- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-137-164/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01959-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Irma Grikšelienė, Vytautas Klepšas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovui M. V., jo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei, atsakovei S. V., jos atstovui advokatui Vytautui Klepšui, institucijos, teikiančios išvadą byloje- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei S. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovės S. V. priešieškinį ieškovui M. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. V. prašo nutraukti jo ir atsakovės S. V. santuoką, įregistruotą 2008-07-18 Šilutės rajono savivaldybės CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės S. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovės S. V. 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. V. už trejus metus, nepilnamečiam sūnui D. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti jį, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę pagal jos norą, taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008-07-18 Šilutės rajono savivaldybės CMS buvo įregistruota jo ir atsakovės S. V. santuoka. Faktiškai santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesirūpino šeima, namais, buvo abejinga jam ir sūnaus sveikatos būklei. 2010 m. kovo mėnesį atsakovė, užsimaniusi laisvesnio gyvenimo, išėjo iš namų, palikusi šeimą, taip pažeisdama savo kaip sutuoktinės pareigas. Be to, nuo to laiko, kai atsakovė paliko šeimą, jis vienas rūpinasi sūnumi, veda jį į darželį, slaugo sergantį, dalyvauja visuose vaiko darželio susirinkimuose bei šventėse, jį išlaiko. Atsakovė neteikia materialinio išlaikymo sūnui nuo tada, kai išėjo iš namų, taip pažeisdama sūnaus teises ir teisėtus interesus. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė meluoja teigdama, jog jis prieš atsakovę vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Tuo tarpu atsakovė yra agresyvaus būdo. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.
Ieškovo atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti..
Atsakovė ieškinį prašo atmesti. Priešieškiniu prašo nutraukti jos ir ieškovo M. V. santuoką, įregistruotą 2008-07-18 Šilutės rajono savivaldybės CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio M. V. kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo M. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiam sūnui D. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ją, taip pat iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka buvo įregistruota 2008-07-18. Santuokoje gimė sūnus D. V.. Santuokos metu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, įmonių ir kreditorių neturi. Atsakovė nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi nuo pat santuokos sudarymo pradžios ieškovas prieš ją naudojo fizinį smurtą, ypatingai būdamas neblaivus. 2009 m. lapkričio mėnesį ieškovas ją buvo sumušęs, sulaužė nosį, dėl ko buvo iškviesta policija ir greitoji med. pagalba. Šie faktai yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, o pareiškimo policijai nerašė, kadangi ieškovas pažadėjo daugiau nebenaudoti prieš ją smurto. Tačiau ieškovo smurtas kartojosi ne vieną kartą. Taip pat jis vartojo ir psichologinį smurtą, varydamas ją iš namų. Taip atsakovė nurodo, kad ji turi gyvenamąjį būstą, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl mano, jog galės sūnumi tinkamai pasirūpinti. Be to, sūnus gerai sutaria su seserimi, su kuria augo nuo pat gimimo, todėl brolio ir sesers atskyrimas būtų rimta psichologinė trauma sūnui. Atsakovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ji neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo 2010 m. kovo mėnesio, kadangi ji su ieškovu tuo metu dar gyveno kartu nuomojamame bute, vedė bendrą ūkį. Po vaiko auginimo atostogų ji grįžo į darbą 2010-10-06, o kai ji ir ieškovas nedirbdavo, būdavo kartu. Be to, sūnumi ji taip pat rūpinosi, lankydavo jį ligoninėje, o į darželį vedžiodavo ieškovas, kadangi jam buvo arčiau darbo.
Atsiliepimas
Atsakovės S. V. atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Liudytoja A. P. parodė, kad S. V. yra jos dukra, kuri serga depresija, augina neįgalią dukrą, M. V. vienturtis sūnus, išlepintas, jei šeimoje atsirasdavo problemų, tuoj pat bėgdavo pas savo tėvus, visą laiką gyveno kartu, tik, kai susipykdavo vyras pabėgdavo pas tėvus, tai labai veikė dukrą. Gali abu ir toliau gyventi, tik į šeimą kišasi vyro tėvai.
Liudytoja L. K., E. L. parodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas M. V., kuris klauso tėvų ir seneliai ardo šeimą. Visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, M. V. atveždavo į darbą ir parsiveždavo S. V. iš darbo, ne kartą lankėsi pas juos namuose, M. V. grįždavo iš darbo, būdavo paruošta vakarienė, gyveno kartu iki pareiškimo padavimo teismui, tokiu būdu abu augino sūnų. Ne kartą matė, kai M. V. atvažiuodavo parsivežti žmoną, nes ji būdavo nusipirkusi kiaušinių, pyrago, šakočio, kuriuos darbovietėje kepdavo. S. V. dirbdavo pamainomis, reikėdavo dirbti ir naktimis, tai tuo lauku sūnų prižiūrėdavo tėvas.
Liudytojas . A. V. parodė, kad S. V. paliko vaiką sūnui, o pati išvyko į JAV. Ji yra netvarkinga, vaiko nelanko darželyje, nelankydavo ligoninėje, kai sirgdavo, materialai nepadėdavo vaiko išlaikymui .
Institucijos, teikiančios išvadą byloje- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. nurodė, kad S. V. gyvena nuomojamame bute tvarkingai, švariai, dukra J. turi jai paskirtą atskirą kambarį. S. V. dirba, gaunamas atlyginimas apie 900 litų, turi įsiskolinimą už butą, internetą. Sūnus D. liko gyventi su tėvu nuo 2013m. birželio mėnesio, kai ji su neįgalia dukra buvo išvykusi gydytis į JAV , taip ir liko gyventi iki šiol. M. V. su sūnumi D. gyvena pas savo tėvus, kuriam paskirtas vienas kambarys. Pats D. nurodė, kad nori gyventi su tėčiu. Institucijos nuomonė, kad D. V. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėčiu M. V., kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuoką šalys įregistravo 2008 m. liepos 18 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys negyvena kartu, bendro ūkio neveda, nei vienas nesiima priemonių išsaugoti santuoką. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės S. V. kaltės, nurodydamas, jog santuoka iširo dėl sutuoktinės S. V. netvarkingumo, nesirūpinimo šeima, vaikais. Atsakovė S. V. nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo M. V. kaltės, nes šeimoje vartojo smurtą, buvo sulaužęs nosį, vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtą, dažnai varydavo lauk iš buto, sakydavo, kad čia jo butas ir eik lauk, todėl pradėjo nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Ieškovui M. V. buvo svarbi tėvų nuomonė, jis savo šeimos ir jos nevertino. M. V. tėvas buvo priešiškai nusiteikęs prieš ją, pastoviai rodydavo panieką, pabrėždavo, kad ji yra niekas, tokį tėvo požiūrį palaikydavo ir vyras, dėl tokių santykių namuose tvyrojo įtampa, šios aplinkybės ir tapo santuokos iširimo priežastimi. Kyla ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės. Liudytoja A. P. parodė, kad S. V. yra jos dukra, kuri serga depresija, augina neįgalią dukrą, M. V. vienturtis sūnus, išlepintas, jei šeimoje atsirasdavo problemų, tuoj pat bėgdavo pas savo tėvus, visą laiką gyveno kartu, tik, kai susipykdavo vyras pabėgdavo pas tėvus, tai labai veikė dukrą. Gali abu ir toliau gyventi, tik į šeimą kišasi vyro tėvai. Liudytojos L. K., E. L. parodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas M. V., kuris klauso tėvų ir seneliai ardo šeimą. Visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, M. V. atveždavo į darbą ir parsiveždavo S. V. iš darbo, ne kartą lankėsi pas juos namuose, M. V. grįždavo iš darbo, būdavo paruošta vakarienė, gyveno kartu iki pareiškimo padavimo teismui, tokiu būdu abu augino sūnų. Liudytojas R. A. V. parodė, kad S. V. paliko vaiką sūnui, o pati išvyko į JAV. Ji yra netvarkinga, vaiko nelanko darželyje, nelankydavo ligoninėje, kai sirgdavo, materialai nepadėdavo vaiko išlaikymui .
Ieškovas M. V. pateikė teismui Šilutės lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini)pažymą, kad mama S. V. darželyje sūnaus nelanko, jog buvo tik vieną kartą per mamyčių šventę, už darželį moka tėvas M. V. ( b.l. 7 ) , kad D. V. VšĮ Šilutės ligoninės vaikų ligų skyriuje daug kartų gydytas dėl kvėpavimo takų susirgimų, jog visus kartus gulėjimo ligoninėje metu berniuką slaugė ir rūpinosi tėvas, mama vaiko nelankė ( b.l. 8 ) , DNSB (duomenys neskelbtini) pažymi, kad D. V. su tėvu M. V. nuo 2010m. kovo mėnesio gyvena pas senelius. ( b.l. 9 ) .
Atsakovė S. V. dirba ( b.l. 32 ), augina neįgalią dukrą ( b.l. 34 -35) , charakterizuojama labai gerai ( b.l. 36 ) , medicininės pažymos, kad buvo nosies kaulo lūžimas ( b.l. 37-38 ) .
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( LR CK 3.60 str. ) .
Įvertinus visus aptartus įrodymus, liudytojų parodymus, charakterizuojamą medžiagą, į visas bylos aplinkybes, tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( LR CK 3.51-3.54 straipsniai ).
Esant šioms aplinkybėms, nustatytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.61 str. 2 d.).
Šalys patvirtino ir bylos duomenimis nustatyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir automobilių, kito dalintino turto neturi, todėl turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas (b.l. 10-14). Šalys patvirtino, kad kreditorių neturi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių sūnus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su tėvu M. V. ir seneliais (tėvo tėvais) (b.l. 9). Iš Šilutės lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini)pažymos matyti, kad sūnus D. V. lanko šį darželį, už darželį moka tėvas M. V., kuris dalyvauja visuose sūnaus renginiuose, susirinkimuose, aprūpina sūnų visomis reikalingomis priemonėmis, o motina S. V. sūnaus nelanko, ji nuo 2012-09-01 iki 2013-10-17 darželyje lankėsi tik vieną kartą (b.l. 7)., Iš VšĮ Šilutės ligoninė pažymos matyti, kad D. V. ligoninėje daug kartų gydytas, visus kartus gulėjimo ligoninėje metu berniuką slaugė ir juo rūpinosi tėvas M. V. bei jo tėvai. D. V. motina sūnaus nė karto nelankė ligoninėje (b.l. 8).
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė2014-02-21 išvadą Nr. R3(16.12)-1340, kurioje nurodė, kad skyrius, atsižvelgiant į tai, kad pats vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu, bei į mamos ir tėvo galimybes pasirūpinti vaiku šiuo metu, į skirtingą motinos ir tėvo suvokimą apie vaiko auginimą, sveikatos priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, mano, kad D. V. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėčiu M. V..
Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principą, į tai, kad institucijos, teikiančios išvadą konstatuotina, kad šiuo metu geriausiai jo interesus užtikrins gyvenamosios vietos su tėvu (ieškovu) nustatymas.
Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 3.169 str. 3 d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 500 Lt kas mėnesį periodinių išmokų sūnaus išlaikymui .
Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), lanko vaikų darželį, gyvena su ieškovu, turi sveikatos problemų dėl kvėpavimo takų. Duomenų apie vaiko konkrečius poreikius ir jiems patenkinti reikalingą ieškovo prašomą priteisti sumą byloje nėra pateikta. Atsakovė iš pirmos santuokos augina dukrą, kuri lanko pagrindinę mokyklą, turi sveikatos problemų, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis dėl klausos sutrikimo, nuolat turi nešioti klausos aparatą, kurio kaina 3870 Lt. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra apie 899 Lt., ieškovas gauna1384 Lt., didesnį už atsakovės gaunamą darbo užmokestį. Nei ieškovas, nei atsakovė nuosavo gyvenamojo būsto neturi, ieškovas šiuo metu gyvena pas tėvus, atsakovė nuomojasi ir moka per mėnesį 150 Lt. už nuomą.
Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, vaiko amžių ir jo poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 300 Lt per mėnesį skiriama tėvų išlaikymo suma laikytina protingomis ir realiomis išlaidomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi. Skiriant tokias išlaidas vaikui pasiekiama protinga vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Kiekvienam iš tėvų tektų po 300 Lt iš aukščiau paminėto išlaikymo nepilnamečiui vaikui (CK 3.156 str. 1 d.), Esant šioms aplinkybėms iš atsakovės priteistina sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovas M. V. skirtinas D. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju (CK 3.190 str.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tokiu būdu, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Šiuo atveju teisė reikalauti atsirado nuo tada, kai vaiko motina nevykdo šios savo pareigos. Iš byloje esančios medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad šalys sūnų D. augino kartu, dirbo ir pagal galimybes prižiūrėjo sūnų, gyveno nuomojamame bute, kai vienas dirbdavo, kitas sūnų prižiūrėjo , kai nedirbdavo abu prižiūrėdavo. Pagal atsakovės S. V. paaiškinimą, nustatytina, kad D. pastoviai liko gyventi su tėčiu nuo 2013m. birželio mėnesio, kai ji su neįgalia dukra išvyko gydytis į JAV, pagal M. V. paaiškinimą, jog nuo 2010 metų , tačiau dėl išlaikymo sūnui teikimo teismui nėra pateikta pakankami duomenų. Atsižvelgtina į šalių turtinę padėtį, darbo užmokestį, išlaikytinių skaičių. Esant tokioms aplinkybėms , nustatytina, kad abu tėvai rūpinosi sūnumi, jį išlaikė pagal galimybes, nepateikta teismui pakankamai duomenų nuo kurio laikotarpio ieškovė visiškai neteikė išlaikymą sūnui, todėl šis prašymas tenkintinas dalinai, priteistina už vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpį, t.y. 5400 Lt.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi, kurios iš dalies pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-06 nutartimi, bei laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
Kadangi pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( LR CK 3.51-3.54 straipsniai ), todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos vienas kitam nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti dalinai , priešieškinį atmesti..
Santuoką, įregistruotą 2008 m. liepos 18 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. V. (ikisantuokinė pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: V., V..
Sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), 5400 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
D. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti M. V..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi, kurios iš dalies pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-06 nutartimi, bei laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.