Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutarties bylos, pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei T. K. dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo galiojančia, nutraukimo klausimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-4881-816/2013 dėl ieškovo A. J. ir trečiojo asmens A. J. santuokos nutraukimo. Be to, iš kitos civilinės bylos - Nr. 2-35765-566/2013 elektroninių duomenų metyti, kad dėl dovanojimo sandorio patvirtinimo ieškovas ir atsakovė jau kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka, prašydami patvirtinti taikos sutartį. Pastarojoje byloje teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą atmetė, nurodydamas, kad pateikdami taikos sutartį, šalys iš esmės siekė ne išspręsti kilusį ginčą, o pašalinti dovanojimo sutarties formos trūkumus.

Nagrinėjamoje byloje šalys taip pat nesiekia spręsti jokio ginčo, nes ieškinio patenkinimas nesukels nei ieškovui, nei atsakovei jokių materialių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju ieškinys nėra nukreiptas į atsakovę, nes abi šalys teismui patvirtino, jog neketino kreiptis į notarą, dabar notaras tokio sandorio nepatvirtins, nors ginčo dėl pinigų dovanojimo tarp šalių nėra. Konstatuotina, jog abi šalys iš esmės siekia nustatyti faktą, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas. Teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę. Gali būti nustatinėjami tik tie faktai, kuriems patvirtinti įstatymai nenumato kitokios tvarkos. Asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje – faktinės bylos aplinkybės – betarpiškai yra nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Pagal CK 1.138 straipsnį pažeistos ar ginčijamos pripažinimas yra viena iš civilinių teisių gynimo būdų, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas prašo ne teisės pripažinimo, o prašo pripažinti pinigų dovanojimo faktą, kuris galimai bus reikšmingas sprendžiant turto padalinimo klausimą kitoje civilinėje santuokos nutraukimo byloje. Dėl paminėto darytina išvada, kad ieškinio patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo nustatymą, tai civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme, o byla nutrauktina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Skundą argumentavo tuo, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas iš esmės pažeidė materialines teisės normas dėl dovanojimo sutarčių formos, galiojimo ir teisinių pasekmių, taip pat kertinius proceso principus - tinkamo proceso, ginčų priskyrimo teismams ir šalių ginčo išsprendimo. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio tenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl byla yra nenagrinėtina teisme, neatitinka bylos aplinkybių ir galiojančių teisės normų. Įstatymas numato, kad sutartis dėl pinigų sumos, didesnės kaip 50000 Lt, turi būti patvirtinta notaro (CK 6.469 str. 2 d.). Privalomos notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Negaliojant dovanojimo sutarčiai, (i) dovanotojas turi teisę prašyti restitucijos, tai yra grąžinti perduotą turtą (CK 1.80 str. 1 ir 2), (ii) apdovanotasis netenka dokumento, teisėtai įrodančio turto gavimo faktą (CPK 177 str. 3 d.). Sutartis, kuriai nustatyta privaloma notarinė forma, sudaryta nesilaikant šios formos, gali būti pripažinta galiojančia pagal šalies ieškinį, jeigu sutartis faktiškai buvo įvykdyta (CK 1.93 str. 4 d.). Santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniui turi būti kompensuotos jo asmeninės lėšos, panaudotos įsigyjant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 2 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4881-595/2013 yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, kurioje yra pareikštas reikalavimas kompensuoti ieškovui jo asmenines lėšas, gautas pagal 2004 m. liepos 14 d. dovanojimo sutartį, panaudotas, perkant bendrą sutuoktinių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis, kuria ieškovui buvo padovanota 80000 Lt, nebuvo patvirtinta notaro, todėl šiuo metu negalioja ir jos sudarymo faktu negalima remtis byloje dėl turto padalijimo. Kadangi sutartis faktiškai buvo įvykdyta, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ją galiojančia. Dėl išdėstyto yra akivaizdu, kad ieškinys buvo paduotas siekiant apginti ieškovo teisę į kompensaciją turto padalijimo byloje, kitaip tariant teismo sprendimas šioje byloje sukeltų ieškovui konkrečias ir labai svarbias teisines pasekmes. Dėl to nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis (c.b. Nr. 3K-3-453/2013).

Priimdamas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, teismas atsižvelgė tik į vieną bylos dalį, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra ginčo dėl sutarties sudarymo, tačiau ignoravo tą bylos aspektą, kad nesant teismo sprendimo ieškovo teisė į kompensacija liks neapginta. Dovanojimo sutarties šalių faktinio ginčo nebuvimas, automatiškai nereiškia, kad nėra ir teisinio ginčo. CK 1.93 str. 4 d. minėtas „vengimas“ reiškia ne tik nuoseklų atsisakymą sudaryti sutartį, tačiau apimą bet kokį neveikimą, dėl kurio sutartis nebuvo patvirtina notaro. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nenuvyko pas notarą dovanojimo sutarčiai sudaryti, o tiesiog perdavė ieškovui 80000 Lt. Kadangi dovanojimo sutartis yra realinė (laikoma sudaryta turto perdavimo metu, CK 6.160 str. 1 d. ir 6.465 str. 1 d.), ji nebegali būti tvirtinama notaro šiuo metu, tai yra po jos faktinio sudarymo, atbuline data. Dėl to atsakovės pripažinimas ieškinio, be teismo sprendimo dėl bylos esmės, ginčo neišsprendžia.

Skundžiamoje nutartyje yra teigiama, kad ginčas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo galiojančia turėjo būti sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka. Su šia išvada taip pat negalima sutikti, nes ypatingoji teisena iš principo yra skirta neginčo byloms, šia teisena yra nagrinėjamos ir tos bylos, kurias įstatymas įpareigoja nagrinėti šia tvarka (CPK 442 str.). Tuo tarpu civilinė byla, kurioje vienos šalies interesai yra akivaizdžiai priešingi kitos šalies interesams, yra nagrinėtina ginčo teisena (CPK 135 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti galiojančia sutartį, iš kurios kyla jo teisė į asmeninių lėšų kompensaciją, (i) Šioje byloje yra akivaizdi ieškovo ir trečiojo asmens interesų priešprieša, (ii) įstatymas nepriskiria bylų dėl sutarties pripažinimo galiojančia ypatingajai teisenai, (iii) CK 1.93 str. 4 d. analizė leidžia teigti priešingai, kad šalių ginčas spręstinas ieškinio teisena. Nuostata, kad tik teismai vykdo teisingumą, suponuoja kad teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo išspręsti jo priimtą nagrinėti ginčą (CPK 6 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas priėmė ieškinį 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, atliko pasirengimo veiksmus, dalyvaujantys byloje asmenys apsikeitė procesiniais dokumentais, apklausti liudytojai, ištirti rašytiniai įrodymai, byla buvo iš esmės išnagrinėta 2013 m. spalio 28 d. teismo posėdyje. Todėl atsižvelgiant į tai, kad proceso forma nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės, teismas neturėjo teisės baigti bylą be sprendimo. Teismas nenurodė jokių motyvų dėl ginčo dalyko, tačiau byloje yra surinkti visi įrodymai, leidžiantys išspręsti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai, remdamasis CPK 293 str. 1 d. 1 p., bylą nutraukė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-335-595/2013 dėl ieškovo A. J. ir trečiojo asmens A. J. santuokos nutraukimo. Byloje sprendžiami sutuoktinių turto, taip pat ir buto padalijimo klausimai. Šioje byloje ieškovas siekia pripažinti 2004 m. liepos 14 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė padovanojo ieškovui asmeninėn nuosavybėn 80 000 litų, galiojančia. Vienu iš argumentų, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka yra tas, kad ieškinio patenkinimas nesukels nei ieškovui, nei atsakovei jokių materialių teisinių pasekmių. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniui gali būti kompensuotos jo asmeninės lėšos, panaudotos įsigyjant bendrą sutuoktinių turtą. Ieškovo santuokos nutraukimo byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, kurioje yra pareikštas ir reikalavimas kompensuoti ieškovui jo asmenines lėšas, gautas pagal 2004 m. liepos 14 d. dovanojimo sutartį, panaudotas, perkant bendrą sutuoktinių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis, kuria ieškovui buvo padovanota 80 000 Lt, nebuvo patvirtinta notaro. Kadangi sutartis faktiškai buvo įvykdyta, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ją galiojančia. Ieškinys buvo paduotas siekiant apginti ieškovo teisę į kompensaciją turto padalijimo byloje, todėl neabejotina, kad teismo sprendimas tenkinti ieškinį šioje byloje sukeltų ieškovui teisines pasekmes, t.y. suteiktų teisę į kompensaciją ar didesnę turto dalį nutraukiant santuoką.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais, t. y. tuo, kad asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje – faktinės bylos aplinkybės – betarpiškai yra nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės bei, kad ieškinio patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nustatymą. Kaip minėta, ieškovas ir tretysis asmuo – jo sutuoktinė A. J. teisme siekia santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, todėl ieškinio dalykas šioje byloje yra sudėtinė bylos dėl santuokos nutraukimo dalis, nes būtent toje byloje teismas tirs už kokias, kieno ir kam dovanotas ar kitas lėšas ištuokos bylos šalys įsigijo dalintiną turtą. Šis klausimas negali būti eliminuotas iš santuokos nutraukimo bylos ir išnagrinėtas atskirai tik byloje dėl dovanojimo sutarties patvirtinimo šalimi nedalyvaujant vienam iš sutuoktinių. Todėl darytina išvada, kad teismas bylą nagrinėti atsisakė pagrįstai, tačiau turėjo ją ne nutraukti CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu, nes santuokos nutraukimo byloje yra ir bus išnagrinėtas ir klausimas dėl paskolos suteikimo aplinkybių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei vienas iš abejų bylų baigtimi suinteresuotų asmenų ieškovo nurodomo dydžio paskolos suteikimo fakto neginčija.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti.

Ieškinį palikti nenagrinėtu.