu parbloškė R. S. ant žemės, po to gulinčiai ant žemės R. S. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, taip R. S. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, kairės speninės ataugos srityje, viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvas lūpose, taip nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą.
Be to, V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino R. S. ją nužudyti, sakydamas jai „aš tave užmušiu“, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. B. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Nepripažįsta savo kaltės dėl ginklo ir šaudmenų bei teigia, kad smurtą prieš E. S. vartojo tik gindamasis.
V. B. taip pat pareiškė, kad nepripažįsta kaltės dėl kaltinime nurodyto smurto prieš R. S. 2012-06-30. Teigia jog tai yra prasimanymas, kadangi nieko panašaus nebuvo. Nesupranta, kodėl nukentėjusioji iš karto nesikreipė į policiją.
Dėl smurto 2013-07-08 pripažįsta kaltę iš dalies. Nurodo, kad su R. S. tada dar gyveno kartu, buvo sugyventiniai. Kartu gyveno ir jos vaikai. Tą dieną kartu su ja sėdėjo, gėrė alkoholinius gėrimus. Sėdėjo kieme ant sukrautų lentų. Ji dujomis papurškė broliui į veidą. Dėl to kilo visas konfliktas. Nurodo, kad dėl tokio jos elgesio užsipuolė R. S., o ją ginti stojo jos sūnus Emilijus. Kaltinamasis nurodo, kad prie šulinio buvo puodas, kurį pačiupęs metė į R. S. pusę ir pataikė jai į koją. Jos ginti puolė R. S. sūnus Emilijus. R. S. šovė iš dujinio pistoleto, tuo tarpu pribėgęs Emilijus dar dujomis papūtė į veidą. Žinodamas jos charakterį, buvo priverstas pačiupti irklą, nes jai neužteko to, kad jis metė į ją puodą, todėl vijosi ją per kiemą, bet ji pabėgo. Kadangi bėgdama R. S. jį dar koliojo, todėl buvo priverstas čiupti irklą. Norėjo jai su irklu suduoti, bet nesudavė. Neigia, jog vydamasis šaukė, kad ją užmuš. Neatmeta galimybės, kad susijaudinęs galėjo prišnekėti, gal net tai ir sakė, bet to daryti nesiruošė. Norėjo jai tik suduoti, kad ji į protą ateitų. Jei būtų norėjęs ją užmušti, tai būtų sudavęs puodu į galvą, bet sudavė į koją, gal į sėdmenis, gerai nepamena, nes tuo metu buvo susijaudinęs.
Kai E. S. pribėgęs papurškė į veidą dujų, priėjo prie šulinio ir prausė veidą. Po to pradėjo jį vytis už ūkinio pastato link buvusių fermų. Vijosi jį su armatūros strypu. Armatūros strypą pasičiupo prie ūkinio pastato. Bėgdamas šaukė, kad pagaus, „perlauš“. Tai sakė tiesiogine prasme, nes jis gyveno iš jo pajamų, išlaikomas, ir drįso į veidą purkšti dujas. Jei jį būtų pagavęs, tai būtų sulaužęs į 4 dalis, t. y. suluošinęs, bet ne žudęs. Norėjo jam sulaužyti rankas ir kojas. Su tuo strypu būtų E. S. „laužęs“. E. S. pirmas papurškė dujų. Tuo metu motina jau buvo pabėgusi ir jos nereikėjo ginti. Tada manė, kad reikia E. S. vytis ir jį „laužyti“ į 4 dalis.
Kai nustojo vytis E. S. ir pareidinėjo į kiemą, pribėgo V. S. ir su kitu armatūros strypu šėrė per rankas. V. B. nurodo, kad po to smūgio nurimo, nuėjo į kiemą, nes žinojo, kad pakviesta policija. Kol per rankas negavo, tol nenurimo.
Dėl ginklų V. B. paaiškino, kad kratos metu pareigūnai paklausė, ką turi nelegalaus. Žinojo, kad labai seniai, nuo namo pirkimo laikų, iš gamyklinio orinio šautuvo buvo perdarytas ginklas. Tuo ginklu nesinaudojo, jis buvo surūdijęs. Įėjęs į ūkinį pastatą, paėmė tą ginklą ir jį atidavė pareigūnams. Nurodo, kad 2000 m. Skverbų kaime pirko sodybą ir ūkiniame pastate rado tą ginklą. Kelis kartus buvo jį pasiėmęs, buvo atlenkęs, bandė šauti, bet neturėjo į vamzdį ką įdėti. Tame šautuve daužiklis jau buvo įdėtas. 4,5 mm šaudmenys ten netelpa. Šauti galima nebent į vamzdį įpilus parako. Tą ginklą laikė prie ūkio, gal kas nors naktį per langą lips, į burną jam įkištų vamzdį. Žinojo, kad laikyti ginklą yra nelegalu, bet nežinojo apie jo pridavimo terminus. Norėjo ginklą pasilaikyti sau.
Kratos metu pareigūnai ant ūkinio pastato lubų, tarp R. S. daiktų, krepšyje rado šaudmenų. Mano, kad gal kai prieš 2 metus R. S. vaikus perkraustė iš Šilutės rajono pas save, tai galėjo perkraustyti su šaudmenimis. Pats tų šaudmenų nematė, nes tada buvo žiema, daiktai jau buvo sudėti į maišus, ką jie ten atsivežė, nematė.
Dėl smurto 2012-09-19 paaiškino, kad tą dieną buvo balius. Su A. B. vyru dalyvavo talkoje, o po darbo grįžo pas jį į namus, į Subačiaus miestelį. Pas juos kieme, pavėsinėje, rado R. S., kuri su B. gėrė alų ar sidrą. Prie jų prisidėjo. Dar nuvyko į degalinę ir nupirko daugiau alkoholio. Visą vakarą buvo kartu. Gėrė tada apie 2–3 valandas, gėrė sidrą. Buvo jau pakankamai išgėręs. Begeriant susipyko su R. S.. Konfliktas kilo todėl, kad ji išgėrusi agresyvi, o jis pats nenusileidžia. Konfliktas kilo dėl jos vaikų, dėl šeiminių aplinkybių. Ji pati užsipuolė. Ji sėdėjo ant kaladės. Kai trūko kantrybė, atsistojo ir ją stumte nuo tos kaladės nustūmė. Ji nusivoliojo. Tada pats išėjo iš pavėsinės. Iš pavėsinės išėjo B. ir liepė ramintis. R. S. išėjo iš pavėsinės ir ėjo į namus, o gal policijos kviesti. Pats nuėjo pas B. ir paprašė, kad priimtų permiegoti, nes buvo atvykęs su mašina, todėl išgėręs negalėjo vairuoti. Teigia, jog kaltinimai dėl sužalojimų suformuluoti nesąmoningai. Visi kaltinimai yra tik iš R. S. žodžių. Iš tikrųjų jos nei spardė, nei daužė. Tik įsiutęs nuvertė nuo kaladės. Ji galėjo susižaloti tik į kaladę. Nuo kaladės ją šiurkščiai nuvertė.
Neneigia, jog galėjo tą kartą R. S. ir grasinti, nes tuo metu buvo susijaudinęs, išgėręs, bet jei būtų norėjęs ją nužudyti, galėjo tai padaryti, bet to nepadarė, jos žudyti nenorėjo.
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2012-06-30 naktį grįžo iš L. po gimtadienio. Buvo nedaug išgėrę. V. pasiėmė peilį ir valgė lašinius. Pradėjo jam prikaišioti dėl meilužių, dėl dabartinės jo žmonos. Tuo metu susikėlusi kojas sėdėjo ant lovos kampo. Jis bakstelėjo tuo staliniu peiliu. Ką tuo metu jis sakė, nepamena, nes daug laiko praėjo. Iš karto po įdūrimo pabėgo iš namų ir paskambino vaikui, kuris ir iškvietė greitąją. Buvo nubėgusi į paupį. Nėjo prie greitosios, nes bėgo iš namų, kad nepasivytų. Net nematė, kaip atvyko greitoji. Paryčiais grįžo namo, V. jau miegojo. Kitą dieną atvyko įgaliotinis, o gal pati pas jį nuvyko ir parašė pareiškimą, kad buvo šeimyninis konfliktas, kad tyrimą nutrauktų. Su V. B. susitaikė, jam dovanojo, pretenzijų jam neturi.
Dėl to sužalojimo vyko pas medikus, buvo nustatyti sužalojimai. Sužalojimas nėra išgalvotas. V. B. gal ir nežino apie tą sužalojimą, bet turėtų žinoti. Kai atsikėlė, jis išvyko dirbti ir vakare grįžo. Dėl to sužalojimo šlubavo, bet jis neklausė, kodėl šlubuoja.
2012 m. liepos 8 d. vakare grįžo namo. Namuose viskas buvo gerai. Buvo tvanku. Langai buvo uždaryti. V. B. pradėjo priekaištauti, kad maistas surūgo, nes ji nebuvo maisto įdėjusi į šaldytuvą. Jis pradėjo pulti. V. B. metė puodą ir ji iš karto išlėkė pro duris, nes žino, koks jis būna išgėręs. Pripažįsta, kad pati yra durna, bet jis būna dar durnesnis. Tą dieną abu buvo išgėrę, bet viską atsimena. Po to V. B. ir jo brolis gal dviračiais išvažiavo prie upės. Vaikas paskambino, kad prie upės konfliktai. Ėjo prie upės, bet pasakė, kad ten jų jau nėra. Tada grįžo atgal į kiemą ir sėdėjo ant lentų. Nuo kaimynų pusės grįžo V. B. ir tuomet viskas prasidėjo. I., V. B. brolis, kuris mašinoje miegojo, kažką panosėje pabumbėjo. Todėl jam papurškė dujų. Jis išgriuvo iš mašinos, dar paropojo, koliojosi. Jam purškė dujas todėl, kad jis koliojosi, nežino, ar jis miegojo. Kai I. išdribo iš mašinos, V. puolė su tuo irklu. Pati V. B. bijojo papurkšti dujų, tai sūnus Emilijus paėmė balioną ir papurškė. V. B. pasiėmė irklą, sakė „tvosiu“. Pati turėjo dujinį pistoletą ir šovė į viršų. Šovinys užstrigo, neiššovė. Pistoletą tą dieną buvo pasiėmusi su savimi, nes jau buvo įvykęs konfliktas, tai bijojo, kad kaltinamasis nepultų. Į rankinę įsidėjo pistoletą ir balionėlį. Pistoletas buvo seniai pirktas. Kai šovė į viršų, stovėjo ant kelio. V. B. prie šulinio pradėjo prausti akis. Dėl to jam dar labiau pradėjo griaužti. Jis su strypu nubėgo paskui sūnų, kuris jam buvo papurškęs dujų. Ar grasino, nepamena. Po to V. B. nusivijo K., nes buvo prietema. Kai jis prisivijo K. pamatė, kad tai ne Emilijus.
Nukentėjusioji nurodo, kad kai ją vijosi su irklu, tai ji pabėgo, ir V. B. negalėjo pavyti ir suduoti. Jei jis būtų pavijęs, gal būtų gavusi su tuo irklu lupti, o ryte jis būtų gailėjęsis. Gal tuo momentu galvojo, kad jis gali suluošinti ar užmušti, nes tuo momentu bijojo, o dabar galvoja, kad jis to negalėjo padaryti.
Dėl rugsėjo mėnesio epizodo paaiškino, kad V. B. buvo išvykęs su R. B. remontuoti durų. Pati susitikusi su A. B. nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko sidro ir gėrė. Po darbo vyrai atvyko, atsivežė sidro. Visi kartu gėrė pavėsinėje, lauke. Kilo konfliktas dėl dabartinės jo žmonos. Tuo metu jau buvo kažkiek išgėrę. Jai pačiai buvo vidutinis girtumo laipsnis – 1,45 promilės, tačiau nesujautė girta. Pavėsinėje su V. B. žodžiu susiginčijo, pradėjo stumdytis. Nuo V. stūmimo stipriai griuvo. Gal jis ranka šėrė ir į veidą, gerai nepamena. Nepamena, ar buvo kojomis spirta, nes jau daug laiko praėjo.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė, kad 2012-09-18 apie 17 val. ji buvo pas savo draugę A. B., gyvenančią Subačiuje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. atvyko ir V. B.. Apie 1 val. nakties tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl užkrėtimo venerine liga. V. B. supyko ir trenkė jai rankomis į veidą ir galvos sritį 3–4 kartus, po ko ji nugriuvo ant žemės. Tada V. B. spardė ją kojomis, vieną kartą pataikė į kairę ausį ir apie 4 kartus į dešinį ir kairį šonus, mušdamas sakė „aš tave užmušiu“. Mano, kad šie grasinimai buvo realūs, nes jis visada su ja labai žiauriai elgėsi (b. l. 72).
Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino, kad jie teisingi.
Šalies argumentai
R. S. paaiškino, kad dabar detalių nepamena, nes jau metai laiko praėjo ir daug yra bylų. Taip pat nurodo, kad jam atleido, nė dėl vieno epizodo pretenzijų neturi. Jis turi savo, o ji savo gyvenimus.
Dėl rastų šovinių R. S. paaiškino, kad tai ne jos šoviniai. Nurodo, kad yra mačiusi kažkada ūkiniame pastate tą šautuvą, bet vis užmiršdavo apie jį paklausti. Antrame ūkinio pastato aukšte buvo iš Žemaitijos po motinos mirties atvežti daiktai. Tada atvyko ir vaikai, nes iki mamos mirties vaikai gyveno pas ją. Šovinius matė tik tada, kai policija lauke ant lentų pjovimo įrenginio juos padėjo. Yra mačiusi namuose dujinio šautuvo mažą šovinį. Žino, kaip atrodo dujinio pistoleto ir garsinio pistoleto šoviniai. Kieno buvo šaltkrepšis, nežino. Kaip jis ten atsirado, nežino, bet daiktai buvo parvežti iš Žemaitijos. Pas mamą buvo maišai. Veždami viską susimetė, galėjo ten būti ir šaudmenys, bet pas mamą šovinių nėra mačiusi. Pati šaudmenų neturėjo, o jei vaikai būtų juos turėję, tai apie tai būtų pirmoji sužinojusi, nes jei jie ką prisidirbdavo, tai apie tai pirmai pasakydavo. Vaikai yra 18 m., 17 m., 15 m., 14 m., 10 m. Jie visi gyveno su močiute.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip namo pirkėją. Nurodo, kad turėjo gyvenamą namą Skverbų k, Kupiškio r., bei ūkinį pastą, ir viskas buvo parduota prieš 6–7 m. Tai galėjo būti ir 2000 m., tiksliai laiko nepamena. Tvirtina, kad neturėjo šautuvo ir jo ten nepaliko. Name iki pardavimo gyveno mama. Jis pats gyveno Panevėžyje. Po motinos mirties praėjus 1–1,5 m. pardavė pastatus. Tą sodybą buvo trumpam išnuomojęs, bet pradėjo daužyti langus, todėl nuomininką išvijo. To žmogaus pavardės neprisimena. Iki mamos mirties tame name tik mama gyveno, mama dar nuomojo laikinai apsistoti statybininkams.
Liudytojas L. D. paaiškino, kad kaltinamąjį žino pagal tarnybą. Dirba viešosios policijos skyriaus viršininku ir kaltinamojo šeimą pažįsta kaip keliančią daug problemų.
Buvo teismo nutartis atlikti kratą Skverbų k. pas V. B.. Nuvykęs į vietą pagarsino nutartį, paklausė, ar namuose yra uždraustų laikyti daiktų ir tokius daiktus išvardijo. V. B. sakė, kad nieko nėra, išskyrus šautuvą, kurį jis pats ir pateikė. Tai buvo, atrodo, mažo kalibro šautuvas. Sakė, kad jis yra sugedęs, neveikiantis, nepaaiškino, iš kur gavo ginklą. Po to buvo atlikta krata namuose ir ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate, kur yra keli įėjimai, dešiniame įėjime buvo lyg daržinė, kur šieno nebuvo, buvo lentos, dar daiktai, buvo talpos su žalios spalvos kuru. Tos talpos su kuru buvo paimtos, nes jis nebuvo ūkininkas. Jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismas jau skyrė jam baudą. Taip pat buvo rasti tinklai žvejybai. Tinklai buvo nenumeruoti. Apie tai informavo gamtos apsaugos tarnybą, kurios sprendimo nežino. Užlipus į pastogę, kolega rado šaltkrepšį, kuriame buvo sudėti įvairūs šaudmenys. Klausė V. B., kodėl neatidavė ir šovinių, tai jis nusijuokė ir pasakė, kad ieškoti – tai mūsų darbas. Iš to pasakymo bei viso jo elgesio suprato, kad tai nebuvo jam netikėtas radinys. V. B. reakcija buvo vienoda tiek radus dyzeliną, tinklus, tiek šovinius. Šaltkrepšis buvo rastas ūkiniame pastate, gal kairėje pusėje rūkyklos, link sienos. Krepšys buvo paslėptas po dėvėtais rūbais, kurie buvo palaidi, užmesti ant viršaus. Reikėjo pastangų rasti tą krepšį, nes buvo lentų, rūbų. Nepamena, ar ten buvo supakuotų daiktų.
Palėpėje buvo betvarkė. Mano, kad tie šaudmenys buvo slepiami. Netoli V. B. namų buvo užfiksuoti brakonieriavimo faktai: nušautas šernas, rogių vėžės vedė į kaltinamojo namus, bet tą kartą neįrodė, kad kaltinamasis šaudė, tačiau tokios galimybės neatmetė, tuo labiau kad po kokių 2 dienų pas jo draugą kaimyną Biržietį buvo paimti ginklai. Atstumas tarp jų sodybų 200–300 m. Mano, kad kaltinamasis V. B. paprašė kaimyno parsinešti šautuvą į namus, nes pas jį namuose būna konfliktų, atvyksta policija.
Liudytojas T. Š. paaiškino, kad kaltinamąjį žino pagal tarnybą. Yra Panevėžio VPK KT biuro specialistu. Byloje teko atlikti kai kuriuos procesinius veiksmus. Gal praeitų metų vasarą buvo užregistruotas smurtas šeimoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gavus informacijos, kad ten gali būti ginklas, vyko atlikti kratos. Atvykus atlikti kratos kaltinamasis parodė tik šautuvą, kuris buvo daržinėje, užkištas už sukrautų lentų. Tęsiant kratą, S. Š. rado ant tvarto krepšį. Jis tą krepšį nuleido į apačią. Jį atidarius, pamatė įvairius šovinius, šovinių dalis. V. B. matė išdėliotus fotografuoti daiktus. Jis pasakė, kad tai rasti buvo mūsų darbas, šypsojosi.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. S., paaiškino, kad kaltinamasis buvęs mamos sugyventinis. Visi kartu gyveno nuo 2012 metų pavasario. Mama su B. išgerdavo, konfliktuodavo, mušdavosi. 2012 metų vasarą buvo pas draugą T. S.. Paskambino mama ir pasakė, kad su V. kilo konfliktas, kad ją bandė nudurti, tačiau ji išsisuko, jai pataikė į koją. Po šio motinos skambučio paskambino greitajai, paaiškino kur yra mama ir kas jai nutiko. Vėliau bendraujant su greitosios budėtoja ji sakė, kad med. pagalba buvo atvažiavusi, bet niekas neįsileido į vidų, jokios nukentėjusios nėra. Pats skambino dar ne kartą motinai, tačiau ji buvo ne ryšio zonoje. Kitą dieną grįžo namo. Mama pasakojo, kad buvo konfliktas, sakė, kad nedaug trūko, kad peiliu jai į pilvą pataikytų, bet ji pasisuko ir pataikė jai į koją. Matė, kad motinai buvo sužalojimas kairės kojos šlaunyje. Su B. apie tai nieko nekalbėjo Tai galėjo būti 2012-06-30.
Dėl 2012 m. liepos 8 d. V. S. paaiškino, kad tą dieną buvo prie upės su draugais. Atvažiavo V. B. su savo broliu I.. V. B. buvo supykęs ant jo (V. S.) už tai, kad buvo savaitgalį išvažiavęs su draugu E. Š. į Vilnių pas jo seserį, o namie buvo daug darbų. Atvažiavęs V. sudavė E. Š.. Jam sudavė dėl to, kad jis neatsiklausęs nei mamos, nei V. B. išsivežė nepilnametį (V. S.) į Vilnių. Kai nuo upės grįžo namo, V. B. ir mama koliojosi. Jie abu buvo išgėrę. Dėl ko jie koliojosi, nepamena. V. su kažkokiu daiktu norėjo trenkti, o mama išsitraukė iš kažkur pistoletą ir šovė į veidą V., norėdama pagąsdinti. Pistoletas vieną kartą iššovė, po to užstrigo. Konflikto metu jis pats ir brolis E. buvo šalia mamos. Mama padavė broliui ašarinių dujų balionėlį ir, kai V. norėjo trenkti E., jis papurškė V. dujų. V. po papurškimo trumpam buvo susiėmęs už akies ir po to vijosi brolį. V. S. nurodo, kad jis pats V.pasivijo ir trenkė su strypu per ranką. V. trenkė, nes jis vijosi brolį E. ir sakė, kad jį nušaus. Atrodo, kad vydamasis jis turėjo ilgą medžioklinį ginklą. V. tą ginklą paėmė kažkur iš ūkinių pastatų.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 80–81) V. S. nurodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, tarp mamos ir V. buvo kilęs konfliktas, kurio metu mama šovė vieną kartą iš dujinio pistoleto. T. V. stvėrė už irklo ir pradėjo juo mosikuoti norėdamas suduoti. Tuo metu E. papurškė dujų V., kuris įsiuto ir nusivijo E. rėkdamas „užmušiu tave“. Ar vydamasis E. V. ką nors laikė rankose, nematė. Pats sudavė V. per rankas strypu, o vėliau pabėgo į laukus.
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra visiškai teisingi. Papildomai paaiškino, kad kai V. B. papurškė dujų, V. nusivijo E. su ilgu nedideliu daiktu, panašiu į strypą ar šautuvą. Tiksliai nematė, ką B. laikė rankose, kai vijosi brolį. V. nuėjo prie ūkinių pastatų ir iš dirbtuvių kažką pasiėmė, bet ar tai buvo šautuvas, nematė.
Dėl sodyboje rastų ginklo ir šaudmenų V. S. paaiškino, kad tie daiktai V. nuosavybė. Iš kur jis juos gavo, nežino. Jis tuos daiktus turėjo jau seniai, pats matė. Tada buvo pabėgęs iš namų ir buvo pas mamos buvusio draugo tėvus. Rugpjūčio mėnesį V. surado ir parsivežė namo. Per tą laiką matė vieną dvivamzdį šautuvą su ruda rankenėle. Jis buvo įkištas į juodą celofaną ir pakištas po lentomis. Po to tą patį šautuvą matė praeitą vasarą, kai darė kratą. Matė, kaip V. šautuvus išvežė su savo mašina. Ginklus jis sudėjo į baltą bulvinį maišą. 2010 metais matė avidėje ir namie po lova šovinius sudėtus į mėlyną „Utenos“ šaltkrepšį. Jie pradžioje buvo avidėje, o po to atsirado po lova, kur miegodavo mama su V.. Matė vieną kartą, kaip V. išbandė šautuvą su mažomis kulkom. Pats gyvendamas pas močiutę neturėjo šaudmenų ir V. negalėjo jų su kitais daiktais parsivežti iš močiutės.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Buvo kieme, kai vyko konfliktas. Konfliktas vyko tarp R. ir V.. Matė, kaip V. V. su strypu puolė, motiną gynė. Nematė, ar B.turėjo ką nors rankose.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 93) A. B. parodė, kad 2012-07-08 grįždamas iš darbo užėjo į V. B. kiemą. Ten buvo ir R. S. su vaikais bei I. B.. Visi gėrė alų. R. S. papurškė I. B. į akis ašarinių dujų. V. B. supyko dėl tokio jos elgesio. Tada R. S. atsinešė dujinį pistoletą ir vieną kartą šovė nusitaikiusi į V.. T. V. dar labiau papiktino ir jis pasiėmęs irklą pradėjo grasinti R.. Paskui aprimo, liepė R. eiti plauti grindų. Tada prie V. pribėgo E. ir papurškė jam į akis dujų. V. pradėjo vytis E.. Šautuvo tą vakarą V. B. tikrai neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus šiuo parodymus A. B. patvirtino, kad jie yra teisingi.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad 2012 m. maždaug rugsėjo mėnesio pabaigoje R. S. ir V. B. susiginčijo dėl venerinių ligų. Tą kartą visi buvo išgėrę. Jie apsistumdė tarpusavyje. V-as R. S. pastūmė ir už rūbų ištempė ją iš pavėsinės. Kaip jie mušėsi, nematė, kadangi buvo tamsu, bet apie tai suprato iš garsų, nes R. sakė skauda, paleisk. Sėdint pavėsinėje, buvo girdėti, kad ji raičiojasi ant žemės, o V. B. ją tampo, muša. To nematė, tik girdėjo. Galiausiai ji ištrūko ir pabėgo namo bei iškvietė policiją. Nematė, kaip ji ištrūko. Reikėjo kviesti policiją, nes R. S. sakė, kad ją tampė. Atvyko policija ir V. B. išvežė į blaivyklą. Kitą dieną kalbėjo su R. telefonu, klausė, ar smarkiai ją mušė, tai sakė, kad „gavau, gavau“. Po konflikto kitą dieną matė R. S.. Jai buvo veidas, kakta apdraskyta, kažkas lūpai. Sakė, kad važiuos pasiimti abdukciją.
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis E. S. (b. l. 87–88) paaiškino, kad 2012-07-08 V. su mama grįžo į namus, V. buvo girtas. Jie įėjo į namus ir pamatė, kad mama bėga. Iš pradžių V. B. metė į mamą puodą. Mama stovėjo prie šulinio. V. įsėdo į mašiną, mėgino ją numušti, tada nuvažiavo prie upės. Grįžęs pradėjo „raganėti“, gąsdino visus, kad užmuš. Paskui jie atsisėdo ant lentų. Jis (V. B.) pasiėmė irklą, norėjo trenkti jam ir mamai, tačiau jis pripurškė ašarinių dujų V. B. į veidą. Nusiprausęs V. B. pradėjo jį vytis, tačiau jis pabėgo. Grįžus į kiemą V. gainiojo jį su šautuvu po pievą. Bėgdamas nuo V. B. iškvietė policiją. Kai jį vijosi su šautuvu ir sakė, „aš tave nušausiu, kai pagausiu“ neišsigando, nes nemanė, kad V. B. gali taip padaryti.
Iš 2012-07-10 VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 894/12 (05) matyti, kad R. S. nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje šlaunyje padaryta vienu aštriu, turinčiu duriančių-pjaunančių savybių daiktu, tai galėjo būti peilio geležtė, 6–8 d. iki apžiūros, ką nurodo gijimo požymiai žaizdos srityje. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje padaryta ne mažiau kaip vienu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu 1–2 d. iki apžiūros, ką nurodo melsvai violetinė kraujosruvos spalva. Dėl nustatytų sužalojimų R. S. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu R. S. jautė fizinį skausmą. (b. l. 19).
Iš 2012-09-20 VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1300/12 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, kairės speninės ataugos srityje, viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvos lūpose R. S. padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-09-19. R. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė R. S. fizinį skausmą (b. l. 23).
Iš prietaiso „Drager Alcotest 7410“ parodymų, matyti, kad 2012-07-09 0.21 val. V. B. nustatytas 2,03 promilės girtumas (b. l. 106).
Iš prietaiso „Lion alcometer 500“ asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-09-19 03.15 val. V. B. nustatytas 1,84 promilės girtumas (b. l. 115).
Iš 2012-07-10 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą Skverbų kaime, Subačiaus seniūnijoje, Kupiškio rajone, V. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, V. B. geranoriškai atidavė (paėmė iš pagalbinių sodybos patalpų) šautuvą nupjautu vamzdžiu Nr. 51215341. Ūkinio pastato pagalbinių patalpų palėpėje rastas ir paimtas šaltkrepšis, mėlynos spalvos, su užrašu „Utenos“, kuriame rasta plastikinė dėžutė su 10 vnt. graižtvinių šovinių, 31 vnt. lygiavamzdžių šovinių, stiklinis butelis su švininiais šratais, plastikinė dėžutė su švininiais šratais, plastikinė dėžutė su geltona bei rausvo metalo šovinių kapsulėmis, 2 parako dozatoriai, skirti šovinių parakui dozuoti, 15 vnt. tuščių lygiavamzdžio šautuvo tūtų, plastikinis maišelis su lygiavamzdžių šovinių kamščiais, 42 vnt. balto metalo mažo kalibro šoviniai plastikinėje dėžutėje, 12 vnt. geltono metalo šovinių kartotinėje dėžutėje, medinis kaištis, yla plastikinė, pilkos spalvos kotu, blizgančios spalvos balto metalo vamzdžio nuopjova, plastikinis laikiklis, rankinis presas, plastikinis žalios spalvos dozatorius, skirtas šovinių parakui dozuoti (b. l. 39).
Iš Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2012-10-02 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-798 matyti, kad:
– pateiktas tyrimui šautuvas yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas MP-512M, Nr. 0451215341, pagamintas Rusijoje ir perdirbtas savadarbiu būdu į šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti savadarbiais šaudmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, tyrimui pateiktas ginklas yra priskiriamas prie draudžiamųjų šaunamųjų ginklų kategorijos;
– tyrimui pateikti 31 vnt. pirmos grupės šoviniai yra šaudmenys;
– tyrimui pateikti 54 vnt. antros grupės šoviniai yra šaudmenys;
– tyrimui pateikti 3 vnt. trečios grupės šoviniai yra šaudmenys;
– tyrimui pateiktas 1 vnt. ketvirtos grupės šovinys yra šaudmuo;
– tyrimui pateikti 6 vnt. penktos grupės šoviniai yra šaudmenys.
Visi šie šoviniai, remiantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami „B“ ir „C“ kategorijos šaudmenims (b. l. 48–57).
Dėl veikų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Nors V. B. ir neigia 2012-06-30 peiliu sužalojęs R. S., tačiau jo kaltė padarius šią veiką yra įrodyta. Nukentėjusioji R. S. sužalojimo aplinkybes nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Tai, kad ji buvo sužaloto galimai peiliu patvirtina 2012-07-10 specialisto išvada Nr. G 894/12(05). Netiesiogiai sužalojimo aplinkybes patvirtina ir liudytojas V. S., kuriam apie sužalojimą įvykio naktį pranešė pati R. S.. Šių įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad būtent V. B. 2012-06-30 peiliu sužalojo R. S.. Dėl šio sužalojimo nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Neabejotinai sužalojimo metu R. S. jautė fizinį skausmą. Todėl V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Kaltinime nurodyta, kad 2012-06-30 V. B. ne tik sužalojo R. S. peiliu, tačiau ir grasino ją nužudyti. Nors kaltinimo tekste ir nurodoma apie grasinimus nužudyti, tačiau kaltinimas V. B. pagal BK 145 str. nėra pareikštas. Pats V. B. neigia tokius grasinimus. Nukentėjusioji R. S. irgi nepatvirtino, kad šio konflikto metu buvo tokie grasinimai. Todėl iš šio kaltinimo šalinama aplinkybė, jog V. B. grasino R. S. ją nužudyti.
Pats kaltinamasis V. B. pripažįsta, kad 2012-07-08 konflikto metu metė puodą į R. S. (pataikė jai į koją), vaikėsi ją su irklu ir norėjo jai suduoti, bei tai, kad su metaliniu strypu rankoje vijosi E. S.. Neigia, jog grasino R. S. ar norėjo ją užmušti tuo irklu. Teigia, jog norėjo jai tik suduoti ir taip paauklėti. V. B. neatmeta galimybės, kad įsikarščiavęs galėjo išsakyti grasinančius žodžius. Be to, pripažįsta, kad vydamasis E. S. šaukė jam, kad „perlauš“ jį, kai pagaus. Teigia, jog tai ir būtų padaręs („perlaužęs“ į keturias dalis), jei tik būtų pagavęs. Tvirtina, jog taip elgėsi tik todėl, kad jam buvo į akis pripurkšta ašarinių dujų ir jis turėjo gintis. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusių R. S., E. S., liudytojų V. S. bei A. B. parodymais. Šių asmenų parodymus apie R. S. sužalojimą metant į ją puodą patvirtina ir 2012-07-10 specialisto išvada Nr. G 894/12(05), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryta ne mažiau kaip vienu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu 1 – 2 dienos iki apžiūros. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Kaip jau minėta, V. B. neigia grasinęs nužudyti. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip matyti, atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtinos dvi sąlygos – išsakytas grasinimas ir pakankamas pagrindas manyti, jog toks grasinimas gali būti įvykdytas. Tai, kad to konflikto metu V. B. išsakė grasinimus nužudyti ar sunkiai suluošinti („perlaužti“) tiek R. S., tiek E. S. atžvilgiu, nuosekliai nurodo tiek patys nukentėję, tiek V. S.. Pats V. B. pripažįsta, kad grasino E. S. jį „perlaužti“, ir būtų tai padaręs, jei būtų pagavęs, bei neneigia, jog įsikarščiavęs galėjo grasinti užmušti ir R. S.. V. B. vaikėsi R. S. su irklu rankoje ir bandė jai suduoti. Tai, kad norėjo jai suduoti su irklu, pripažįsta ir pats kaltinamasis. Irklas yra pakankamai didelis ir masyvus įrankis. Neabejotina, kad tokiu daiktu sudavus žmogui, pasekmės gali būti neprognozuojamos – žmogus gali būti suluošintas ar net nužudytas. Tai reiškia, kad, kai V. B., su irklu rankoje vydamasis nukentėjusiąją, grasino ją nužudyti, R. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip jau minėta, pats V. B. pripažino, jog buvo pasiryžęs „sulaužyti“ E. S., t. y. realizuoti išsakytą grasinimą. Be jo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir tai, kad nepilnametį jis vaikėsi su metaliniu strypu rankoje. Visa tai rodo, kad E. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jam išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. jo sveikata gali būti sunkiai sutrikdyta ar jis gali būti net nužudytas. Remiantis aptartų įrodymų visuma, darytina išvada, kad V. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėtis ir ikiteisminio tyrimo metu jo veika kvalifikuota teisingai.
V. B. teiginys, kad jis taip elgėsi tik gindamasis, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas. Nukentėjusieji bei liudytojai patvirtina, jog to konflikto metu V. B. į akis buvo pripurkšta dujų. Tačiau daugiau tiesioginės grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nebuvo. Iš R. S., V. S., A. B. parodymų matyti, kad po to, kai V. B. buvo papurkšta dujų į akis, jis kuri laiką plovėsi akis prie šulinio ir tik po to ėmė vaikytis E. S.. Kaip nurodo pats V. B., po to, kai jam buvo suduota su strypu per rankas, jis nurimo ir laukė atvykstant policijos. Visa tai rodo, kad jam nebuvo jokios būtinybės vaikytis R. S. ar E. S.. Niekas jo nelietė ir nesikėsino į jo sveikatą, kai tik jis pats liovėsi smurtauti. Tai rodo, jog nebuvo jokios būtinosios ginties sąlygų.
Kaltinime nurodyta, kad V. B. E. S. vaikėsi su ginklu rankose ir grasino jį nušauti. Pats kaltinamasis kategoriškai neigia to konflikto metu turėjęs šautuvą. Teisminio nagrinėjimo metu nei nukentėjusioji R. S., nei liudytojai V. S. ir A. B. nepatvirtino, jog V. B. būtų turėjęs šautuvą. Todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
V. B. pripažįsta, kad neteisėtai laikė namuose šautuvą. Be jo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kratos protokolas bei liudytojų L. D. ir T. Š. parodymai. Kaltinamasis neigia, jog sodyboje rasti šoviniai taip pat priklauso jam. Jis kelia versija, kad tie šoviniai galėjo priklausyti R. S. vaikams ir buvo parvežti iš močiutės namų kartu su kitais daiktais. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį.
Apie tai, kad kratos metu rastus šovinius ne kartą matė namuose įvairiose vietose ir kad juos į šaltkrepšį su užrašu „Utenos“ sudėjo būtent V. B., nuosekliai nurodė liudytojas V. S.. Kartu jis nurodė, kad yra matęs pas V. B. ir daugiau šautuvų (ne tik tą, kuris buvo rastas kratos metu). Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo L. D. parodymai. Šis liudytojas nurodo, kad, kai palėpėje rado šaudmenis, klausė V. B., kodėl iš karto jų neatidavė. V. B. į tai atsakė šypsodamasis, kad surasti juos buvo jų (pareigūnų) darbas. Buvo akivaizdu, jog jis nenustebo suradus šaudmenis. Tą patį patvirtino ir liudytojas T. Š.. Be to, L. D. nurodo, jog buvo užfiksuoti netoli V. B. namų brakonieriavimo faktai, nušautas šernas, rogių vėžės vedė į kaltinamojo namus, bet tą kartą neįrodė, kad šaudė būtent V. B.. Tos pačios kratos metu pas V. B. buvo rasti žvejybiniai tinklai. Tai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis buvo linkęs užsiimti brakonieriavimu. Be to, kartu su šoviniais krepšyje buvo laikomos medžioklinių šovinių tūtelės, kapsulės ir įranga medžioklinių šovinių užtaisymui. Tai rodo, jog medžiokliniai šoviniai buvo užtaisomi namų sąlygomis. Tokia veikla reikalauja specialių žinių ir patirties – žinoti parako, šratų proporcijas, kur ir kaip įdėti kamščius, kaip įstatyti kapsulę ir t. t. Nėra jokių duomenų, kad R. S. vaikai būtų susipažinę su ginklais, jų struktūra, šovinių gamybos metodika. Todėl atmetama V. B. iškelta versija, jog tie šoviniai galėjo būti R. S. vaikų. Iš paties V. B. paaiškinimų apie jo turėtą šautuvą matyti, kad jis susipažinęs su ginklais (suprato, kad tai šaunamasis ginklas), turi pakankamos patirties, kaip elgtis su ginklais (išbandė tą šautuvą). Apibendrinus aptartų įrodymų visumą darytina vienareikšmiška išvada, kad sodyboje rasti šaudmenys priklausė būtent V. B.. Kaip matyti iš V. B. paaiškinimo apie rastą šautuvą, jis žinojo ir suprato, kad neturi teisės laikyti ir disponuoti nei šaunamaisiais ginklais, nei šaudmenimis. Tai reiškia, kad laikydamas šautuvą ir šaudmenis jis veikė tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo pradžios momento. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta. V. B. laikė šaunamąjį ginklą ir net 95 vienetus penkių skirtingų rūšių šaudmenų. Tai nėra atsitiktinai pas kaltinamąjį patekę ir laikyti keletas ar keliolika šaudmenų. Rastų šovinių kiekis ir jų įvairovė rodo, kad jie buvo tikslingai kaupiami. Toks kiekis šaudmenų laikytinas dideliu. Todėl V. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 str. 2 d.
V. B. pareikštas kaltinimas, kad jis ginklą bei šaudmenis ne tik laikė savo namuose, bet ir neteisėtai juos įgijo. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kada, iš ko, kokiomis aplinkybėmis šie daiktai pateko pas V. B., todėl nėra pagrindo teigti, jog jis juos įgijo neteisėtai. Todėl kaltinimo apimtis mažinama šalinant teiginį, jog ginklą ir šaudmenis jis įgijo neteisėtai.
V. B. pripažįsta, kad 2012-09-19 buvo konfliktas su R. S., tačiau neigia, jog tą kartą ją mušė. Tvirtina, jog supykęs tik nuvertė ją nuo kaladės. Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta pačios nukentėjusiosios parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-09-19 kilus konfliktui V. B. jau sudavė kelis kartus ranka, o jai parkritus ant žemės dar sudavė kelis kartus rankomis ir kojomis. R. S. parodymus patvirtina 2012-09-20 VTMT prie LR TM Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1300/12 (05), kurioje R. S. nustatytos kraujosruvos bei nubrozdinimai ir konstatuota, kad tai padaryta ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Netikėti specialisto išvada nėra pagrindo. Kartu tai paneigia V. B. versiją, kad jis tik vieną kartą pastūmė R. S.. Liudytoja A. B. taip pat patvirtino, kad kilus konfliktui, V. B. R. S. išsitempė iš pavėsinės ir jie lauke kurį laiką grūmėsi. Nors dėl tamsos ji konkrečių veiksmų nematė, tačiau iš garsų (iš R. S. šūksnių) suprato, kad V. B. ją (R. S.) tampo po žemę bei vartoja jos atžvilgių kitokį smurtą. Šie parodymai taip pat paneigia V. B. versiją, jog jo veiksmas buvo tik momentinis, kad jis tik pastūmė nukentėjusiąją. Šie liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog smurtas buvo vartojamas ilgesnį laiko tarpą, bei sutampa su specialisto išvada, jo sužalojimai R. S. padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2012-09-19 V. B. vartojo smurtą R. S. atžvilgiu, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinime nurodyta, kad šio konflikto metu V. B. R. S. 4 kartus sudavė rankomis į galvos sritį ir 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, t. y. sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius. Teisminio nagrinėjimo metu nei pati R. S., nei liudytoja A. B. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartu ir kuo sudavė smūgius V. B.. Specialisto išvada nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Todėl yra abejonių, kad V. B. iš tikrųjų 4 kartus trenkė ranka ir 3 kartus spyrė koja. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl kaltinimo apimtis mažinama nustatant, kad V. B. R. S. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius.
Šiame epizode V. B. pareikštas kaltinimas, kad jis, vartodamas smurtą prieš R. S., grasino ją nužudyti, dėl ko nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, jog šis grasinimas gali būti įvykdytas. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepatvirtino, kad to konflikto metu V. B. išsakė tokius grasinimus. Kad būtų buvę grasinama nužudyti, nenurodė ir liudytoja A. B.. Nėra duomenų, kad konflikto metu V. B. būtų naudojęs kokį nors įrankį žalojimui. Pati nukentėjusioji nurodė, kad tokie konfliktai su V. B. būdavo dažni ir tai buvo jų gyvenimo būdas. Kadangi nėra neabejotinų įrodymų, kad V. B. 2012-09-19 grasino nužudyti R. S., todėl dėl šio kaltinimo V. B. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl bausmių skyrimo
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Tiek iš paties V. B. parodymų, tiek iš nukentėjusios R. S. bei liudytojų parodymų bei byloje esančių neblaivumo patikrinimo duomenų matyti, kad konfliktai 2012-07-08 ir 2012-09-19 vyko kaltinamajam būnant girtam. Darytina išvada, kad būtent girtumas turėjo įtakos smurto pavartojimui. Todėl girtumas šiais atvejais padarant veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., laikytinas V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuose epizoduose nenustatyta. Epizode dėl smurto 2012-06-30 jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
V. B. pats pateikė kratą atliekantiems pareigūnams šaunamąjį ginklą ir prisipažino dėl jo laikymo, tačiau neigia savo kaltę dėl šaudmenų laikymo. Todėl laikytina, kad dėl veikos, numatytos BK 253 str. 2 d., jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, keturios iš kurių priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o viena sunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaltinamasis V. B. anksčiau teistas ir nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Jis charakterizuojamas neigiamai (b. l. 141), baustas administracine tvarka ir turi penkias galiojančias nuobaudas (b. l. 143–146), psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabinete nesigydė (b. l. 140). BK 140 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmes – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 145 str. 1 d. numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Įvertinus tai, kad V. B. smurtą vartojo ne vieną kartą, dviem atvejais jis tai darė būdamas girtas, laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant griežtesnę iš alternatyvių bausmių – arešto bausmę. Įvertinus kaltinamojo asmenybę bei tai, kad nukentėjusioji R. S. pretenzijų dėl smurto kaltinamajam nereiškia, bausmės dydis parenkamas artimas tokios bausmės vidurkiui. Kadangi veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d., įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. Todėl tokia bausmė ir skiriama. Įvertinus tai, kad nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, jog šaunamąjį ginklą V. B. pateikė dar iki pradedant kratą, jam skirtina bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įvertinus tai, kad jam skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba, turimais duomenimis jo atžvilgiu šiuo metu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti paskirtos bausmės. Todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo keičiama į suėmimą.
Daiktinius įrodymus: pneumatinį šautuvą MP-512M, Nr. 0451215341, perdirbtą savadarbiu būdu į šaunamąjį ginklą, kapsules, veltinius kamščius, plastikines ir kartonines tarpines, šratus bei šovinius, laikomus Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK (b.l. 60), vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ginklų fondui.
Daiktinius įrodymus: šovinių tūteles, ylą, plastikinį laikiklį, balto metalo vamzdžio nuopjovą, rankinį presą, tris indelius (dozatorius), medinę lazdelę, tris vinis, šaltkrepšį, laikomus Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK (b.l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p. teismas
NUSPRENDĖ:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (2012-06-30 epizodas), 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. (2012-07-08 epizodas), 140 str. 1 d. (2012-09-19 epizodas), 253 str. 2 d., ir paskirti bausmes:
pagal BK 140 str. 1 d. (2012-06-30 epizodas) – 40 (keturiasdešimt) parų areštą;
pagal BK 140 str. 1 d. (2012-07-08 epizodas) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą;
pagal BK 145 str. 1 d. (2012-07-08 epizodas) – 50 (penkiasdešimt) parų areštą;
pagal BK 140 str. 1 d. (2012-09-19 epizodas) – 50 (penkiasdešimt) parų areštą;
pagal BK 253 str. 2 d. – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme 2012 m. rugsėjo mėn. 19 d., t. y. vieną dieną. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. B. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. (2012 m. rugsėjo mėn. 19 d. epizodas), vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo salėje.
Daiktinius įrodymus: pneumatinį šautuvą MP-512M, Nr. (duomenys neskelbtini), perdirbtą savadarbiu būdu į šaunamąjį ginklą, kapsules, veltinius kamščius, plastikines ir kartonines tarpines, šratus bei šovinius, laikomus Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK, vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ginklų fondui.
Daiktinius įrodymus: šovinių tūteles, ylą, plastikinį laikiklį, balto metalo vamzdžio nuopjovą, rankinį presą, tris indelius (dozatorius), medinę lazdelę, tris vinis, šaltkrepšį, laikomus Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.