Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Laiduotojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ir kaltinamasis yra pažįstami seniai, dirbo kaip specialistai, kai buvo jauni, gyveno viename kaime. Jie pažįstami nuo jaunystės. Kaip seniūnas jis kaltinamąjį apibūdintų kaip žmogų, kuris gyvena labai gražiai, jokių problemų nesukeliantis, visada padeda kam, jeigu reikia. Šis įvykis atsitiktinis, nieko blogo nenorėjo padaryti, gyvenime nieko blogo nedaręs. Jis (teismo pastaba: laiduotojas) buvo gavęs baudą, kad ne toje vietoje pastatė mašiną, buvo tokių visokių nuobaudų. Jis prisiimdavo baudas gal kartą ar du už sūnų, kitos baudos jo gali būti. Administracines baudas iškart sumokėdavo. Kaltinamajam nori padėti, nes jei ne jis, tai kas padės. Jie bendrauja per dieną du kartus, per savaitę beveik kiekvieną dieną, šalia gyvena, viename kieme. Retai kaltinamasis vairuoja, stovi mašina namuose, susirgęs jis, daugiau namuose sėdi. Jis darys įtaką jam (kaltinamajam). Jis visada bus šalia, pats nuveš, jeigu kažkur reikės, ar atsiųs vairuotoją, prižiūrės jį. Stengsis, kad jis pats nevairuotų. Jis, kaip seniūnas, kas rytą važinėja po teritoriją, prižiūri viską, visada užeina pas kaltinamąjį paklausti kaip jis, kur planuoja važiuoti. Jis mano, kad gali užtikrinti, jog kaltinamasis nedarys administracinių nusižengimų ir daugiau nenusikals. Pasistengs viską padaryti, kad jis (kaltinamasis) daugiau nenusikalstų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. B. (J. B.) parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 14.36 val., Liepų g. 15., Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., sėdėjo savo automobilyje, stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „Aibė”, bei telefonu rašė laišką, jo automobilis stovėjo priekiu į parduotuvės pusę. Sėdėdamas pamatė, kaip šalia jo, iš dešinės pusės, priekiu į parduotuvę, atvažiavo ir pasistatė automobilį senyvo amžiaus vyriškis, kuris išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Po kurio laiko šis vyriškis grįžo iš parduotuvės, įsėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis atidžiai nestebėjo išvažinėjančio piliečio, kadangi, kaip ir minėjo, tuo metu rašė laišką. Išvažinėjant vyriškiui, kažkuriuo metu išgirdo moteriško balso sušaukimą, panašų į „aa”. Pakėlęs galvą pažiūrėjo į priekį, tačiau nieko nepamatė, todėl pažiūrėjo per galinį automobilio langą ir pamatė, kaip dešinėje pusėje stovi automobilis Škoda Fabia. Pažvelgęs per kairės pusės veidrodėlį, pamatė ant žemės žmogaus kojas. Tai pamatęs, jis iš karto išlipo iš automobilio, vyriškis taip pat išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters, kuri tuo metu gulėjo ant žemės, ji gulėjo ant dešinio šono, ant jos veido, virš kairiojo antakio, matėsi prakirsta galva, bėgo kraujas. Jis paklausė vyriškio, kas atsitiko, šis nurodė, kad nepastebėjo moters, nežino, kaip taip įvyko. Kaip suprato, automobilio Škoda Fabia vairuotojas važiavo atbuline eiga, o po to pavažiavo šiek tiek į priekį, kadangi moteriškė gulėjo ant žemės, panašiai už jo automobilio, o Škoda Fabia vairuotojas buvo porą metrų priekyje jos. Moteriškė buvo susiėmusi už kairės kojos, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kiek prisimena, moteris gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, ar smūgio metu galėjo būti ant šaligatvio, negali pasakyti. Šalia šios moters gulėjimo vietos, yra įvažiavimas į parduotuvę. Iš šio įvykio turi fotonuotrauką, kaip stovėjo automobiliai, ją pateiks tyrėjai el. paštu. Taip pat ant jam pateiktos eismo įvykio vietos schemos, ženklu „X”, pažymėjo, kurioje vietoje galimai gulėjo partrenkta moteris (1 t., b. l. 106–108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. A. nurodė, jog ji yra S. S. dukra. 2022 m. lapkričio 21 d. jai paskambino jos dukra S. G. ir pasakė, kad E. Ž. partrenkė mamą, iškviesta policija ir greitoji pagalba. Ji tuo metu buvo darbe. Iš kur dukra sužinojo apie eismo įvykį, nežino, tačiau ši gyvena priešais parduotuvę „Aibė”, prie kurios ir įvyko eismo įvykis. Ar dukra pati matė eismo įvykį, nežino. Baigusi darbą iš karto išvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo nuvežta mama S. S.. Lazdynų ligoninėje jai pasakė, kad S. S. nekalba, šiai praskelta galva ir sulaužyta koja bei nurodė, kad ši yra sunkios būklės, dėl ko iš karto ir negalėjo atlikti operacijos. Lazdynų ligoninėje mama gulėjo apie mėnesį laiko, po to Lazdynų ligoninės darbuotojai pasiūlė mamą pervežti į Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kadangi namo išleisti šios negalėjo bei šiai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl to S. S. ir buvo ten pervežta. Koks gydymas Juodšilių slaugos ligoninėje buvo taikytas mamai, nežino, tačiau jai iš karto pasakė, kad šiai yra išsiliejęs kraujas į smegenis, ši yra sunkios būklės bei ši nepasveiks. Visą laiką nuo avarijos su S. S. nebuvo galimybės susikalbėti, ši pati nesiorientuodavo aplinkoje bei keldavo sau pavojų. Apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, nežino, pati tuo metu buvo darbe. Kai mirė S. S., jos niekas neinformavo, kad galima daryti šiai skrodimą, ją tiesiog informavo, kad ši mirė ir kur bus išvežta bei išrašė mirties liudijimą (2 t., b. l. 36–38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. J. nurodė, jog ji nebuvo pacientės S. S. gydančia gydytoja (apie tai pažymėta mirties liudijimo 14 p.). Apie tai kokios sveikatos būklės į jų gydymo įstaigą atvyko S. S., neprisimena, kadangi ši ligonė buvo priskirta gydytojai I. P., kuri turėjo įsigilinti į pacientės sveikatos būklę. Ji, kaip gydytoja, tik per bendras vizitacijas, apeina palatas ir daktaras, gydantis pacientą, papasakoja apie pacientą. Kokia sveikatos būklė buvo S. S. tuo metu, neįsidėmėjo, kadangi turėjo savo pacientų. Kiek prisimena, pacientė S. S. buvo vangi, sunkiai orientavosi. Vienintelį kontaktą, kurį turėjo su minima paciente, – medicininio mirties liudijimo (toliau tekste – MML) išdavimas – 2023 m. vasario 9 d., laikinai pavaduojant Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyr. gydytoją E. Z., ir, vykdydama gydymo įstaigos administracijos vadovo funkcijas, nesant pacientės S. S. gydančios gydytojos I. P., 2023 m. vasario 9 d. konstatavo pacientės biologinę mirtį bei tą pačią dieną išdavė S. S. mirties liudijimą. Sprendimas išduoti mirties liudijimą buvo priimtas esant aiškioms priešmirtinėms klinikinėms diagnozėms, kurios sukėlė patologinių būklių bei komplikacijų grandinę, lėmusią pacientės mirtį, atsižvelgiant: į pacientės patologinių procesų pobūdį ir senumą; į tai, kad pacientė gydymo įstaigoje praleido 69 dienas; į gydymo įstaigoje taikytą gydymą, jo rezultatus; į pacientės sveikatos būklės gydymo įstaigoje pokyčių dinamiką; į siuntimo įstaigoje atliktų tyrimų rezultatus; nesant teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašymo (pa)teikti informaciją apie pacientės sveikatos būklę / atlikti teismo medicinos ekspertizę ir tyrimus (pažymėtina, kad per visą pacientės buvimo gydymo įstaigoje laikotarpį nei siuntimo įstaigos stacionaro epikrizėje, nei pacientės ligos istorijoje, nei gydymo įstaigos registracijos žurnale nebuvo įrašų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų užklausas / prašymus / pan., kaip tai reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 65 Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo nuostatos; – į tai, kad pacientės artimoji giminaitė (dukra) prieštaravo, kad būtų atlikta patologinės anatomijos autopsija. Dėl mirties liudijime nurodytų mirties priežasčių sekos paaiškina: Mirties liudijimo 8 p. „Gydytojo nuomone mirties rūšis” nurodė „liga”. Šiame punkte pažymima, kokia, gydytojo nuomone, yra mirties rūšis. Pasirenkamas vienas iš galimų variantų: liga; profesinė liga; nelaimingas atsitikimas; nelaimingas atsitikimas darbe; savižudybė; nužudymas; negali būti nustatyta dėl pomirtinių pakitimų; nenustatyta; staigi, netikėta. Mirties liudijimo 11 p. „Mirties priežastys” papunkčiuose „tiesioginė mirties priežastis”, „tarpinės mirties priežastys”, „pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį” – laisvu tekstu įrašomos mirusiojo mirties priežastys: tiesioginė, tarpinės ir pagrindinė. Taip pat įrašomos kitos svarbios ligos ar būklės, sąlygojusios mirtį, prisidėjusios prie mirties, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi, t. y. tiesiogiai nelėmusios mirties. Todėl pagrindinė priežastis, sukėlusi mirtį, buvo įrašyta – ligos (traumos), sukėlusios mirtį, kurios kodas pagal TLK-10-AM klasifikacija. MML įrašytos mirties priežastys (tiesioginė, tarpinės ir pagrindinė) turi sudaryti įvykių seką, t. y. tiesioginė mirties priežastis turi būti sukelta tarpinės (-ių) mirties priežasties (-čių), o tarpinė (-s) mirties priežastis (-ys) turi būti sukelta (-os) ligos (traumos), lėmusios patologinių būklių grandinę. Remiantis MML rekomendacijomis, gydytojas, pildydamas MML, pagrindine mirties priežastimi turi įrašyti tą ligą, kuri sukėlė patologinių būklių seką, pasibaigusia mirtimi; ligą, kuri komplikavosi tam tikro organo nepakankamumu, tapusiu tiesiogine mirties priežastimi. Jei 8 p. būtų nurodyta mirtis dėl nelaimingo atsitikimo, savižudybės ar nužudymo, sužalojimo pobūdis (pakenkimas) būtų nurodytas kaip tiesioginė mirties priežastis, tuomet kaip pagrindinė liga (trauma), sukėlusi mirtį, būtų nurodyta išorinė mirties priežastis. Mirties liudijimo dalyje 11 p. a) papunktyje „tiesioginė mirties priežastis” nurodė smegenų edemą. Ši mirties priežastis pagrįsta siuntimo įstaigoje nustatyta diagnoze „židininė smegenų kontūzija”, radiniais pacientės medicininiuose dokumentuose: taikytu gydymu, paskirtais preparatais, pacientės sveikatos būklės dinamika, simptomais, būdingais smegenų edemai (nestabili būklė, kartotinis vangumas, dezorientacija, neramus miegas, mieguistumas, periodiškai kontaktiška, bendraujanti, greit pavargstanti, neritmiška širdies veikla, reakcija tik į skausmą, apsunkintas rijimas); mirties liudijimo dalyje „pagrindinė liga, sukėlusi mirtį” nurodyta židininė smegenų kontūzija (S 06.31), pagrįsta siuntimo įstaigoje nustatyta diagnoze, diagnozavimo data 2022 m. gruodžio 2 d., remiantis 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. siuntimo įstaigoje atliktų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenimis (deš. F,P,Oc aptikti kontūziniai hemoraginiai židiniai, kair. temporopoliariai matomi iki 4-5 mm storio epidurinė hemoragija, deš. paretaliai nežymus SAH) bei jų lyginamaisiais rezultatais. Pažymėtina, kad mirties liudijimo išrašymo programoje, nurodant mirties priežastis dalyse „tiesioginė”, „tarpinė”, „pagrindinė liga, sukėlusi mirtį” negali būti nurodyta dviejų diagnozių, todėl buvo pasirinkta sunkesnė patologija, o lėtinė galvos smegenų išemija nurodyta prie lydinčių susirgimų, galėjusių daryti įtaką mirties priežasčiai. MML dalyje „kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi” (šioje dalyje įrašomų diagnozių gali būti kelios) nurodyta lėtinė galvos smegenų išemija, pagrįsta siuntimo įstaigoje 2023 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. atliktų galvos kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenimis (aptiktas lėtinis lakūninės išemijos židinys deš. thalamus srityje, subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, kiek palyginti dešinėje); dešinio blauzdikaulio kūno lūžis, – pagrįstas siuntimo įstaigoje 2022 m. lapkričio 23 d. atliktos blauzdos kompiuterinės tomografijos duomenimis: dešinio blauzdikaulio distalinio trečdalio diafizės lūžis su nežymia aksialine impresija ir ~ 5 mm poslinkiu dorzomedialiai, šeivikaulio proksimalinės dalies lūžis su ~ 5 mm poslinkiu medialiai, distalinės dalies lūžis sindesmozės lygyje su nežymiu poslinkiu lateraliai, atlikta deš. blauzdikaulio osteosintezė Ilizarovo aparatu. Apibendrinant nurodytų mirties priežasčių seką, patirta galvos smegenų kontūzija pagreitino smegenų edemos vystymąsi šiai pacientei, kuri sirgo lėtine galvos smegenų išemija. Apie pacientės mirtį nebuvo pranešta policijai, kadangi, kaip ir minėjo, pacientė gydymo įstaigoje praleido 69 dienas, taip pat, atsižvelgiant į pacientės patologinių procesų pobūdį ir senumą, į pacientės sveikatos būklės gydymo įstaigoje pokyčių dinamiką bei tai, kad pacientės artimoji giminaitė (dukra) prieštaravo, kad būtų atlikta patologinės anatomijos autopsija. Dėl šių priežasčių bei remiantis turimais medicininiais dokumentais, buvo konstatuota, jog pacientė S. S. mirė nuo ligos ir dviejų ligų derinio – galvos smegenų kontūzijos ir lėtinės galvos išemijos. Kai ji rašė mirties liudijimą, ji peržiūrėjo daktarės diagnozes, kuriose pamatė, kad ligonė S. S. buvo perkelta iš Lazdynų ligoninės slaugai, yra patyrusi politraumų ir smegenų kontūziją, nukentėjo eismo įvykio metu, tačiau jokios pastabos, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo. Apžiūrint S. S., jokių smurtinių požymių nebuvo. Atsakant į tyrėjos klausimą, ar buvo S. S. daryta autopsija mirties priežasčiai nustatyti, atsakė, kad apžiūrint S. S. kūną ir, turint omeny, kad ši slaugos įstaigoje praleido 69 dienas, per tą laiką jokių traumų nebuvo, ji buvo įsitikinusi, kad ši mirė ne nuo traumos, o nuo ligos, taip pat S. S. dukra griežtai atsisakė ir prieštaravo pacientės autopsijai ir dėl šių priežasčių nebuvo paskirta autopsija (2 t., b. l. 56–59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Š. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ambulatorijos šeimos gydytoja. Nuo 1997 m. yra S. S. šeimos gydytoja. Paskutinį kartą pacientę konsultavo 2021 m. vasario 23 d. Per visą konsultavimosi laikotarpį S. S. buvo nustatyta daug lėtinių ligų, tokių kaip židininė plaučių tuberkuliozė, 2003 m., 2018 m. diagnozuotas insultas, gydyta Santariškėse, dėl ko buvo apsilpusi kairė pusė, tapo sunkesnė eisena, nustatyti smegenų ir smegenėlių evoliuciniai pakitimai, išreikšta aterosklerozinė arterijopatija, abipusė mažo laipsnio vainikinių miego arterijų susiaurėjimas, 2017 m. lankėsi pas psichiatrus ir buvo nustatyta nepatikslinta demencija, 2016 m. gydyta Lazdynų ligoninėje dėl apsinuodijimo nuo etalono toksinio poveikio. Po 2022 m., 11 mėn., įvykusios avarijos ji S. S. nekonsultavo, ši pas ją nesilankė. Visos ligos ir konsultacijos yra nurodytos S. S. sveikatos ligos istorijoje. Papasakojo viską, kas yra žinoma, visa informacija apie asmens gydymą yra ligos istorijoje. Apie tai, kad asmuo mirė jai pranešta nebuvo, ji apie tai sužinojo iš žmonių (2 t., b. l. ., b. l. –65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad yra Juodšilių slaugos ir palaikomojo gydymo ligonės vidaus ligų gydytoja. Ji buvo paskirta kaip pagrindinė pacientės S. S. gydančia gydytoja. Maždaug 2022 m., prieš Kalėdas, į ligoninę buvo atvežta pacientė S. S.. Pacientė buvo atvežta dėl to, kad šiai buvo reikalinga slauga, sužalojimų priežiūra, vaistų nuo skausmo davimas bei po operacijos paskirto aparato priežiūra. S. S. atvyko jau sunkios būklės, nevaikštanti, vangi, šiai buvo nustatytas blauzdikaulio lūžis, todėl prieš tai klinikoje buvo pastatytas metalo konstrukcijos prietaisas. Pacientei, prieš šią atvežant į Juodšilių ligoninę, klinikoje buvo nustatyta galvos smegenų židininė kontūzija, jos manymu, dėl to ir ši kartais kalbėdavo, o kartais – ne. Po kelių dienų, detaliau susipažinus su paciente ir šios sveikatos būkle, pastebėjo, kad pacientė kartais pati valgydavo, o kartais – ne, tačiau šiai buvo būtina slauga, pati negalėjo savimi pasirūpinti. Jos žiniai, S. S. buvo taikomas gydymas – esant poreikiui leidžiami nuskausminamieji, priežiūra po operacijos, konstrukcijos aparato priežiūra bei sužalojimų perrišimai. S. S. į Juodšilių ligoninę atvyko maždaug 2022 m., prieš Kalėdas, o mirtis nustatyta 2023 m. vasario 9 d. Naujų ligų S. S. per šį laikotarpį nebuvo nustatyta, tačiau nori paminėti, kad senyvo amžiaus žmogui nustatyta galvos smegenų židininė kontūzija gali turėti įtakos turimoms lėtinėms ligoms bei įvykusiai traumai, dėl ko jos (lėtinės ligos) gali progresuoti. Jeigu lėtinė smegenų galvos išemijos liga progresuoja, tuomet jos sustabdyti beveik neįmanoma. Tai pasireikšdavo S. S. agresyvumu bei lovos purtymu. Sveikatos atžvilgiu, pacientės gyvybės laipsnis mažėjo, sveikatos būklė prastėjo. Konkrečiai dėl eismo įvykio S. S. patirtų sužalojimų ji negali pakomentuoti daugiau, kadangi sužalojimus nustatinėjo prieš tai pacientę gydanti klinika, pas ją S. S. atvyko tik dėl sveikatos ir slaugos priežiūros. S. S. mirties priežastį laikytų galvos smegenų edemą, t. y., jeigu pamažu didėja galvoje spaudimas, tuomet įvyksta tam tikras organizmo išsekimas – kvėpavimo, cirkuliacijos ir pan., dėl ko žmogus silpsta. Jeigu laikyti kaip antrą variantą mirties priežasčiai, tai galėtų būti lėtinė galvos smegenų išemija, progresuojanti. Tačiau pagrindine priežastimi visgi laikytų galvos smegenų edemą. Kai buvo išrašytas pacientės mirties liudijimas, ji buvo namuose, ją tuo metu pavadavo gydytoja V. J., todėl apie mirties liudijimą ir, kas įvyko tą dieną, pakomentuoti negali (2 t., b. l. 50–52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Z. parodė, kad yra Juodšilių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vyr. gydytoja ir šeimos gydytoja. Pacientę S. S. ji gydė kaip šeimos gydytoja tik trumpą laikotarpį t. y. galimai nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Šiuo laikotarpiu pacientę ji vizitavo ir gydė kaip šeimos gydytoja, kas dieną šią stebėjo, skyrė gydymą. S. S. buvo priskirti vaistai, kad ši būtų ramesnė, kadangi ši galėdavo būti agresyvi, taip pat skyrė kraują skystinančius vaistus, skrandžio bei antiobiotikus, kad neišsivystytų plaučių uždegimas, taip pat pacientė gėrė nuskausminamuosius. Šiame laikotarpyje, gali parodyti, kad pacientės būklė buvo sunkoka, mano, tam turėjo įtakos demencija bei senyvas žmogaus amžius. Su šia susikalbėti buvo sunku, jai buvo demencija, elgdavosi neadekvačiai, tačiau ši visą laiką buvo sąmoninga, nebuvo paralyžiaus požymių, būklė neblogėjo, todėl, jos manymu, galvos patirta trauma neturėjo tam įtakos. Pacientei Lazdynų ligoninėje buvo diagnozuotas blauzdikaulio lūžis, dėl ko po operacijos jai buvo pastatytas Ilizarovo aparatas (metalinis prietaisas su varžtais kojoje), kurį taip pat reikėjo prižiūrėti bei tvarstyti žaizdas. Pacientei S. S. buvo nustatyta galvos smegenų židininė kontūzija, tačiau ji buvo tik 4-5 mm, ji buvo iš karto po kaukole, ne pačiose smegenyse, taip pat pakraujavimas smegenyse, tačiau Lazdynų ligoninėje pablogėjimas nebuvo nustatytas. Jos manymu, galvos židininė kontūzija negalėjo turėti įtakos turimoms lėtinėms ligoms, kadangi ji nespaudė smegenų bei kontūzija buvo nedidelė, bei tai, kad šią operavo turint minėtą kontūziją, rodo, kad ji nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Taip pat iš išrašų matyti, kad nebuvo suspaustos smegenų struktūros, nebuvo poslinkio. Kol pacientė buvo pas jas, nebuvo jokių galvos smegenų traumos komplikacijos požymių, t. y. naujai atsiradusių paralyžių arba sąmonės sutrikimų. O prieš pacientės mirtį vyravo galvos smegenų išemijos bendri nusekimo požymiai – prastai valgo, prastai kvėpuoja bei prastai veikia širdis. Mano, kad pagrindinė mirties priežastis – lėtinis galvos smegenų išemijos progresavimas, kaip mato iš išrašų, jai taip pat prieš daug metų buvo lėtinė lakūninė išemija – senas insultas, kuris nebuvo nustatytas. Abejotina, kad eismo įvykio patirti sužalojimai neturėjo nieko bendro su pacientės S. S. mirties priežastimi (2 t., b. l. 45–47).

Iš byloje esančio specialisto, teismo medicinos eksperto D. F. (D. F.) paaiškinimų protokolo, matyti, kad papildomų medicininių duomenų pateikimas neleistų nustatyti mirties priežasties, kadangi tam padaryti būtina palaikų autopsija. S. S. būnant VšĮ Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje mirtis galėjo įvykti tiek dėl eismo įvykio traumos metu patirtų sužalojimų, tiek ir dėl įvairių ligų. Ekshumacija yra netikslinga, kadangi nuo S. S. mirties iki šios dienos praėjo daug laiko ir vidaus organai smarkiai paveikti puvimo. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis medicininių dokumentų duomenimis nepagrįsta objektyviais medicininiais tyrimais bei radiniais. Mirtis galėjo įvykti tiek dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų, tiek ir būti sąlygota kitų priežasčių, pavyzdžiui, lėtinių ligų. Objektyviai nustatyti mirties priežastį būtų galima atlikus palaikų autopsiją. Kaip nurodyta išvados p G847/2023 (01) 3 punkte, S. S. iki mirties sirgo lėtinėmis ligomis ir dažniausiai tik autopsija gali nustatyti, ar lėtinės ligos sąlygoja mirties priežastį. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose tokių duomenų, kad mirus S. S. buvo pranešta policijai dėl mirties fakto, nėra (1 t., b. l. 150–151).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais nurodyta, jog įvykio vietos apžiūra atliekama Vilniaus r., Marijampolio k., Liepų g. 15, automobilių stovėjimo aikštelėje ir gatvėje prie parduotuvės „Aibė”. Kelio ruožas yra tiesus, horizontalus. Leistinas greitis – 50 km/h. Apžiūrima kelio atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilių stovėjimo aikštelė yra išklota trinkelėmis. Tarp jų ir Liepų gatvės važiuojamosios dalies išklotos šaligatvio plytelės, kurių plotis 1,3 m. Automobilio išsidėstymas, išmatavimai kelio atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje Nr. 1. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. 1. Automobilio Škoda Fabia priekinio dešinio rato ašis eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimo lentelėje pažymėtas skaičiumi 1.1, galinio dešinio rato ašis – 1.2 (1 t., b. l. 14–88).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po 2022 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio buvo tikrintas E. Ž. ir S. S. blaivumas bei nustatyta, jog abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs (1 t., b. l. 13, 95).

Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu neužfiksuota automobilio apgadinimų (1 t., b. l. 89–91).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašo („318651757_5748455998569225_3685717999882629353_n”, kurio trukmė 00:41 min.) iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Vilniaus r., Marijampolio k., Liepų g. 15, ant parduotuvės „Aibė” pastato išorinės (laukinės) sienos, apžiūra. Vaizdo įraše matomas automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo 23-ioje sekundėje vaizdas staigiai peršoka ir yra matoma, kaip ant važiuojamosios kelio dalies, priešingoje kelio pusėje, stovi automobilis (automobilio priekis stovi priekiu į priešingą kelio pusę). Prieš tai stovėjusio žmogaus nesimato. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip automobilis pradeda važiuoti priešinga eismo kryptimi ir ant važiuojamosios kelio dalies pasimato gulintis žmogus. Vaizdo įraše, apie 32-ią sekundę, matoma, kaip automobilis, pavažiavęs keletą metrų į priekį, sustoja priešingos eismo juostos kairiame šone, iš automobilio vairuotojo pusės išlipa žmogus (peršoka vaizdas įraše) ir atsiduria prie ant žemės gulinčio asmens. Matoma, kaip prie gulinčio asmens prieina kitas žmogus (kadangi vaizdo įraše vaizdas peršoka, prieš tai šio asmens nesimatė) (1 t., b. l. 99–101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 175/2023 (01) konstatuota, kad S. S. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje, kairio skruostikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžiai, dešinio šokikaulio panirimas, galvos smegenų sumušimo židiniai dešinėje kaktinėje, momeninėje, smilkininėje, pakaulinėje skiltyse, kraujo išsiliejimas virš kieto galvos smegenų dangalo, virš kairės smilkininės skilties, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu virš dešinės momeninės skilties. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos VŠĮ Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę 2022 m. lapkričio 21 d. S. S. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji sužalojimo jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. S. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. S. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktai ir galimai, paviršiumi. Remiantis medicininiuose dokumentuose pateiktu S. S. nustatytų sužalojimų aprašymu, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji pirminio smūgio automobiliu sudavimo metu buvo vertikalioje kūno padėtyje. S. S. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi smūgių kumščiais sudavimui, spardymui (1 t., b. l. 125–128).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. p G847/2023 (01) konstatuota, kad, remiantis pateiktos gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 22/178 duomenimis, nustatyti, ar eismo įvykio metu sužalojimai turėjo įtakos mirties aplinkybėms kilti, nėra galimybės. Pasisakyti, ar 2022 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra mirties priežastis, nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų tam padaryti, o, turimais duomenimis, teismo medicininis lavono tyrimas (autopsija), mirties priežasčiai nustatyti, nebuvo atliktas. Pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, S. S. nustatyti lėtiniai susirgimai: lėtinė galvos smegenų išemija; lėtinės kraujagyslės leukoncefalopatijos požymiai; amžiniai, involiuciniai galvos smegenų pakitimai; juosmeniniai stuburo dalies degeneraciniai pakitimai; dešinio klubo sąnario artrozė. Pasisakyti, ar lėtinės ligos turėjo įtakos S. S. mirčiai, nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų tam padaryti (1 t., b. l. 144–147).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 51/2023 (01), konstatuota, jog: 1. S. S. 2022 m. lapkričio 21d . eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimo židiniais dešinio pusrutulio paviršiuje, nežymiais kraujo išsiliejimais virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po voratinklių dangalu; dešinės blauzdos kaulų lūžiu su šokikaulio panirimu. Specialisto išvadoje Nr. G 175/2023 (01) minimas kairio skruostikaulio lūžis nepriskirtinas prie sužalojimų, patirtų 2022 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu, kadangi radiologiškai jo projekcijoje nebuvo nustatyta minkštųjų audinių pažeidimų. Tai nurodo, kad lūžis senas, su eismo įvykiu nesusijęs. 2. S. S. nustatyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Tikėtina, kad betarpiškai prieš eismo įvykį nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje. 4. 2022 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio metu patirtas dešinės blauzdos lūžis iš dalies galėjo sąlygoti nukentėjusiosios ilgalaikį judrumo apribojimą. Apribotas judrumas dėl kojos traumos kartu su lėtinėmis lydinčiomis ligomis, garbingu pacientės amžiumi galėjo nulemti progresuojantį kvėpavimo bei širdies veiklos nepakankamumą ir pacientės mirtį. Mano, kad tarp eismo įvykio metu patirto dešinės kojos traumos ir nukentėjusiosios mirties yra dalinis priežastinis ryšys. 5. Pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, S. S. nustatytos lėtinės ligos: galvos smegenų lėtiniai daugybiniai, degeneraciniai pakitimai dėl išemijos, juosmeninės stuburo dalies ženklūs degeneraciniai pakitimai, dešinio klubo sąnario IV laipsnio artrozės su sąnario deformacija. Šios ligos galėjo turėti įtakos progresuojančiam kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumui ir pacientės mirčiai. 6. Sprendžiant iš S. S. nustatytų sužalojimų, gretutinių ligų bei nukentėjusiosios būklės dinamikos, užfiksuotos Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji mirė dėl hipostatinės pneumonijos, komplikavusios progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Minėtos pneumonijos vystimuisi įtakos turėjo pacientės ribotas judrumas, 2022 m. lapkričio 21 d. patirto dešinės blauzdos kaulo lūžo kartu su lėtinėmis lydinčiomis ligomis. 7. Šiuo metu atlikti S. S. ekshumuoto lavono tyrimą netikslinga, kadangi toli pažengęs vidaus organų irimas neleistų įvertinti galimų patologinių pakitimų. 8. Medicininiame mirties liudijime Nr. 23-11251424 nurodyta S. S. mirties priežastis (pagrindinė liga, trauma, sukėlusi mirtį – židininė smegenų kontūzija, tiesioginė mirties priežastis – smegenų edema) buvo pagrįsta VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje po atliktos galvos kompiuterinės tomogramos nustatyta diagnoze – „židininė smegenų kontūzija”. Komisijos nuomone, ši diagnozė nėra laikytina mirties priežastimi, kadangi nukentėjusiai visą gydymo laikotarpį (nuo eismo įvykio iki mirties) nebuvo pasireiškusi trauminės kilmės neurologinė simptomatika. Taip pat pažymėtina, kad klinikinių simptomų dinamika paskutinėmis gyvenimo dienomis nurodo būtent į progresuojantį kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumą (1 t., b. l. 177–180).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.