Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2135-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
2S-2135-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
O. M.
Trečiasis asmuo
A. Ž.
Išvadą teikia
Alytaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2135-264/2012Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1034-652/2012 pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui V. M., trečiasis asmuo A. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams AB „Swedbank, AB „Citadele“ bankui ir A. Ž. solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Lt mokamomis per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, finansinius įsipareigojimus kreditoriams: AB „Citadele“ bankui - 1987,07 Lt, AB „Swedbank“ - 5387,20 Lt, UAB „Ūkio banko lizingas“ - 13 063,09 Lt pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atsakovas trijų reikalavimų pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis neapmokėjo žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Atsakovo reikalavimai pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis liečia kreditorių interesus ir bylos išsprendimas gali įtakoti kreditorių teises ir pareigas, todėl jie trauktini į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis (atsakovui pasirenkant kieno pusėje).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas V. M. atskiruoju skundu (b. l. 1-3) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį ir priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį už tris reikalavimus pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis. Prievolių padalijimo tarp sutuoktinių klausimas pagal susiklosčiusią teisminę praktiką yra sprendžiamas praktiškai kiekvienoje byloje, kurios šalys turi kreditorių, ir toks prievolės kreditoriui paskirstymo tarp sutuoktinių klausimas nėra laikomas savarankišku reikalavimu, už kurį atskirai turėtų būti mokamas žyminis mokestis. Šalis reikšdama reikalavimą finansinius įsipareigojimus kreditoriams pripažinti abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis neprašo priteisti savo naudai tam tikros pinigų sumos, o prašo tik paskirstyti prievolę tarp sutuoktinių, ką svarbu nustatyti nutraukiant santuoką. Apelianto manymu, sumokėtas 142 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, apima ir kitų reikalavimų, kuriuos būtina išspręsti nutraukiant santuoką, apmokestinimą, išskyrus turto padalijimo klausimą, kurio, nagrinėjamu atveju, nėra.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriai AB „Citadele“, AB „Swedbank“ bei UAB „Ūkio banko lizingas“ turi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Šioje byloje turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas nėra sprendžiamas, nes šalys jokio turto neturi, todėl darytina išvada, kad kreditorius reikia informuoti apie bylą dėl santuokos nutraukimo tik tuomet, kai byloje yra sprendžiamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas, ir tik tokioje byloje kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, kaip tai numato CK 3.126 straipsnio 1 dalis. Nepaisant to, atsakovas informavo kreditorių UAB „Ūkio banko lizingas“ apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, nes kitus kreditorius apie bylą informavo ieškovė. Kreditoriai apie nagrinėjamą bylą yra informuoti, o jeigu jie mano, kad jie turi teisę įstoti į bylą kaip tretieji asmenys, ir nori to, tuomet šis klausimas turėtų būti sprendžiamas išreiškus kreditoriams atitinkamą valią.

Atsiliepimas

Ieškovė O. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 21-22) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovės nuomone, atskirasis skundas iš dalies pagrįstas. Nors skundžiama teismo nutartis tiesiogiai neliečia ieškovės ir jos interesų, tačiau atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, kad teismas turėtų užtikrinti šalių lygiateisiškumą bei peržiūrėti ir ieškovės žyminio mokesčio klausimą. Atsižvelgiant į tai, ateityje panašus teismo įpareigojimas gali būti pareikštas ir ieškovei, todėl šia prasme ieškovė taip pat suinteresuota materialinės ir procesinės teisės normos taikymu, sprendžiant ieškinio (priešieškinio) reikalavimų apmokestinimą žyminiu mokesčiu. CPK 382 str. nustatyti reikalavimai, taikomi ieškinio turiniui santuokos nutraukimo bylose. Šio straipsnio 5-me punkte išdėstytas reikalavimas ieškinyje nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad kreditoriai informuoti apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Šioje procesinėje teisės normoje kreditorių buvimas ar nebuvimas nesiejamas su bendrosios jungtinės nuosavybės buvimu ar nebuvimu - tiesiog reglamentuojamas reikalavimas pateikti duomenis apie kreditorius. Vadovaujantis CK 3.126 straipsniu kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ieškovė ieškiniu neprašo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes tokio turto santuokoje nebuvo įgyta. Kreditoriai, turėdami informaciją apie santuokos nutraukimo bylą, patys sprendžia, ar tapti civilinio proceso dalyviais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą, nustatė priešieškinio trūkumus.

Priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t.y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111 str., 135 str.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ieškinys (priešieškinis) be bendrų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi atitikti ir CPK 382 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai (priešieškiniai) apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Ieškinio (priešieškinio) suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 str.). Pareiškiant reikalavimą nutraukti santuoką, kitus su jos nutraukimu susijusius klausimus (vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas, turto - tiek aktyvo, tiek pasyvo, t.y. skolinių įsipareigojimų padalijimas) privalu išspręsti toje pačioje byloje (CPK 382 str.). Kaip matyti iš pateikto priešieškinio turinio ir jo reikalavimų, atsakovas su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir finansinės prievolės trečiajam asmeniui, o savarankiško reikalavimo nepareiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas finansinius įsipareigojimus kreditoriams pripažinti abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis, kaip ir reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti vaikui išlaikymą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo nutraukti santuoką ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 straipsnis yra skirtas sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia teisę jiems įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, pareigą ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti kreditorius ir jiems pranešti apie keliamą bylą yra skirtas minėtų CK 3.126 straipsnio nuostatų realiam įgyvendinimui ir todėl negali būti aiškinamas atsietai nuo šios CK normos ir aiškinamas, kaip reikalaujantis nurodyti kreditorius ir pranešti jiems apie keliamą bylą visais atvejais, įskaitant ir tuos atvejus, kai sutuoktiniai bendro turto neturi. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas priešieškinį, nurodė, kad šalys santuokoje jokio turto nėra įgijusios, taip pat, kad jis atsakovas informavo kreditorių UAB „Ūkio banko lizingas“ apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, kitus kreditorius apie bylą informavo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei minėtų teisės normų aiškinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino priešieškinio trūkumu tai, kad atsakovas neprašė įtraukti kreditorius į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, atsakovui pasirenkant kieno pusėje. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje taip pat yra nepagrįsta ir naikintina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas ieškovą primokėti dalį žyminio mokesčio bei įtraukti kreditorius į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, netinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Aušra Baubienė