Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-19 · Byla Nr. ATP-371-317/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
ATP-371-317/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-02942-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-371-317/2013Proceso Nr. 4-05-3-02942-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė B. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. vasario 20 d., apie 18.25 val., Varnių gatvėje ties namu Nr. 7, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „N. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido iš kairės pusės važiuojamąja dalimi per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios, ją parbloškė, padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Šiais savo veiksmais B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktą, kuriame numatyta, kad: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, Kelių eismo taisyklių 133 punktą, kuriame numatyta, kad: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>“, bei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII - 2043) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, kad: „Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimu B. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., ir nubaustas 700 (septynių šimtų) litų bauda; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubaustas 3400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Baudas subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei baudai apimant švelnesnę, jam paskirta galutinė nuobauda – 3400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

B. K. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant jo procesines teises ir netinkamai vertinant byloje surinkus duomenis.

Apeliantas dėl procesinių pažeidimų teigia, kad buvo pažeisti ATPK 272 str. reikalavimai, nes apie 2013-02-18 posėdį jis nebuvo informuotas, šaukimas jam nebuvo įteiktas, tačiau byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Jo nuomone, aplinkybė, kad bylos nagrinėjime dalyvavo jį atstovaujantis advokatas, neduoda pagrindo teigti, kad yra įstatyminė galimybė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad teismo sprendimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodant pagrindą, kad jam buvo pranešta apie posėdį tinkamai, yra nepagrįstas, nes tuo metu jokių duomenų apie šaukimo įteikimą ar neįteikimą teismas dar neturėjo. Šaukimas jo šeimos nariui - marčiai, buvo įteiktas posėdžio dieną, t.y. 2013-02-18. Skunde teigiama, kad byloje buvo gauti papildomi duomenys-kompleksinės ekspertizės išvada, su kuria apeliantas turėjo teisę susipažinti ir duoti papildomus paaiškinimus. B. K. skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas nesilaikant ATPK 260 str. 1 reikalavimų, kur numatyta, kad administracines teisės pažeidimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Be to, LR policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4d. įsakyme Nr.5-V-375 „Dėl KET Administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ III dalyje išdėstytas nurodymas policijos pareigūnams dėl protokolo pildymo, nurodoma įrašyti pažeidimo esmę, privalomai turi būti įrašomi KET punktai bei Kodekso straipsniai, kuriuose numatyta atsakomybė. Apeliantas nurodo, kad ATPK 127 str. 1d. ir 130 str. 1 d. dispozicijos yra blanketinės normos, t.y. veikos kvalifikavimą lemia konkrečių KET punktų reikalavimų pažeidimas. Tuo, jo manymu, policijos pareigūnai pažeidė administracinės veikos kvalifikavimo reikalavimus, todėl nėra aišku kokia apimtimi jam gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo. Toks pažeidimas, jo nuomone, yra esminis.

Dėl veikos kvalifikavimo skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime teismas netinkamai vertino ATPK 130 str. l d. veiką kvalifikuojančius požymius. Šioje normoje, be kita ko, numatyta, kad atsakomybė atsiranda ir už tai, kad vairuotojas pasitraukia iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ginčijamame nutarime Kelių eismo taisyklių reikalavimai nebuvo analizuojami, o vadovautasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato „ įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai ( dalyvis) susiję ( susijęs) su eismo į vykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus" ( 2000 m. spalio 12 d. Nr.VIIl-2043). Tai reiškia, kad pagal šią teisės normą kiekvienu atveju eismo įvykio dalyvis privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir kiekvienu atveju pranešti policijai. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių, įsigaliojusių nuo 2012 m. balandžio l d.( Žin., 2012,Nr.29-1302) 231 punktas, numatantis eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, tokio universalaus reikalavimo nenumato. Teismas, vertindamas ATPK 130 str. l d. kvalifikuojantį požymį, nesilaikė teisės pažeidimą nustatančios teisės normos imperatyvo vertinti veiką pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliantas daro išvadą, kad tai yra procesinių reikalavimų tinkamai kvalifikuoti teisės pažeidimą dar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo stadijoje, pažeidimų tąsa, kadangi teisės pažeidimo teisenos pradžioje veika neįvertinta KET reikalavimų požiūriu. Teisminio nagrinėjimo metu vėlgi nebuvo aiškiai suformuluotas konkretus kaltinimas, kokius iš tiesų KET reikalavimus B. K. pažeidė, o ginčijamame nutarime šie veiksmai analizuoti ne pagal tą teisės aktą. Veikos kvalifikavimą pagal ATPK 130 str. įstatymas reikalauja vykdyti atsižvelgiant į Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Dėl įrodymų vertinimo apeliantas skunde teigia, kad 2013 m. vasario 19 d. nutarime netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, todėl padarytos tikrovę neatitinkančios išvados. B. K. skunde nurodo, kad jis savo kaltę neigia ir tvirtina, kad jokio eismo įvykio nebuvo. Nukentėjusioji ėjo per perėją, o jai einant ant šaligatvio, ji paslydo ir nukrito. Jokio kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir nukentėjusiosios, nebuvo. Jis tik sustojo ir padėjo jai atsikelti, apie jokį sužalojimą nukentėjusioji nekalbėjo, o pasisiūlius ją parvežti į namus ir jai atsisakius, B. K. nuvažiavęs.

Apelianto teigimu, teismas be pagrindo rėmėsi vien tik nukentėjusiosios paaiškinimais ir liudytojų K. P. ir J. M., kurios situaciją aiškino pagal nukentėjusiosios žodžiu, parodymais, o paties apelianto poziciją teismas vertino kritiškai. 2012 m. balandžio 13 d. teismo specialisto išvada kategoriškai nepatvirtino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti dėl jo kaltės. Teismo medikės L. K. teigimu, poodinė kraujosruva šlaunyje galėjo būti padaryta ir krentant pačiai nukentėjusiajai. Teismo kompleksinės ekspertizės išvada taip pat kategoriškų atsakymų nedavė. Jos metu nustatyta, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių buvusį kontaktą tarp nukentėjusiosios ir jo vairuojamo automobilio-visi atsakymai tikėtini, sužalojimų pobūdis ir mechanizmas apskaičiuotas modeliavimo metodu. Šioje situacijoje svarbiausias teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nesant objektyvių įrodymų dėl eismo įvykio mechanizmo, visos išvados tikėtinos ir priežastinis ryšys tikėtinas. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tikėtinais faktiniais duomenimis ir subjektyviais nukentėjusiosios bei jos kaimynių paaiškinimais, todėl teisės pažeidimas objektyviais duomenimis neįrodytas. B. K. teigimu, nesant objektyvių įrodymų, kad jis padarė eismo įvykį, administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. l p.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į B. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas vadovaujantis teisėtumo ir nešališkumo principais, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis, o apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti. Juos paneigia objektyvių duomenų visuma byloje, todėl B. K. skundas neturėtų būti patenkintas.

B. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytų procesinių teisių pažeidimo, yra nepagrįsti, nes prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą B. K. atžvilgiu nagrinėjo teisingai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie 2013-02-18 teismo posėdį, nes šaukimo jis asmeniškai ir laiku negavo. Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, B. K. šaukimas į 2013-02-18 teismo posėdį buvo siunčiamas byloje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) Kaune, ir buvo įteiktas apelianto šeimos nariui – kartu gyvenančiai V. K.. Pažymėtina, kad 2013-02-18 teismo posėdis vyko ne ryte, o 15.00 val., kas duoda pagrindo teigti, kad šaukimą apelianto gyvenamuoju adresu įteikus net ir posėdžio dieną, jis buvo laiku ir tinkamai informuotas apie vyksiantį posėdį, turėjo galimybę dalyvauti jame ar informuoti teismą apie nedalyvavimo priežastis, prašyti teismą bylos nagrinėjimą atidėti. Apeliantas tvirtina, buvęs suinteresuotas dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo poziciją, todėl turėjo ir pats rūpintis bei susižinoti apie teismo posėdžio datą bei laiką. Tačiau iš byloje esančios Lietuvos pašto pateiktos informacijos matyti, kad dar 2013-02-13, neradus namuose B. K., jam pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie pašto skyriuje jo vardu esančią siuntą. Į tokį pranešimą apeliantas nereagavo ir į paštą- atsiimti teismo šaukimo-jis nevyko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad B. K. administracinio teisės pažeidimo byla teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant ATPK 272 str. reglamentuojamų pažeidėjo teisių bei kitų įstatyme numatytų reikalavimų, todėl šiuo pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog buvo pažeisti veikos pagal ATPK 130 str. 1 d. įstatymo keliami kvalifikavimo reikalavimai, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodant, kokius kelių eismo taisyklių punktus jis pažeidė, o teismo nutarime - analizuojant kitą, ne įstatyme nurodytą teisės normą.

Apelianto argumentas dėl netinkamo jo veiksmų kvalifikavimo administracinio teisės pažeidimo protokole, nepagrįsti. LR ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, nustatyta, jog jame turi būti nurodoma: protokolo surašymo vieta, jį surašiusio pareigūno pavardė ir vardas, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurį asmuo pažeidė. Iš šioje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra nurodytos visos būtinos minimo straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės – detaliai aprašyta pažeidimo esmė, nurodyti kodekso straipsniai, kurių reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi, akivaizdu, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti Kelių eismo taisyklių, kuriuos B. K. pažeidė, punktai, nelaikytina jo turiniui įstatyme keliamų reikalavimų nesilaikymu ir nedaro šio administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtu. Tai, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą nesilaikė visų LR policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4d. įsakyme Nr.5-V-375 „Dėl KET Administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ III dalyje išdėstytų nurodymų policijos pareigūnams dėl protokolo pildymo, nedaro neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo bei dėl jo priimtų sprendimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu toje dalyje, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas B. K. kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, analizavo ne tą teisės normą, dėl kurios pažeidimo galima atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1d., tačiau laiko, kad toks pažeidimas nebuvo esminis, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą nutarimą naikinti.

Administracinėn atsakomybėn B. K. patrauktas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nepraleido iš kairės pusės važiuojamąja dalimi per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios, ją parbloškė, padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, apie įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos su automobiliu pasišalino. Kelių teismo taisyklių 231.4 numato vairuotojui pareigą: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Taigi, įvertinus tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime administracinio teisės pažeidimo esmė yra išdėstyta tiksliai ir aiškiai, o šis išdėstymas pilnai atitinka Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimus, B. K. veiksmai pagal pažeidimo esmę atitinka ATPK 130 str. 1 d. kvalifikaciją. Dėl to darytina išvada, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai teisingai įvertinęs ir analizavęs pažeidėjo veiksmus, atitinkančius KET 231.4 p. numatytas aplinkybes, tačiau formaliai skundžiamame nutarime nurodęs kitą-netinkamą norminį aktą, t.y. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neduoda pagrindo teigti, kad toks administracinio teisės pažeidimo vertinimas gali būti tapatinamas su netinkamu veiksmų kvalifikavimu, trukdančiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suprasti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Kadangi ATPK 284 str. 2d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, kuomet protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, bet suklysta dėl ATPK straipsnio, jo dalies ar kito teisės akto, tai šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas keistinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino B. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teismas laikėsi Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nuostatų, įrodymus vertindamas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažeidimo fakto buvimą teismas pripažino remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais apelianto skunde aptariamais duomenimis. Nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimai, logiškumą, duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teismas tiesos nustatymo procesą pagrindė tiek įrodymais, tiek ir vidiniu įsitikinimu. Būdamas tik pagrįstai įsitikinęs, jog protokole nurodyti duomenys yra patvirtinti nutarime aptariamais įrodymais, tinkamai įvertinęs kiekvieną jų, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visuma jų patvirtina B. K. kaltę padarius ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad B. K. neigia savo kaltę dėl aukščiau nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, ji buvo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 tomas, b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (1 tomas, b. l. 5), tarnybiniu pranešimu (1 tomas, b. l. 9), specialisto išvada Nr. G956/12 (02) (1 tomas, b. l. 16 - 17), G. A. paaiškinimu (1 tomas, b. l. 20), B. K. paaiškinimu (1 tomas, b. l. 21), pažyma apie baustumą (1 tomas, b. l. 27 - 34), G. A. sveikatos istorija (1 tomas, b. l. 51 - 68), Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1936(12) (2 tomas, b. l. 16 - 18). Pripažindamas B. K. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. A. paaiškinime ir parodymuose, duotuose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina byloje surinkta medžiaga-liudytojų J. M., K. P. parodymai, specialisto išvada bei paaiškinimas, ekspertizės akto išvada, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo ja netikėti. Būtent dėl to teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog nukentėjusioji ar liudytojos siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Skundo argumentai apie tai, kad B. K. kaltei pagrįsti nėra objektyvių įrodymų, o teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios paaiškinimais, kurie negali būti laikomi neginčijamu įrodymų, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių aplinkybių. Apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, ar įtarti ją apkalbant B. K., nes ji apelianto nepažįsta, jokių priešiškumų jo atžvilgiu neturi, įvykio aplinkybes išdėstė nuo pat pradžių nuosekliai ir logiškai. Tuo tarpu paties B. K. pateiktą versiją teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes ji logiškai nepaaiškinama. Apeliantas visą laiką tvirtino, jog matė, kaip per pėsčiųjų perėją perėjusi moteris, lipdama ant šaligatvio, pargriuvo, o jis, norėdamas jai padėti, sustojo, priėjęs padėjo atsistoti, paklausė, ar nesusižeidė, pasiūlė pavežti. Taigi, anot apelianto, nukentėjusioji S. A. pati paslydusi nukrito prie gatvės, o jai padėti sustojo pro šalį važiavęs B. K.. Tačiau, dėl nepaaiškinamų priežasčių nukentėjusioji sugalvojo, jog ją partrenkė B. K. vairuojamas automobilis ir apkaltino tuo ne ką kitą, o būtent nelaimėje jai padėjusį asmenį-B. K.. Teismo įsitikinimu, tokia logiškai nepaaiškinama ir įrodymais nepagrįstą, neįtikimą B. K. pateikta versiją neatlaiko jokios kritikos, juo labiau, kuomet ji paneigta objektyviais teismo nutarime aptartais duomenimis, paneigiančiais šią versiją.

Galima būtų sutikti su skundo argumentais, kad specialisto išvadoje, paaiškinime bei ekspertizės akto išvadoje duoti atsakymai negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent B. K. vairuojamu automobiliu „N. T.“. Tačiau duomenys juose patvirtina, kad sužalojimai S. A. galėjo būti padaryti būtent tokio automobilio, kokį vairavo B. K., o tai neduoda pagrindo šiuos įrodymus vertinti kaip nepatvirtinančius apelianto kaltės. Šie įrodymai, kaip ir reikalauja įstatymas, buvo įvertinti ne tik kaip atskiri faktai, tačiau ir kitų įrodymų visete, kas leido teismui padaryti teisingą išvadą, jog jie laikytini patikimais ir neginčijamais įrodymais, pagrindžiančiais B. K. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apylinkės teismo nutarimas keistinas tik tose dalyse, kur nurodyta, jog B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII - 2043) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pripažįstant, jog jis pažeidė ne šį įstatymą, o Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 231 str. 4 dalį. Šioje nutartyje nurodyti duomenys patvirtina, jog B. K., 2012-02-20 autoįvykio metu sužalojęs S. A., privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, pasitraukė be svarbių ir pateisinamų priežasčių. Tokie veiksmai laikytini Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukeliančiu pasekmes numatytas ATPK 130 str. 1d., už ką kaltininkas buvo tinkamai nubaustas apylinkės teismo nutarimu. Atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę, kitus byloje surinktus duomenis, jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl jos keisti nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytus kaltinimus, jog B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII - 2043) 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį jog „įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“, pakeisti kaltinimu pažeidus Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 231 str. 4 dalį, numatančia, jog „jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam“.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas