Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą, dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2021-04-16 nutarimu Nr. LK-47, Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau, – LPK) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4 dalies sąlygas, nuteistajam R. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuriam 2020-06-04 Kauno apygardos teismo nutartimi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018-05-22 skirta 60 parų arešto bausmė ir Kauno apygardos teismo 2019-11-07 nuosprendžiu paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė subendrintos – galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo (įsit. d. 2020-06-22).

Bausmės pradžia: 2017-09-12;

Bausmės pabaiga: 2025-09-11.

Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės sueis 2021-09-11. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 4 metai 4 mėnesiai 25 dienos.

Pirmą kartą teistas 30 m. Dabartinis teisės pažeidimas nebūdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimas yra sunkesnis palyginat su ankstesniu nusikaltimu, anksčiau teistas, už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra labai sunkios, keturios nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. Nusikaltimai padaryti naudojant - įrankius kūnui žaloti: lazdą ir peilį. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, charakterizuojamas neigiamai - sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad jis tik padaręs sunkų kūno sužalojimą asmeniui, išėjęs į gatvę, toliau elgėsi chuliganiškai, viešai demonstravo lazdą, kuria sužalojo žmogų, o po to padarė dar du nusikaltimus, iš kurių vieną sunkų. Sužalojimo būdas pavojingas, dviem dūriais peiliu. Dėl pasekmių savo kaltės nepripažino. Dėl šio nusikaltimo padarymo nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis aktyviausias kaltinamųjų bendrininkų grupės nusikaltimų padarymo vykdytojas, naudojęs du įrankius kūnui žaloti. Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinkanti vidurkį (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

Nuteistasis gimė ir augo Alytuje, gyvenamąją vietą deklaravęs pas tėvą, adresu: Vilniaus g. 32, Butrimonių k., Alytaus r. Nuo mažens augo su tėvu, su kuriuo laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2017 metų išvyko dirbti ir gyventi į Ispaniją. 2017-aisiais teisės pažeidėjas, sukūrė šeimą ir su ja grįžo į Lietuvą, į tėvo namus. Sukūręs antrąją šeimą, asmuo persikėlė gyventi pas antrąją žmoną, į jai nuosavybės teise priklausantį būstą Alytuje, Putinų g. 58-413. Minėtu adresu gyveno iki suėmimo. Teigia dėl gyvenamosios vietos problemų neturėjęs, gyvenamąsias vietas keitė dėl pateisinamų priežasčių - šeimos, darbo.

Lygtinio paleidimo atveju R. K. gyvens pas brolį K. A. Žiežmariuose (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnyba patvirtinimo gyvenamosios vietos tinkamumą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Apibendrinant, galima teigti, kad nuteistojo tinkamos gyvenimo sąlygos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu veikia kaip vienas apsauginių veiksnių.

Nuteistasis R. K. mokėsi Alytaus rajono Butrimonių pagrindinėje mokykloje, kur baigė 8 klases. Vėliau su tėvu išvyko į Ispaniją, kur, kaip teigia teisės pažeidėjas nesimokė ir nesiekė įgyti profesijos. Grįžęs į Lietuvą ir jau būdamas įkalinimo įstaigoje, asmuo nusprendė tęsti mokslus - šiuo metu mokosi 10-oje klasėje ir siekia įgyti apdailininko specialybę.

Išvykęs į Ispaniją su tėvu, asmuo, būdamas 16-ikos metų, iškart pradėjo dirbti. Teigia pirmasis darbas buvo nelegalus, jis, kaip ir dauguma lietuvių, pradėjo nuo darbų ūkyje - skynė apelsinus. Padirbęs keletą metų, susitvarkė visus reikalingus dokumentus ir, kaip teigia, pradėjo dirbti oficialiai. Grįžęs į Lietuvą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau teigia darbo pasiūlymo nesulaukęs. 2017 metais buvo išvykęs į Angliją padirbėti. Dirbo autoservise nelegaliai. Kadangi asmuo stokoja darbinės patirties, vyrauja neoficialūs darbai, galima teigti, kad nuostatos į darbą nepakankamos - linkęs pirmenybę teikti neoficialioms pajamoms.

Į pataisos namus atvyko 2019-12-13 iš Kauno tardymo izoliatoriaus, įstaigoje nedirba. 2020-12-21 teikė prašymą dėl įsidarbinimo, tačiau dėl vietų stokos neįdarbintas. Teigia sutinkantis dirbti darbą, kurį pasiūlytų pataisos įstaigos administracija. Kaip pasakoja R. K., gyvendamas būryje su kitais nuteistaisiais nevengia atlikti neatlygintinų buities, tvarkos ir švaros darbų.

Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi galimybę įsidarbinti. 2021-02-22 gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl įdarbinimo. Įmonė užsiima krovininiu kelių transportu ir perkraustymo veikla ir priims dirbti nuteistąjį R. K. vadybininko pareigose nuotoliniu būdu, dirbant iš namų.

Apibendrinant galima teigti, kad įgydamas profesinę kvalifikaciją, asmuo galėtų palengvinti savęs realizavimo darbinėje veikloje galimybes.

Nuteistasis iki suėmimo, kaip teigia, gyveno iš pajamų, uždirbtų Ispanijoje. Lietuvoje buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gaudavo taip pat valstybinę pašalpą. Gyvendamas Ispanijoje, savo finansinę padėtį linkęs vertinti teigiamai - pilnai pakako asmeniniams poreikiams patenkinti. Įstaigoje nėra gauta antstolių patvarkymo vykdyti išieškojimo iš nuteistojo, bet teismas jam yra priteisęs virš 26000 Eur. sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiems atlyginti materialinės žalos ir neturtinės žalos. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad asmens finansiniai sunkumai tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau nuteistajam nesiekiant legalios ir stabilios darbinės patirties ateityje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Nuteistasis augo su tėvu, nes tėvai išsiskyrę. Iš artimųjų turi seserį ir keturi brolius. Su jais, kaip teigia, socialinius ryšius palaiko - rašo laiškus, skambina iš taksofono. Dėl didelio atstumo ir tėvo turimo invalidumo į pasimatymus lankyti nuteistojo R. K. neatvyksta.

R. K. buvo vedęs du kartus. Iš pirmosios santuokos turi 9-erių metų sūnų, kuris su buvusia pirmąją žmona gyvena Ispanijoje. Su sūnumi, teigia, esant galimybei, minimalius socialius ryšius palaiko. Su antrąją žmona išsiskyrę, kai nuteistasis jau buvo įkalintas. Pasak jo, dėl jam skirtos ilgos bausmės, santuoka nutrūko. Šiuo metu vienišas, teigia neišgyvenantis ir nerimo nejaučiantis.

Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis šiuo metu sulaukia šeimos narių tam tikro palaikymo bei pagalbos.

Teigia, nevartojantis narkotinių medžiagų ir, nors yra anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nėra įrodymų, jog asmuo juos vartojo. Įstaigoje bei med. dokumentuose priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ar vartojimo faktų fiksuota nėra.

Todėl galima daryti išvadą, jog nuteistojo narkotinių nevartojimas yra vienas apsauginių veiksnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime.

Nuteistojo teigimu, alkoholį laisvėje vartojo saikingai, tačiau juo nepiktnaudžiavo. Priklausomybę neigia. Smurtinis nusikaltimas padarytas apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje, kurį asmuo menkina. Nuteistasis supranta alkoholio neigiamą poveikį tiek sau, tiek aplinkiniams, lankė AA (anoniminių alkoholikų) grupę, skirtą alkoholio problemų sprendimui. Nuo atvykimo į pataisos įstaigą, nuteistasis drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nebaustas, įstaigoje alkoholio vartojimo nefiksuota.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) Atsižvelgiant į nuteistojo R. K. teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimą nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2020-03-27 atliktas pirminis nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika – 68 balai (statinių veiksnių taškai – 20 balų, dinaminių – 48 balai). Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką yra vidutinė.

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, taikant OASys metodiką, 2021-03-22 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika – 64 balai (statinių veiksnių taškai – 20 balų, dinaminių – 44 balai).

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija konstatavo, kad nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Elgiasi impulsyviai, kas įtakoja jo elgesį ir yra tiesiogiai susią su jo nusikalstamu elgesiu. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 1 d. 1 p. 4 d.

Nuteistasis R. K. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada jis nesutinka. Pažymi, jog jo elgesys pataisos įstaigoje negali būti vertinamas neigiamai, kadangi tam nėra objektyvių aplinkybių. Būdamas pataisos namuose sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo skundą nurodė, kad nuteistojo skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad paskutinį kartą R. K. teistas už šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra labai sunkios, keturios nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. R. K. aktyviausias kaltinamųjų bendrininkų grupės nusikaltimų padarymo vykdytojas, naudojęs du įrankius kūnui žaloti. Tai neabejotinai rodo dar didesnį nuteistojo pavojingumą. Tokių nusikaltimų pasekmės itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis alkoholio poveikyje linkęs elgtis agresyviai, impulsyviai, greitai praranda savitvardą, kas sąlygojo smurtinį nusikaltimą. Analizuodamas problemas, turėjusias įtakos jo smurtiniam elgesiui, nuteistasis prioritetinį vaidmenį skiria aplinkybėms, bet ne esminei problemai - apsvaigimui nuo alkoholio, kuri susiklosčius nepalankioms sąlygoms, aplinkybėms gali pasikartoti. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys) įtakoja nusikalstamą jo elgesį ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį linkęs menkinti, perkelti aplinkai, kaltinti teisėsaugą. Be to, reikia įvertinti tai, kad R. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė ir vertinama 64 balais, iš kurių net 44 balai už dinaminius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K., turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, negeba laikytis ręžimo reikalavimų - nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka. Tai rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekliai nukreipta vien teigiama linkme. Nuteistojo pozityvus elgesys ir pastangos pasitaisyti nebuvo nuoseklios, todėl jis vis dar laikytinas asmeniu, net bausmės atlikimo metu linkusiu pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nesugebančiu paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.

Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Bausmės atlikimas šią tęsiant pataisos namuose vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones koreguos nuteistojo mąstymą ir elgesį, padės išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, darytina išvada, kad šiuo metu R. K. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Spręsdamas tokio pobūdžio kaip šis nuteistojo skundą, teismas patikrina (BVK 360 straipsnio 1 dalį) apskųstojo lygtinio pakleidimo komisijos nutarimo pagrįstumą (ar komisijos padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes) ir teisėtumą (ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos). Tikrindamas pastarąjį ir spręsdamas dėl materialaus pagrindo komisijai taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui; jeigu nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika nėra žema, kaip šį kartą, - kad pažanga nuteistojo elgesyje ją (riziką) mažinti yra tvari, ženkli ir pakankama būsimos, nuteistąjį lygtinai paleidus, valstybės probacijos tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 sueis 2021-09-11, yra pateikęs prašymą lygtinio paleidimo komisijai. Nuteistasis atitinka formaliąsias BVK nustatytas sąlygas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą klausimą.

Taikant nuteistojo lygtinį paleidimą turi egzistuoti ir materialaus pobūdžio pagrindas, - pažangos mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo riziką ženklumas ir tvarumas, kad būtų pagrindo ją įvertinti kaip pakankamą pagrįstam manymui, jog lygtinai paleistas nuteistasis nebenusikals.

R. K. anksčiau buvo teistas du kartus už neteisėtas disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistajam nėra būdingas nusikalstamas modelis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis Nuo mažens augo su tėvu, su kuriuo laikotarpiu nuo 2003 metų iki 2017 metų išvyko dirbti ir gyventi į Ispaniją. 2017-aisiais teisės pažeidėjas, sukūrė šeimą ir su ja grįžo į Lietuvą, į tėvo namus. Sukūręs antrąją šeimą, asmuo persikėlė gyventi pas antrąją žmoną, į jai nuosavybės teise priklausantį būstą Alytuje, Putinų g. 58-413. Minėtu adresu gyveno iki suėmimo. Teigia dėl gyvenamosios vietos problemų neturėjęs, gyvenamąsias vietas keitė dėl pateisinamų priežasčių - šeimos, darbo. Išvykęs į Ispaniją su tėvu, asmuo, būdamas 16-ikos metų, iškart pradėjo dirbti. Teigia pirmasis darbas buvo nelegalus, jis, kaip ir dauguma lietuvių, pradėjo nuo darbų ūkyje - skynė apelsinus. Padirbęs keletą metų, susitvarkė visus reikalingus dokumentus ir, kaip teigia, pradėjo dirbti oficialiai. Grįžęs į Lietuvą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau teigia darbo pasiūlymo nesulaukęs. 2017 metais buvo išvykęs į Angliją padirbėti. Dirbo autoservise nelegaliai. Kadangi asmuo stokoja darbinės patirties, vyrauja neoficialūs darbai, galima teigti, kad nuostatos į darbą nepakankamos - linkęs pirmenybę teikti neoficialioms pajamoms.

Pataisos įstaigoje nėra gauta antstolių patvarkymo vykdyti išieškojimo iš nuteistojo, bet teismas jam yra priteisęs virš 26000 Eur. sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiems atlyginti materialinės žalos ir neturtinės žalos. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad asmens finansiniai sunkumai tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau nuteistajam nesiekiant legalios ir stabilios darbinės patirties ateityje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Įstaigoje nėra gauta antstolių patvarkymo vykdyti išieškojimo iš nuteistojo, bet teismas jam yra priteisęs virš 26000 Eur. sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiems atlyginti materialinės žalos ir neturtinės žalos. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia artimieji, jis pastoviai gauna iš jų pinigines perlaidas, todėl turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms. Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad asmens finansiniai sunkumai tiesiogiai nesusiję su jo nusikalstamu elgesiu. Tačiau nuteistajam nesiekiant legalios ir stabilios darbinės patirties ateityje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Nuteistojo teigimu, alkoholį laisvėje vartojo saikingai, tačiau juo nepiktnaudžiavo. Priklausomybę neigia. Smurtinis nusikaltimas padarytas apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje, kurį asmuo menkina. Nuteistasis supranta alkoholio neigiamą poveikį tiek sau, tiek aplinkiniams, lankė AA (anoniminių alkoholikų) grupę, skirtą alkoholio problemų sprendimui. Nuteistojo elgsena nusikalstamos veikos įvykdymo metu leidžia manyti, jog nuteistojo nusikaltimas buvo sąlygotas impulsyvių sprendimų bei reakcijų, draugų, alkoholio. Yra kontroliuojančio elgesio epizodas - asmuo jėga įsibrovė į kito žmogaus butą, padarydamas nukentėjusiems nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Alkoholio poveikyje linkęs elgtis agresyviai, impulsyviai, greitai praranda savitvardą, kas sąlygojo smurtinį nusikaltimą. Analizuodamas problemas, turėjusias įtakos jo smurtiniam elgesiui, nuteistasis prioritetinį vaidmenį skiria aplinkybėms, bet ne esminei problemai - apsvaigimui nuo alkoholio, kuri susiklosčius nepalankioms sąlygoms, aplinkybėms gali pasikartoti. Pasekmes suvokia tiek sau, tiek kitiems, reiškia gailestį, teigia, jog iš klaidų pasimokė. Ateities tikslai yra realistiški, įgyvendinami, žino žingsnius kaip juos įgyvendinti. Pokalbio metu nėra kategoriškas, linkęs į diskusiją, sutinka su kito požiūriu. Nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus elgesys) įtakoja nusikalstamą jo elgesį ir yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio rizika.

Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį linkęs menkinti, perkelti aplinkai, kaltinti teisėsaugą. Diskriminacinių nuostatų nereiškia. Elgesys į priežiūrą yra teigiamas, nuo bausmės pradžios drausmine tvarka baustas du kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 4 kartus skatintas. Supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų normų, taisyklių, tačiau paskutiniu metu sunkiai sekėsi suvaržyti savo elgesį.

R. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 64 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 44 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis.

2020-03-27 atlikto pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika – 68 balai (statinių veiksnių taškai – 20 balų, dinaminių – 48 balai).

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė.

Nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, tačiau neatliktos bausmės dalis - 4 metai 4 mėnesiai ir 23 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai) vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. Nusikaltimai padaryti naudojant - įrankius kūnui žaloti: lazdą ir peilį. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, tačiau sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis R. K. lengvai pasiduoda draugų ar pažįstamų įtakai, stokoja atsakomybės jausmo. Todėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju, R. K. elgesys vertintinas per visą pataisos proceso laikotarpį, bei atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, negalima padaryti pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad jo pažanga šiuo metu jau sudaro pagrindą manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismui abejonių dėl to, kad R. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesnių nusikalstamų veikų skaičius; sunkėjantis nusikaltimų pobūdis; formaliai nepatvirtintos gyvenamosios vietos sąlygos; vyraujantys labiau neoficialūs darbai; apsunkinta finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; netinkamas gyvenimo būdas ir draugų įtaka nusikalstamos veiklos įvykdymui; problemų sprendimo lankstumo stoka.

Pažymėtina ir tai, kad šiuos nusikaltimus įvykdė būdamas subrendęs, veikdamas bendrininkų grupėje, dalyvavo kaip vykdytojas.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taigi, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, teigiamo požiūrio į darbą. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šioms aplinkybės, t.y. tuo metu dar šeimos buvimas ir darbiniai santykiai, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. K. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenė, jo atžvilgiu negali būti taikomos BVK 157 str. 1 d. 1 p. 4 d. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) skundo dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021-04-16 nutarimo Nr. LK-47 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.