- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- II-1679-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marija Strumskienė
- Nukentėjusysis
- E. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo F. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010-09-10 nutarimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. M. atžvilgiu, panaikinimo, nukentėjusysis E. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
F. A. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Šalčininkų r. PK) 2010-09-10 nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. M. atžvilgiu ir grąžinti bylą dėl papildomų bylos aplinkybių tyrimo bei klausimo sprendimo dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn M. M. ir B. Š..
Minėtu nutarimu vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnyje, sudėties.
Šalies argumentai
Skunde F. A. nurodė, kad 2010-08-23 pranešė Šalčininkų rajono policijos komisariatui apie tai, kad 2010-08-22 vakare jo sūnų E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) apkandžiojo šuo. Nurodė, kad sūnus nuolat gyvena su jo mama B. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone. Kad sūnų apkandžiojo šuo, jam pranešė J. S., kuri paaiškino, kad šuo tuo metu nebuvo pririštas ir užpuolė vaiką, kurio mama buvo pas M. M. svečiuose. Nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais neatitinkančiais tikrovės, kad šuo tuo metu buvo pririštas ir būtent užpuolė sūnų, o ne dėl sūnaus neatsargaus elgesio būnant M. M. kieme, jam įkando šuo.
Pažymi, kad teismo sprendimu sūnus E. Š. turi nuolat gyventi su vaiko mama B. Š., kuri privalo tinkamai prižiūrėti jų sūnų. B. Š. netinkamai vykdė motinos pareigas, mažametis vaikas buvo be priežiūros, dėl ko jam kilo pavojus. Patikrinimo metu nevertintos aplinkybės, kad vaikas buvo likęs be priežiūros. F. A. teigimu, siekiant nuslėpti įvykį, sūnui padaryti kūno sužalojimų gydymas buvo nutrauktas. Nebuvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, kad būtų nustatyti sūnui padaryti kūno sužalojimai. Be to, nutarime nėra duomenų apie B. Š. atsakomybę dėl vaiko nepriežiūros pavojingose vietose. Patikrinimas atliktas paviršutiniškai, šališkai, nenustatyta ar M. M. šuo yra sveikas, ar atlikta jo registracija.
F. A. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įvykio vietoje asmeniškai nebuvo, nes apie įvykį jam nebuvo pranešta. Sužinojęs apie įvykį iš karto kreipėsi į policiją. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo reikalinga prijungti pažymą iš poliklinikos apie padarytus sužalojimus, pažymą, kad šuo yra sveikas, apžiūrėti įvykio vietą, liudytojomis apklausti kaimynes G. G., kuri matė kaip sūnus grįžo iš ligoninės ir J. S., kuri jam papasakojo apie įvykį.
M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jo šuo visada yra pririštas prie grandinės, tą vakarą šuo taip pat buvo pririštas prie grandinės. Niekada nepaleidžia šuns nuo grandinės, kadangi šuo labai piktas. Tą vakarą vaikai žaidė kieme ir užsižaidę tikriausiai užmiršo apie šunį. Iki šio įvykio šuo niekam nebuvo įkandęs. Po įvykio buvo atvažiavęs veterinaras, kuris patvirtino, kad šuo yra sveikas, niekuo neserga. Už E. Š. gydymą sumokėjo 800 Lt. B. Š. pretenzijų neturi.
Nukentėjusiojo E. Š. atstovė pagal įstatymą B. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad visi žino, jog kaimynai M. augina didelį, piktą šunį, todėl, kai vaikai eidavo vienas pas kitą į svečius, susiskambindavo su M. M. žmona, jog vaikus kas nors pasitiktų, kad jų neužpultų šuo. Vaikui nuėjus pas M. M. sūnų, ji pasiliko namuose. Po kurio laiko išgirdo sūnaus verksmą. M. M. atėjo su jos sūnumi E. Š. ir pasakė, kad šuo vaikui įkando į koją. Kadangi greitoji pagalba negalėjo greitai atvažiuoti., todėl M. M. savo automobiliu nuvežė B. Š. su sūnumi E. Š. į Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Ten sūnų apžiūrėjusi gydytoja sutvarkė žaizdą ir pasakė, kad kastinė žaizda nėra gili, todėl greitai sugis. Kaimynas M. M. apmokėjo gydymo išlaidas, taip pat vežiojo į žaizdos pertvarstymus. Sūnus jai pasakojo, kad šuo buvo pririštas prie grandinės, netoli rūsio apie 15-20 m nuo praėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad Šalčininkų r. PK specialisto R. T. 2010-08-23 tarnybiniame pranešime pranešta, kad buvo gautas F. A., gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., telefoninis pranešimas apie tai, kad J. S. pasakė jam, jog 2010-08-22 E. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., apkandžiojo šuo (b. l. 8).
Šalčininkų r. PK specialisto O. B. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2010-08-30 apie 11.20 val., nuvykus pas M. M., gyv. (duomenys neskelbtini) g. 10, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Šalčininkų rajone, buvo nustatyta, jog M. M. laiko šunį savo kieme pririštą už 10 m nuo viešosios paskirties vietos, t.y. gatvės, atlygino visas išlaidas, susijusias su šuns padaryta žala E. Š. sveikatai ir nepažeidė „Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinų laikymo taisyklių“, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 sprendimu Nr.439 bei papildytų 2009-03-31 sprendimu Nr. T-758, 2.4., 2.5.2. bei 2.5.3. punktų reikalavimų (b. l. 9).
B. Š. 2010-08-27 paaiškinime nurodė, kad 2010-08-22 apie 18.30 val. jos sūnus E. Š. paprašė leisti jam nueiti pas draugą V. M. pažaisti, kuris gyvena netoli prie jų namų (duomenys neskelbtini) g. 10, (duomenys neskelbtini). Po pusvalandžio M. M. atvedė sūnų E. Š. sužalota koja bei paaiškino, kad jos sūnus E. Š. žaisdamas su draugu V. M. kieme per arti priartėjo prie pririšto šuns, kuris įkando E. Š. į kairę koją. E. Š. nuo šuns apgynė šuns šeimininkas M. M. bei nuvežė į ligoninę. Dėl šio įvykio B. Š. niekam jokių pretenzijų neturi, nes M. M. pats nuvežė E. Š. į ligoninę bei sumokėjo už vaistus (b. l. 12).
E. Š., dalyvaujant motinai B. Š., 2010-08-30 paaiškino, kad 2010-08-22 apie 19.00 val. jis būdamas pas draugą V. M. kieme priartėjo prie jų pririšto šuns, kuris iš užnugario įkando jam į kairę koją. E. Š. nuo šuns apgynė šuns šeimininkas M. M. bei nuvežė jį į ligoninę. Nurodė, kad šuo įkando dėl paties aplaidumo, nes šuo buvo pririštas, toli nuo kelio (b. l. 13).
M. M. 2010-08-27 paaiškinime paaiškino, kad 2010-08-22 apie 19.00 val. jo kieme adresu: (duomenys neskelbtini) g. 10, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r., E. Š., kuris buvo atėjęs pas jo sūnų V. M., gim. 200l m., dėl savo neatsargumo, priartėjo prie jo pririšto šuns vardu „Rėks“, kuris įkando E. Š. į kairę koją. M. M. apgynė E. Š. nuo šuns. Nuvedė vaiką B. Š., adresu: (duomenys neskelbtini) g. 4, (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r. ir kartu su ja nugabeno E. Š. į Šalčininkų ligoninę. Ligoninėje E. Š. buvo sutvarkyta žaizda (b. l. 11).
F. A. paaiškino, kad apie 2010-08-22 apie 8.00 val. būnant pas J. S. sužinojo iš pastarosios žodžių apie tai, kad 2010-08-21 apie 18.00 val. jo sūnų E. Š. apkandžiojo M. M. šuo. Įvykio aplinkybių F. A. nežino (b. l. 14).
Šalčininkų rajono Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio pareigūno 2010-09-10 nutarimu medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnyje, sudėties.
F. A. nesutinka su priimtu nutarimu ir jį skundžia teismui.
ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad straipsnio pirmojoje dalyje - gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse ir antrojoje dalyje - agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas - padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Kadangi ATPK 110 straipsnio norma yra blanketinė, vertintinos Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikinų laikymo taisyklės, patvirtintos Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002-07-16 sprendimu Nr.439 bei papildytos 2009-03-31 sprendimu Nr. T-758 (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 2.4. punkte nustatyta, kad gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų turtui.
Taisyklių 2.5.2. punkte nustatyta, kad uždarosiose savininko valdose, sodo bendrijose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose.
Taisyklių 2.5.3. punktas nustato, kad miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse namų valdai ribojantis su viešosios paskirties vieta (pėsčiųjų takelis, šaligatvis ir pan.), namų valdos savininkas turi užtikrinti, kad palaidas šuo nekeltų grėsmės praeinančių žmonių ramybei, sveikatai ir gyvybei ir nepriartėtų prie tvoros, besiribojančios su viešosios paskirties vieta, arčiau kaip 2 metrus.
Kad asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti Taisyklių 2.4, 2.5.2, 2.5.3., kurie reglamentuoja šunų laikymo tvarką, pažeidimus. Byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 5 dalyje. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 10), šuo laikomas pririštas, nustatytu atstumu iki gatvės – 10 m iki gatvės. Byloje nesurinkta įrodymų dėl to, kad M. M. pažeidė taisykles. Kad šuo įvykio dieną, kai įkando E. Š., buvo pririštas, patvirtina pats nukentėjusysis savo paaiškinime, šuns savininkas M. M., E. Š. mama. Kitų asmenų tiesiogiai mačiusių įvykį nėra. F. A. apie įvykį sužinojo iš J. S., pats jo nematė. F. A. nenurodė liudytojų, galinčių patvirtinti, kad buvo pažeistos šuns laikymo taisyklės. Kaimynės G. G. bei J. S., kurias prašoma apklausti liudytojomis, taip pat nematė įvykio aplinkybių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. M. šuo būtų laikomas nesilaikant Taisyklių nuostatų, nes asmuo už šiuos pažeidimus būtų buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn, o tokie duomenys fiksuoti byloje. Nuvykus pareigūnams į įvykio vietą, jie taip pat rado šunį pririštą prie grandinės, laikomą pagal Taisyklių reikalavimus. Pateiktose fotonuotraukose matyti, kad šuo laikomas pririštas prie grandinės (b. l. 10). Įvykio vietos apžiūros atlikimą rodo tyrėjo O. B. tarnybinis pranešimas su fotonuotraukomis (b. l. 9-10).
F. A. nurodė, kad, jo nuomone, buvo reikalinga papildomai prijungti pažymą apie sūnaus sveikatą, pažymą dėl šuns sveikatos, apžiūrėti įvykio vietą, apklausti liudytojais G. G. ir J. S.. Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-10-15 Pažyma apie E. Š. sveikatą prie bylos medžiagos buvo prijungta, tačiau šiame dokumente nėra informacijos apie įvykio aplinkybes, o tik apie vaiko sužalojimą. Duomenys apie šuns sveikatą taip pat negalėtų parodyti įvykio aplinkybių. Pati įvykio vieta buvo apžiūrėta ir nufotografuota atliekant 2010-08-30 tarnybinį patikrinimą (b. l. 9-10). Liudytojos įvykio vietos nematė, todėl jų paaiškinimai negali turėti reikšmės aiškinantis įvykio aplinkybes. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad liudytojos matė, kad įvykio metu šuo nebuvo pririštas, tačiau teismo posėdžio metu šias aplinkybes aiškino kitaip. Teigė, kad liudytojos įvykio nematė, G. G. matė kaip sūnus grįžo iš ligoninės ir papasakojo J. S., kuri papasakojo F. A.. 2010-09-10 paaiškinime Šalčininkų rajono policijos komisariatui F. A. nurodė, kad jis kalbėjo su J. S., tačiau įvykio aplinkybių nežino, tai reiškia, kad liudytoja jam tų aplinkybių nepapasakojo (b. l. 14). Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūno 2010-08-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010-08-23 paskambino F. A. ir pasakė, kad J. S. jam papasakojo apie įvykį, tačiau įvykio aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos (b. l. 8). Iš to daroma išvada, kad nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį.
F. A. teigia, kad buvo siekiama nuslėpti jo sūnaus E. Š. sužalojimo faktą. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto VŠĮ Šalčininkų sveikatos priežiūros centro išrašo iš medicininių dokumentų, E. Š. dėl kairės šlaunies kastinės žaizdos buvo gydytas nuo 2010-08-22 iki 2010-08-31 (b. l. 23). Taigi, iš karto po įkandimo jis buvo pristatytas gydymui ir gydytas. B. Š. teigia, kad M. M. pretenzijų neturi, jis apmokėjo sūnaus gydymo išlaidas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. M. atlygino išlaidas, susijusias su E. Š. gydymu.
ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nagrinėjamu atveju, Šalčininkų rajono Policijos komisariatas surinko įrodymus, apklausė su pažeidimu susijusius asmenis, apžiūrėjo ir nufotografavo įvykio vietą, bei priėmė 2010-09-10 nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. M. atžvilgiu. Kadangi nenustatyta kokie papildomi galintys turėti reikšmės bylai įrodymai galėtų būti tiriami, tai nėra pagrindo grąžinti iš naujo tirti bylos dėl papildomų aplinkybių tyrimo ir įrodymų surinkimo. Tik nustačius ATPK 110 straipsnio 5 dalies pažeidimo sudėtį, visų pirma Taisyklių pažeidimus, M. M. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. O nesant pažeidimo sudėties, jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.
Kadangi byloje vertintinas tik skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šiuo atveju nevertintinos F. A. skunde išdėstytos aplinkybės dėl vaiko nepriežiūros. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Dėl vaiko priežiūros klausimų pareiškėjas gali kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124, 128, 129 straipsniais, teismas
nutarė:
F. A. skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio 2010-09-10 nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos M. M. atžvilgiu, nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.