- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-210-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16862-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- I. K.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-13 nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta I. K. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę I. K. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-04-11 13.37 val. iki nuosprendžio priėmimo, t. y. dvi dienos. I. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-04-09, apie 13.00 val., buto virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine V. Š., tyčia, delnu sudavė ne mažiau 4 smūgius į veidą nukentėjusiajai V. Š..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės arba sumažinti jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis I. K. nurodo, kad jis atėjo pas V. Š., nes reikėjo pasiimti dokumentus – pasą ir diplomą, nes norėjo eiti darbintis. Abu su V. Š. virtuvėje gėrė degtinę ir dėl kažko susiginčijo. V. Š. kumščiu trenkė jam į veidą, todėl jis, būdamas neblaivus, trenkė jai atgal, nors tokių minčių, kad jai trenkti, nebuvo. Teigia, kad jis V. Š. sudavė tik vieną kartą per skruostą. Mano, kad byloje nevisi įrodymai surinkti teisingai, nes V. Š. parodymus davė neblaivi ir iš pykčio galėjo prikalbėti nebūtų dalykų.
Apeliantas pažymi, kad teismas blogai įvertino visas aplinkybes ir skyrė jam per griežtą bausmę. Teigia, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, tik būdamas įkalinimo įstaigoje suprato, jog padarė didelę klaidą, dėl kurios tikrai nuoširdžiai gailisi, atgailauja, nori gydytis dėl alkoholizmo, susirasti darbą ir gyventi dorai. Jis tik dabar suprato, kaip V. Š. jaučiasi dėl tokio jo elgesio. Jam gaila V. Š., ji niekur nedirba ir neturi lėšų pragyvenimui, jis ją myli ir nori padėti jai atsikratyti priklausomybės alkoholiui.
Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo I. K. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę - taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo I. K. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-13 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo I. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo I. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis I. K. savo apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigdamas, kad konflikto metu V. Š. pirma kumščiu trenkė jam į veidą, todėl jis, būdamas neblaivus, trenkė jai atgal ir sudavė V. Š. tik vieną kartą per skruostą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl to, jog nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino jos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam I. K. paskirtos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo I. K. apeliacinio skundo teiginius, jog V. Š. pirma kumščiu trenkė jam į veidą, todėl jis, būdamas neblaivus, trenkė jai atgal ir sudavė V. Š. tik vieną kartą per skruostą, vertina kaip nesąžiningą gynybinę poziciją bei siekį bet kokiomis priemonėmis sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo patikrinusi baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos ir pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė. Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nuteistasis I. K. ranka jai sudavė 4 kartus į veido sritį. Kad delnu sudavė nukentėjusiajai V. Š. tris kartus, pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ir pats nuteistasis I. K.. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis I. K. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, ir savo kaltę pripažįsta (67, 68 b. l.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. K. dėl kaltinime nurodytos veikos padarymo nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. taip pat nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. K. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam I. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-13 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam I. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – I. K. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nuteistojo I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į I. K. asmenybę – prisipažino visiškai, anksčiau teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai I. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad byloje esantys I. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys (teistas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų) patvirtina neigiamą I. K. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. K. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad I. K. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 9 mėnesiams) yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Taip pat, kaip jau minėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, I. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. K. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-01-18 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė (7 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti I. K. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo I. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, tik būdamas įkalinimo įstaigoje suprato, jog padarė didelę klaidą, dėl kurios tikrai nuoširdžiai gailisi, atgailauja, nori gydytis dėl alkoholizmo, susirasti darbą ir gyventi dorai, kad jis tik dabar suprato, kaip V. Š. jaučiasi dėl tokio jo elgesio, kad jam gaila V. Š., ji niekur nedirba ir neturi lėšų pragyvenimui, jis ją myli ir nori padėti jai atsikratyti priklausomybės alkoholiui – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. I. K., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai tos pačios nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo I. K. gynėjas advokatas prašė taikyti I. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.
I. K. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, I. K. jau anksčiau yra teistas už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau tai I. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus I. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo I. K. padarytą veiką, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. K. paskirta teisinga savo rūšimi ir dydžiu galutinė bausmė, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo I. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-13 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo I. K. apeliacinį skundą atmesti.