Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. versliškai ir stambiu mastu neteisėtu būdu ėmėsi komercinės veiklos, o būtent: jis suvokdamas, kad asmuo vykdantis komercinę veiklą, privalo įstatymų nustatyta tvarka įsteigti įmonę arba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsiregistruoti, kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-10-01, turėdamas tikslą perparduoti prekes ir taip gauti pelno, veikdamas kaip fizinis asmuo, neteisėtu būdu , t.y. neįsteigęs įmonės ir neįregistravęs individualios veiklos, tuo pažeisdamas VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymo Nr.373 “Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo” 4 p. reikalavimus „Nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas), pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją“, - versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos – prekybos statybinėmis medžiagomis, kurias už ne mažesnę, kaip 26 000 eurų sumą, ne mažiau kaip 10 kartų įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. B. ir realizavo įvairiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais R. C. padarė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo R. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. perpardavinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko D. B. pirktas statybines medžiagas. Šia komercine veikla vertėsi nuo 2015 m. kovo ar balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn., tikslių datų neatsimena. Tikslios sumos, už kurią nupirko prekių, dabar neatsimena, bet galimai už tą sumą, kuri nurodyta įtarime. Prekes parduodavo įvairiems fiziniams asmenims su maždaug 8-10 procentų antkainiu. Iš pradžių prekes iš D. B. pirko per savo pažįstamą R. J.. Maždaug nuo 2015 m. birželio ar liepos mėn. R. J. supažindino jį su D. B., kuris pasiūlė bendradarbiauti tiesiogiai su juo. Iškėlė sąlygą, kad reikia pirkti didelį kiekį, t. y. A. silikatinių blokų ne mažiau, kaip 230 kub. metrų, (duomenys neskelbtini) keramikinių blokelių – ne mažiau 10-15 mašinų (fūrų), polisterolo ne mažiau 3 mašinų. Tada prekes galės gauti „objektinėmis“ kainomis, kurios buvo mažesnės už rinkos kainas. D. B. iškėlė sąlygą, kad už visą kiekį statybinių medžiagų mokėtų iš anksto. Sumokėdamas pinigus D. B., kiekvieną kartą reikalaudavo, kad D. parašytų pakvitavimą, kad pinigus gavo. Pagal susitarimą su D., jam telefonu žinute pranešdavo adresą, kur reikia pristatyti prekes, ir jis organizuodavo nuvežimą. Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais - prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos Konsultacinės išvados priedais 7.47-7.57, - patvirtina, kad juose atspausdinti jo su D. B. susirašinėjimai telefonu dėl įsigytų statybinių medžiagų pristatymo. Kas ir iš kur vežė prekes, nežino, nesidomėjo. Pardavęs statybines medžiagas ir gavęs pinigus, žmonėms išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Statybinių medžiagų pardavimą vykdė kaip privatus asmuo. Verslo liudijimo neturėjo ir veiklos įregistravęs nebuvo, bet 2016 metais mokesčių inspekcijai deklaravo 2015 gautas pajamas ir sumokėjo apie 1000 eurų fizinių asmenų pajamų mokesčio. Dėl įvykusio labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 150-153).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas D. B., kuris bendrovėje dirbo nuo 2013-03-14 iki 2016-01-07, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras įmonėms, kurios turėjo galimybę įsigyti prekių didmenos sąlygomis. Mano, kad buvo du variantai. Vienu atveju, D. B. nurodymu prekės buvo vežamos tiesiogiai kažkokiam pirkėjui (pvz., fiziniam asmeniui), o pirkėjais PVM sąskaitose-faktūrose melagingai nurodomos apie tai nežinančios įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), gautus pinigus D. B. su bendrininkais pasisavindavo. Kitu atveju, jo manymu, D. B. buvo susitaręs su įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. A. ), kurios norėdavo susimažinti mokėtiną PVM ir kt. mokesčius bei gauti neapskaitytų grynųjų pinigų. D. B., turėdamas realų pirkėją, pvz. fizinį asmenį, pagal susitarimą su įmone, jai išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, tariamai patvirtinančią prekių įsigijimą. Kadangi dažniausiai sąskaitose būdavo nurodytos įmonės, kurios prekes gaudavo, kaip didmenininkės, t. y. mažesnėmis kainomis, tai realiam pirkėjui (pvz., fiziniam asmeniui) buvo naudinga gauti prekes tomis kainomis. Realiems pirkėjams buvo nuvežamos prekės, jie grynais sumokėdavo visą sumą, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje. Visus gautus pinigus D. B. perduodavo tos įmonės, kurios vardu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, atstovui. Vėliau ta įmonė sumokėdavo UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą, o tai įmonei likdavo grynieji neapskaityti pinigai ir galimybė sumažinti mokesčius. Prie 2016-04-06 UAB " (duomenys neskelbtini) " pareiškimo pateiktoje Konsultacinėje išvadoje esantys priedai 7.47-7.57 yra iš D. B. tarnybinio telefono ir asmeninio telefono atspausdintos žinutės. Telefonai buvo apžiūrėti ir atspausdintos juose esančio žinutės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos skyriuje 2015 m. spalio ar lapkričio mėn., kai D. B. davė paaiškinimus apie savo neteisėtą veiklą. Kiek jam žinoma, atspausdinti duomenys yra D. B. susirašinėjimas su R. C. dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės būdu įgytų prekių pristatymo (b. l. 130-134).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju E. Š. parodė, kad 2015 m. kovo mėn. jis pradėjo statyti savo namą (duomenys neskelbtini), ir ieškojo, kur pigiau įsigyti silikatinių mūro blokų. Maždaug tuo metu, t. y. kovo ar balandžio mėn. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Verkių g., Vilniuje atsitiktinai susitiko savo pažįstamą R. C., kuris pasakė, kad gali pigiau gauti blokelių ir plytų, pasakė kainas, kurios buvo mažesnės nei pardavime. K. R. dirba ir iš kur tos prekės, nesakė. Susitarė, kad nupirks apie 44 kubinių metrų blokelių, padėklą plytų (gal keli šimtai plytų). Nurodė statybines medžiagas atvežti į (duomenys neskelbtini). Savaitės bėgyje blokeliai ir plytos buvo atvežti ir iškrauti. Prekės buvo atvežtos per kelis kartus. Kartu su prekėmis buvo perduoti krovinio važtaraščiai. Pinigus už prekes sumokėjo R. C., kuris išrašė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 136-137).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju D. B. parodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, didmenos klientų prašymu dalį pardavimų tik įformindavo tų klientų vardu, o realiai prekės buvo parduodamos kitiems asmenims. Gauti už prekes pinigai buvo atiduodami didmenos klientams grynais, be apskaitos. Didmenos klientai apmokėdavo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras lyg realiai gavę prekes. Su R. C. susipažino, pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. C. rasdavo klientus, kuriems prekes parduodavo brangiau ir iš to turėjo kažkokios naudos. Dirbant su R., buvo tokia schema: šis rasdavo klientą ir telefonu, atvykęs ar el. paštu pranešdavo, koks yra užsakymas, kur reikia nuvežti prekes, realaus pirkėjo kontaktinius telefonus. Po to jis su didmenos klientu, kuriam reikėdavo grynų pinigų, suderindavo, kad tai konkrečiai sumai būtų išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Gavęs sutikimą, nukreipdavo užsakymą į tiekimo skyrių ir gavęs jų sąskaitas, į kurias buvo įtrauktos prekių, pervežimo, išrovimo paslaugos, išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą didmenos klientui. Kokią sumą R. C. paimdavo iš realaus pirkėjo, nežino. Jam perduodavo tą pinigų sumą, kuri būdavo nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje. Šiuos pinigus jis vėliau perduodavo tariamam pirkėjui, kurio vardu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. R. C. pinigus mokėdavo avansu, o jis už gautą sumą R. C. nurodytais adresais siųsdavo prekes (taikydamas dideles nuolaidas, pavyzdžiui polisteroliui -14 procentų, blokeliams +1euras nuo kubinio metro). Apie tai, kad prekių pardavimas forminamas fiktyviomis sąskaitomis ir gauti grynieji pinigai perduodami įmonių vadovams, R. C. nežinojo. Susipažinęs su jam pateiktais pakvitavimais, parodė, kad iš R. C. gavo šiuos pinigus: 9000 eurų pagal 2015-08-03 pakvitavimą, 15 000 eurų pagal pakvitavimą be datos; 8800 eurų pagal 2015-09-21 pakvitavimą, 2380 ir 12240 eur pagal 2015-09-09 pakvitavimą. 2015-08-27 d. pakvitavime nurodytos kelios sumos, iš kurių pripažįsta 6000 eurų. R. C. prekės buvo patiektos už visą sumą, kurią jis gavo (b. l. 139-140, 143-145).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-16 pareiškimas „Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo“ ir prie jo pateikta Konsultacinė išvada su šios išvados priedais Nr. 7.41-7.97 (elektroniniai laiškai ir SMS žinutės dėl medžiagų pristatymo), patvirtina R. C. ir D. B. susirašinėjimą dėl įsigytų prekių pristatymo (b. l. 7-106).

2016-10-21 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu E. Š. pateikė dokumentus - krovinio važtaraščius, patvirtinančius statybinių medžiagų pristatymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir R. C. išrašytą pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį pinigų gavimą už pristatytas medžiagas (b. l. 107-112).

2016-11-07 Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu R. C. pateikė dokumentus – D. B. pasirašytus pakvitavimus, patvirtinančius, kad R. C. sumokėjo R. B. pinigus už statybines medžiagas (b. l. 113-121).

R. C. V. mokesčių inspekcijai pateikta Metine pajamų deklaracija už 2015 m., kurioje deklaruota su individualia veikla susijusios pajamos (b. l. 124-128).

Sodros duomenų bazės išrašu apie R. C. draudžiamąsias pajamas patvirtina, kad nėra duomenų apie R. C. individualios veiklos įregistravimą (b. l. 159).

Kaltinamasis R. C. savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie sutampa su liudytojų R. P., E. Š., įtariamojo D. B. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina kiti rašytiniai duomenys. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis R. C. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas R. C. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: R. C. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 156), išsiskyręs, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 158), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 159).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokurorės prašomą bausmę – baudą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokurorės prašomos bausmės rūšimi, dydžiu.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokurorės prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. C. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. C. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.